Lietuvą užklojęs sniegas, slidūs keliai ir sunkesnės eismo sąlygos – ne vieninteliai veiksniai, didinantys pavojus keliuose ir gatvėse. Dar labai svarbu, kad asmuo prie vairo neužsiimtų jokiais pašaliniais veiksmais, kurie smarkiai sujaukia vairuojančio koncentraciją – pataria lenktynininkai.

Jokios kitos veiklos

„Vairuodamas nevalgyk, nekalbėk mobiliuoju ir nerašyk SMS, neužsiimk kitais pašaliniais darbais ir nepulk tvarkyti salono, net jei mašina važiuoja ir lygiu greitkeliu. Vairavimą patys sau galite pasilengvinti atkreipdami dėmesį į tris dalykus: prie vairo reikėtų pamiršti mobilųjį telefoną, tinkamai planuoti laiką ir turėti šiek tiek daugiau kantrybės“, – sako Dominykas Butvilas, 32 metų amžiaus lenktynininkas, du kartus tapęs Lietuvos ralio čempionu.   

Anot jo, dažna problema, kuri pasitaiko ir jam, yra neteisingas laiko planavimas. Ypač sunku įvertinti, kiek laiko užtruks kelionės per didžiuosius šalies miestus ar tuomet, kai gausiai sninga, susidaro plikledis. Todėl judantys gerokai lėčiau nei tikėjęsi vairuotojai pradeda skubėti, nervintis dėl vėlavimo.  

„Taisyklė yra nenauja ir paprasta – mieste niekur nenuskubėsi, nes mažai kas nuo tavęs priklauso. Todėl nereikia nervintis, o prie savo idealaus atvykimo laiko pridėti bent dešimt, penkiolika papildomų minučių ir išvykti anksčiau, nors tai ne visada pavyksta“, – šypsosi pašnekovas.

Taip pat jis visiškai nepateisina tų, kurie, taupydami laiką, važiuodami rytais į darbą automobilyje ne tik spėja papusryčiauti, bet ir pasirengti dienos darbų planą ar atsakyti į vakar gautus elektroninius laiškus. Moterys per tą laiką spėja susitvarkyti plaukus ir pasidaryti makiažą.

Anot D.Butvilo, kad pakliūtum į pavojingą situaciją, nereikia dviejų ar trijų sekundžių – pakanka vos dalies sekundės, kai atitrauki dėmesį nuo kelio. 

Važiuodami rytais į darbą automobilyje vairuotojai ne tik spėja papusryčiauti, bet ir pasirengti dienos darbų planą ar atsakyti į vakar gautus elektroninius laiškus. Moterys per tą laiką spėja susitvarkyti plaukus ir pasidaryti makiažą.

„Tikrai daug nelaimingų atsitikimų keliuose įvyksta būtent dėl to, kad vairuotojai užsiima pašaliniais darbais ir nesukoncentruoja dėmesio. Siekiant saugoti save ir eismo dalyvius, dėmesį privalu nukreipti į vieną vienintelį atliekamą darbą – vairavimą. Vos akimirkos gali pritrūkti, kad pasirinktum ir atliktum tinkamą veiksmą ar spėtum laiku sustabdyti automobilį“, – sako jis.

Svarbu tvarka salone

Sportininkas įvardija ir kitą vairuotojų dėmesį išblaškantį dalyką – automobilio salone ar bagažinėje netvarkingai išmėtytus daiktus, nepritvirtintus įrankius, gesintuvą ar kitus daiktus, kurie važiuojant juda po saloną, skleidžia pašalinius garsus, erzina važiuojančius kartu. Pasak jo, savo vietos neturintys daiktai ne tik blogina vairavimo kokybę, bet apsunkina tam tikrų manevrus – staigesnį stabdymą, įvažiavimą į staigesnį posūkį.

„Iš asmeninės patirties galiu teigti, jog automobilyje besimėtantys įvairūs daiktai daro neigiamą įtaką mano vairavimui. Jie priverčia suklusti, nukreipiant mintis į tai, kas ir kodėl mano automobilyje skleidžia garsus, posūkių metu, kad viskas tvarkingai liktų savo vietose, važiuoti kaip galima lėčiau. Ir viskas tik dėl vienos paprastos klaidos – tinkamai nepritvirtintų daiktų“, – pažymi D.Butvilas.

Taip pat, jo teigimu, vairuotojai dažnai nespėja sureaguoti į avarines situacijas dėl netinkamo pasiruošimo ir neteisingai laikomo vairo ar ydingo sėdėjimo pozicijos.

Ausinės – ne prie vairo

Nuotoliniai susirinkimai, nuotolinės paskaitos ir kiti užsiėmimai, vykstantys virtualioje erdvėje, šiais laikais jau tampa įprastu procesu. D.Butvilas pastebi, jog šią praktiką vis daugiau vairuotojų taiko vairavimo metu, todėl aplink esantį garsą izoliuoja ausinėmis.

„Ausinėse grojanti garsi muzika, tinklalaidės ar transliuojami bet kokie kiti užsiėmimai gerokai apriboja vairuotojo klausos lauką ir sumažina sąmoningumą. Užgožiamos specialiųjų tarnybų sirenos, bet kokie kiti aplinkiniai garsai. Iškilus nenumatytai situacijai, tokie vairuotojai lėčiau reaguoja, nes yra tarsi atitrūkę nuo vairavimo, o jų mintys visai kitur“, – akcentuoja lenktynininkas, šiuo metu važinėjantis sportiškuoju „Alfa Romeo Stelvio“.

Taip pat lenktynininkas akcentuoja neigiamą mobiliojo telefono įtaką vairavimui. Norintiems atsikratyti įpročio vairuojant naudotis telefonu jis pataria tiesiog laikyti jį nepatogioje ir sunkiai pasiekiamoje automobilio vietoje.

„Su tuo susidūriau ir aš, bet pradėjęs telefoną automobilyje laikyti ten, kur negalima lengvai pasiekti, greitai pakeičiau įpročius, o visus reikalus stengiuosi tvarkyti laisvų rankų įrangos pagalba, bet ne rašant žinutes ar naršant telefone. Prireikė maždaug savaitės, kad atsikratyčiau šio įpročio“, – pripažino D.Butvilas.

Poilsis būtinas

Sportininkas atkreipia dėmesį, jog leidžiantis į ilgesnę kelionę, svarbu tinkamai pailsėti ir, svarbiausia, gerai išsimiegoti.

„Užsispyrimas įveikti kuo daugiau kilometrų ilgų kelionių distancijose gali kainuoti gyvybę. Pavargusių vairuotojų reakcija į įvykius kelyje sulėtėja, užtrunkama ilgiau, kol pastebimi kelio ženklai ir prisimenama, ką jie reiškia, sunkiau adaptuojamasi prie besikeičiančių vairavimo sąlygų“, – sako D.Butvilas.

Anot jo, pailgėjęs reakcijos laikas lemia tai, kad, siekiant išvengti susidūrimo ar norint jį sumažinti, vairuotojai dažniausiai nebespėja imtis jokių veiksmų.

Ne vieta agresijai  

Neretai nelaimes kelyje sukelia ir agresyvus vairavimas. Pasak D.Butvilo, nepakantumas ir pyktis, nukreiptas prieš kitus kelių eismo dalyvius, daro didelę įtaką tiek pačiam eismui, bet ir visiems aplinkiniams. Tačiau, anot lenktynininko, šalies gatvėse su tokiais incidentais susidurti tenka vis rečiau, o tai yra malonus pasiekimas.

Geras vairuotojas, pasak D.Butvilo, yra kantrus vairuotojas, kuris nuolat stebi, kas vyksta aplink. Tinkamai reaguodamas, jis gali saugiai manevruoti, numatyti avarines situacijas ir pastarųjų išvengti. O štai sutelkus dėmesį į telefoną, navigaciją, išlieka didelė klaidų tikimybė.

D.Butvilas pažymi, kad nors ir esame šiauriečiai, vairavimo temperamentu lietuviai artimi italams. Skirtumas, pasak jo, yra tas, kad nors italai yra karšto būdo, jų konfliktai yra labiau emociniai, trumpalaikiai, paprastai pasibaigiantys atsiprašymais, o ne užgauliojimais. Tai pat ir Gruzijoje, kur nuolatinis garso signalo naudojimas yra ne agresijos, bet dėmesio atkreipimo ženklas – pypt, atkreipkite dėmesį, aš važiuoju.

Sportininkas mano, kad norint, jog miesto gatvės nebebūtų „garo nuleidimo“ vieta, reikėtų daugiau vietų, kur vairuotojai galėtų pasitreniruoti valdyti automobilį ar tiesiog išlieti susikaupusias emocijas – tiesiog  trūksta saugios aplinkos sportinei praktikai, vairavimo treniravimui ir tobulinimui.

„Turime treniruotėms tinkamų automobilių, turime instruktorių ir trenerių, bet neturime pakankami aikštelių praktikai. Tai turėtų spręsti valdžios institucijos, nes šiuo požiūriu mes smarkiai atsiliekame nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių“, – sako D.Butvilas.