Investicijos į automobilius daug kam skamba nepagrįstai ar rizikingai, tačiau kai kurių retesnių modelių pavyzdžiai rodo, jog automobiliai po kelių metų gali atnešti džiuginančią grąžą. Ekspertai, išanalizavę šūsnį duomenų, atrinko dešimt automobilių, kurių neturėtumėte parduoti, nes jų vertė auga. Tad jeigu vienas šių automobilių stovi jūsų garaže, kol kas ne laikas galvoti apie jų pardavimą.

„Alfa Romeo GTV“ (gamybos metai 1993–2004). Visuomet drąsių ir neįprastų sprendimų nepabūgę „Alfa Romeo“ specialistai savo požiūrį į dizainą dar kartą patvirtino su 1990-ųjų pradžioje debiutavusia „Alfa Romeo GTV“. Pati vertingiausia „GTV“ versija visuomet buvo ir bus su garsiuoju 6 cilindrų „Busso“ varikliu, kuris žinovų ne kartą buvo išrinktas geriausią garsą skleidžiančiu varikliu. Šis vizitine „Alfa Romeo“ automobilių kortele tapęs variklis labai stipriai prisideda prie ženkliai augančios „Alfa Romeo GTV“ kainos.

„Audi V8“ (1988–1993). Dar prieš pasirodant „Audi A8“ sedanui, bendrovės vėliavnešiu ganėtinai trumpai buvo „Audi V8“. Penkerius metus gamintas automobilis V8 vardu buvo pavadintas ne veltui. Ištaigingas sedanas buvo komplektuojamas tik su išskirtinai V8 tipo varikliais, kurie anuomet tokio tipo automobiliams suteikdavo prestižo. „Audi V8“ paklojo pamatus gamintojui, kurį matome dabar – aukštesnės klasės automobilių kūrėją, laikomą pilnaverčiu BMW ir „Mercedes-Benz“ konkurentu.

BMW 540i (1992–1996). 5 serijos BMW daugelį metų buvo aukštesnės klasės sedanų priešakyje, tačiau E34 kartos modelis sugeba užimti tarpinę poziciją tarp gerokai senesnio ir brangesnio E24 bei tarp visų nurašyto, slyvos pravarde praminto E39. 8 cilindrų variklį turėjusi modifikacija buvo gaminama vos keletą metų, todėl Europoje ir Jungtinėse Valstijose ši modifikacija sutinkama gerokai rečiau nei BMW M5.

„Jaguar XK8“ (1996–2006). „XK“ raidėmis pažymėti modeliai „Jaguar“ markės gerbėjams visuomet simbolizavo sportiškumą, eleganciją ir komfortą, kuomet reikėdavo įveikti tūkstančius kilometrų, pavyzdžiui, iš Londono nusigauti į Nicą. Dabar siekdami įsigyti labai gerai išlaikytą, prižiūrėtą egzempliorių, pasiruoškite bent jau keliolika tūkstančių eurų siekiančioms išlaidoms, o entuziastų geidžiamas „Jaguar XK-R“ – dar brangesnis.

„Land Rover Defender“ (Series I, Series II). Absoliučiai elementari konstrukcija ir gebėjimas įveikti bet kokią įmanomą kliūtį padėjo „Land Rover Defender“ užsitarnauti itin pravažaus visureigio statusą. Per kelis dešimtmečius „Land Rover“ sugebėjo įdiegti ne vieną naujovę, suteikti automobiliui daugiau komforto, tačiau spartietiškas charakteris niekur nedingo. Šiandien „Series I“ ir „Series II“ automobilių vertė galėtų nustebinti ne vieną. Taigi ūkyje tokio visureigio eksploatuoti nebeapsimoka – jie pelningiau dirba tiesiog gerai prižiūrimi.

„Mercedes-Benz“ E300, E320, E420 (1992–1996). „Mercedes-Benz“ per ganėtinai ilgai trukusį gamybos laikotarpį į bendro naudojimo kelius išleido daugiau nei du milijonus W124 automobilių. Vieni savo gyvenimą baigė sąvartyne, kiti gyvybės ženklus dar demonstruoja dirbdami taksi, tačiau skrupulingai prižiūrėti egzemplioriai šiandien kainuoja solidžią sumą. Be abejonės, pačios vertingiausios W124 automobilių versijos buvo žymimos 500E arba E500 (priklausomai nuo gamybos metų) ir turi didžiulio potencialo tapti automobiliais, dėl kurių ateityje grumsis ne vienas kolekcionierius.

„Saab 9000 CS Aero“ (1993–1997). „Saab“ visuomet pabrėžė keleivių saugumą, bet tuo pačiu siūlė per visus kraštus trykštančią charizmą bei neeilinius variklius su turbokompresoriais. Būtent pastarieji buvo greitesnių ir miklesnių „Saab“ modelių vizitinė kortelė. „Saab 9000 CS Aero“ – ne šiaip dar viena vidutinės klasės sedano modifikacija. Ji pradėta gaminti ganėtinai vėlai ir paskutiniais gamybos metais buvo laikoma „Saab 9000“ modelių gamos flagmanu. Šiandien „Saab 9000 CS Aero“ versija yra labai reta. Nors gamintojas neskelbia, kiek šių modifikacijų pagaminta, jos retumą patvirtina parduodamų egzempliorių kiekis visoje Europoje.

„Toyota Land Cruiser“ (J80, J100). Nors abu modeliai buvo pavadinti tuo pačiu vardu, technine ir technologine prasme jie turi žymiai daugiau skirtumų, nei galite pagalvoti. J80 sugebėjo suderinti stačiokišką ir kasdienį praktiškumą, o J100 buvo gerokai prabangesnis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms, bet su ne ką mažiau talentingu sugebėjimu išsiropšti iš klampesnės duobės. Ypač platus džiuginančių savybių spektras dabar J80 ir J100 visureigių savininkams leidžia mėgautis aukšta išliekamąja verte. Net ir nemažai žygių bei pasaulio kampelių matę egzemplioriai gali kainuoti įspūdingą sumą.

„Volkswagen Corrado VR6“ (1991–1995). Išskirtinis dizainas, neeilinis variklis bei pagirtinai subalansuota pakaba priverčia tik klausti, kodėl tiek mažai žmonių šį automobilį įsigijo 10-ojo dešimtmečio pradžioje. „Volkswagen Corrado VR6“ nebuvo toks populiarus kaip „Opel Calibra“, tačiau dabar tai galime laikyti privalumu. Mat versijų su 6 cilindrų varikliu vertė pastaraisiais metais pradėjo ženkliai augti ir ši tendencija sustiprės artimiausiais metais.

„Volvo 740 Turbo“ (1986–1990). Praktiškumas ir saugumas visuomet buvo „Volvo“ markės automobilių stiprybės, tad kai šios markės specialistai į variklio skyrių įgrūsdavo galingesnį variklį, jie prieš tai įsitikindavo, kad jis nesugadins ganėtinai kruopščiai sudėlioto recepto. „Volvo 740 Turbo“ – ypač populiarios modelių serijos šeimos narys, kuris devintame dešimtmetyje parodė, jog žiovulį keliantis tėčio (arba mamos) automobilis gali kelti ne ką mažiau gerų emocijų negu „Porsche 924“. Būtent dėl universalumo ir sugebėjimo suderinti praktiškumą su džiuginančia dinamika „Volvo 740 Turbo“ yra idealus pavyzdys automobilio, kurio vertė tik augs.

VL