Atėjus pavasariui automobilių aikštelėse vis dažniau galime matyti tamsių dėmių – išsiliejusių automobilio skysčių: alyvos, aušinimo skysčio, stabdžių ar vairo stiprintuvo skysčių. Nors dažnai į tai numojama ranka, šie pėdsakai – ne tik kiemo estetikos klausimas. Jie gali reikšti pavojų pačiai transporto priemonei, aplinkai ir kelio dangai. Be to, už išsiliejusius teršalus gali tekti sumokėti baudą.

Sunkiasi nuolat

Dažniausia dėmių atsiradimo priežastis – nedidelis, bet nuolatinis skysčių nuotėkis iš nesandarių automobilio mazgų. Variklio ar pavarų dėžės alyva, aušinimo skystis teka per sujungimus, tarpines ar pažeistas detales.

Šių skysčių trūkumas automobilio sistemoje gali sukelti rimtų gedimų.

Jei trūksta aušinimo skysčio ar variklio alyvos, gali perkaisti arba visiškai sugesti variklis. Apie tai, kad stinga tokių skysčių, įprastai įspėja automobilio skydelyje užsidegančios lemputės. Tada reikėtų nedelsiant atkreipti dėmesį ir pasirūpinti optimaliu skysčių kiekiu.

Kitaip yra su pavarų dėžės alyvos trūkumu. Kad jo stinga, galima įtarti tik išgirdus neįprastus garsus arba pajutus kitokį pavarų dėžės veikimą. Deja, abiem atvejais galima numanyti, kad pavarų dėžėje jau atsirado defektų ir reikėtų kreiptis į specialistus dėl automobilio remonto.  

Kaip atpažinti skysčius?

Jei po automobiliu pastebite dėmę, galite bandyti nustatyti, iš kur skystis teka. Tačiau variklio apsauga dažnu atveju trukdo tai padaryti. Tada verta atkreipti dėmesį į pačios dėmės požymius: spalvą, tekstūrą ir kvapą.

Jei dėmė tamsios spalvos, riebi, slidi, greičiausiai tai bus alyva iš variklio arba pavarų dėžės. Ryški spalva, lipnumas ir saldesnis kvapas rodo, kad tai aušinimo skysčio nuotėkis.

Nebijokite dėmių paliesti pirštais – tikrai nepakenks, bet bus lengviau nuspręsti, kurio skysčio lygį patikrinti ir kaip neutralizuoti šias dėmes. Bet kuriuo atveju, ypač jei dėmė didelė ir gali signalizuoti apie gausų alyvos ar aušinimo skysčio nuotėkį, nerizikuokite ir automobiliu nesinaudokite.

Rečiau pasitaiko stabdžių skysčio ir degalų pratakų, tačiau jos yra ypač pavojingos. Degalai gali padaryti didelę žalą aplinkai ir kelio dangai. Pamačius, kad teka degalai, būtina nedelsiant imtis priemonių – rasti, pro kur bėga degalai, kuo greičiau sustabdyti tekėjimą ir degalus neutralizuoti.

Staigūs gedimai ir avarijos

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius pabrėžia, kad gausų skysčių nuotėkį gali lempti staigūs automobilio agregatų gedimai, kai gali būti pažeidžiami variklio, pavarų dėžės ar aušinimo sistemos tarpikliai, o kartais – ir pačių komponentų korpusai.

Tokie gedimai dažnai įvyksta avarijos metu arba suirus stūmoklinei grupei variklyje ar pavarų dėžėje. Tada skysčiai paprastai išsilieja gausiai ir dažnai tiesiog važiuojant keliu.

„Jei taip atsitiko, pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Sustokite saugioje vietoje, geriausia – kelkraštyje, ir pagal kelių eismo taisykles pažymėkite įvykio vietą. Atminkite – alyva ant važiuojamosios dalies, ypač intensyvaus eismo kelyje, yra labai pavojinga: susiformavusios dėmės tampa slidžios, o transporto priemonės gali tapti nevaldomos. Todėl itin svarbu tinkamai pažymėti tokią vietą ir nedelsiant pranešti apie įvykį skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112. Jeigu išsiliejo gausiai, nesiimkite patys skysčių šalinti – tai pavojinga ir be specialių apsaugos priemonių gali padaryti dar daugiau žalos“, – sako pašnekovas. 

Kelia pavojų gamtai

Pavojingas atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė pabrėžia, kad eksploatuojant netvarkingas transporto priemones į aplinką patenka daugybė gamtai kenksmingų teršalų: stabdžių dulkių, tepalų, alyvos, aušinimo skysčių. Lietaus plaunamos pavojingos cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, geriamąjį vandenį ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.

„Jei vairuotojas kelionėje nepastebi bėgančių tepalų, degalų ar kitų skysčių ir toliau dalyvauja eisme, jis gali sulaukti ne tik baudos, bet ir techninės apžiūros dokumento naikinimo. Taršių skysčių nuotėkiu laikoma, kai ant žemės laša alyva, degalai ar kiti eksploataciniai skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir kai per 1 minutę susidaro nauji lašai nuvalius lašus nuo jų susidarymo vietos“, – paaiškina „Toksikos“ laboratorijos vedėja.

Pasak R.Paukštės, vienas išpiltas litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Šis kiekis, patekęs į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus.

VL