Kai 1886 m. pavasarį Karlas Benzas į Vokietijos patentų biurą nunešė pluoštą popierių, aprašantį jo naują išradimą – transporto priemonę su dujomis varomu varikliu (vok. fahrzeug mit gasmotorenbetrieb), jis nė neįsivaizdavo, kad tą dieną pasaulis įžengė į naują epochą. Iki tol žmonija tūkstantmečius judėjo arkliais ir garo mašinomis, bet nuo tos akimirkos, kai išradėjo triratis „Benz Patent-Motorwagen Nr. 1“ pirmą kartą sušnypštė ir pasipurtė gyvybe, pasaulis pradėjo riedėti link šiuolaikinės civilizacijos. Prasidėjo automobilių amžius.

„Benz Patent-Motorwagen“, pažymėtas patentu DRP Nr. 37435, buvo daugiau nei techninė naujovė – tai buvo žmogaus proto ir svajonės simbolis, įrodymas, kad idėja apie asmeninę mechaninę judėjimo laisvę gali tapti realybe.

Kelias į išradimą

Karlas Benzas, gimęs 1844 m. lapkričio 25 d. Karlsrūhėje, nuo jaunystės buvo užsidegęs inžinierius. Baigęs mechanikos mokslus, jis pradėjo dirbti mašinų gamybos srityje ir anksti susidomėjo vidaus degimo varikliais, kuriuos jau eksperimentavo Nikolausas Augustas Otto. Tačiau K.Benzą vis labiau traukė idėja ne tik tobulinti variklius, bet ir sukurti naują, visiškai autonomišką mašiną, kuri galėtų judėti be arklių ir bėgių.

XIX a. aštuntajame dešimtmetyje K.Benzas Manheime įkūrė įmonę „Benz & Cie.“, kurioje iš pradžių gamino stacionarius dujinius variklius. Tai buvo gana pelningas verslas, bet išradėją kamavo aistra sukurti kažką naujo – transporto priemonę, kuriai nereikėtų nei arklio, nei geležinkelio. Tačiau jo idėjos tuo metu atrodė pernelyg beprotiškos net verslo partneriams. Todėl K.Benzas dirbo beveik vienas, pasitelkdamas tik kelis artimiausius pagalbininkus ir, kaip netrukus paaiškės, savo žmonos Bertos paramą.

Pirmasis sėkmingas vidaus degimo variklis, tinkamas įmontuoti į transporto priemonę, buvo sukurtas maždaug 1885 m. Tai buvo vieno cilindro, keturių taktų benzininis variklis, dirbęs pagal Otto principą, su elektriniu uždegimu ir aušinamas vandeniu. Jo galia siekė vos 0,75 arklio galios (AG), tačiau pakankamai, kad triratė, lengvos konstrukcijos mašina pajudėtų iš vietos.

Istorinis patentas

1886 m. sausio 29 d. K.Benzas užpatentavo savo „Patent-Motorwagen“ – pirmąją pasaulyje automobilio koncepciją. Šis triratis buvo ne tik variklio bandymo platforma, bet ir visiškai suprojektuota transporto priemonė. Jis turėjo plieninį vamzdinį rėmą, trijų ratų konfigūraciją su dideliais mediniais stipinais ir gumos padangomis, paprastą vairavimo svirtį, grandinine pavara varomą galinę ašį ir rankinį droselį variklio valdymui.

Tą pačią vasarą K.Benzas atliko pirmuosius bandymus. Pasakojama, kad vieno bandymo metu mašina atsitrenkė į sieną – vairavimo mechanizmas dar buvo netobulas. Tačiau išradėjas nesutriko.

Jo žmona Berta Benz, be kurios šis išradimas greičiausiai būtų nugrimzdęs į užmarštį, atliko lemtingą vaidmenį. 1888 m. rugpjūtį, be vyro žinios, ji su dviem sūnumis – Eugen ir Richard – išvažiavo iš Manheimo į Pforzheimą, į 106 km kelionę, siekdama įrodyti, kad automobilis gali būti patikima transporto priemonė. Tai buvo pirmasis ilgo nuotolio važiavimas automobiliu pasaulio istorijoje.

Pakeliui ji turėjo improvizuoti – vaistinėje įsigyti benzino (benzinas tuo metu buvo parduodamas kaip tirpiklis, vadintas ligroinu), valyti degalų vamzdelius savo skrybėlės adata ir naudoti savo pėdkelnes kaip izoliaciją.

Ši kelionė tapo ne tik techniniu bandymu, bet ir neįkainojama reklama. B.Benz įrodė, kad jos vyro išradimas – praktiškas ir patikimas.

Genialumas paprastume

„Motorwagen“ buvo sumanytas kaip visiškai naujas kūrinys, o ne arklio vežimo imitacija. Tai viena iš priežasčių, kodėl jis laikomas pirmuoju tikru automobiliu. Jo keturių taktų vieno cilindro benzininis variklis veikė naudodamas paprastą karbiuratorių.

Degalų tiekimas buvo gravitacinis, o uždegimas vyko indukcinės ritės generuojama elektros kibirkštimi. Šis variklis buvo 954 kub. cm darbinio tūrio ir išvystė 0,75 AG prie maždaug 400 aps./min.

Variklio galia per paprastą diržo sistemą ir diferencialą buvo perduodama galinei ašiai. Sankaba buvo kaip įtempimo diržas, o greičio valdymas – per reguliuojamą droselį. Maksimalus greitis siekė apie 16 km/h – įspūdingas tam laikmečiui, kai net greičiausi arkliai tokį tempą išlaikydavo tik trumpai.

Stabdžiai buvo paprasčiausi mediniai blokai, spaudžiantys galinius ratus – primityvu, bet veiksminga. Vairavimas – priekinio rato pasukimas horizontalia svirtimi, o ne vairo ratu, kuris atsiras tik vėliau.

Evoliucija

Pirmasis prototipas „Patent-Motorwagen Nr. 1“ sukurtas 1885–1886 m. Tai buvo inžinerinis bandymas, kurio metu K.Benzas dar ieškojo optimalios pavarų ir svorio pusiausvyros.

1887 m. pasirodė „Patent-Motorwagen Nr. 2“ versija – šiek tiek patobulinta, su didesniu rėmu ir galingesniu varikliu. Ji buvo demonstruojama įvairiose parodose ir mugėse, taip pat sulaukė didelio susidomėjimo techninėje spaudoje.

1888 m. pagamintas „Patent-Motorwagen Nr. 3“ tapo pirmuoju tikru gamybiniu modeliu, pasiūlytu pirkėjams. Jo variklis jau išvystė 2 AG, o konstrukcija buvo sustiprinta. Šiuo modeliu B.Benz ir įvykdė savo garsiąją kelionę.

Buvo pagaminti 25 „Benz Patent-Motorwagen“ egzemplioriai, nors kai kurie šaltiniai mini kiek mažesnį skaičių – apie 20. Dauguma jų buvo rankų darbo, kiekvienas – šiek tiek skirtingas, nes konstruktorius nuolat tobulino savo kūrinį.

Automobiliai buvo pardavinėjami už 600–1000 Vokietijos markių. Juos sau galėjo leisti tik pasiturintys inžinieriai, pramonininkai ar mokslininkai. Tačiau jų įsigijimas reiškė dalyvavimą revoliucijoje, kuri netrukus pakeis visą pasaulio ekonomiką.

Naujovės, pakeitusios transporto istoriją

„Motorwagen“ buvo pilnas techninių sprendimų, kurie tapo automobilizmo raidos pamatais. Nors jo mechanika šiandien atrodo primityvi, tuo metu tai buvo nepaprastas žingsnis į priekį.

Variklis buvo vienas pirmųjų patikimų benzinu varomų variklių, pritaikytų transportui. Jo kompaktiškumas, gebėjimas dirbti tolygiai ir lengvas valdymas buvo didelis pranašumas prieš garo mašinas, kurios buvo didelės, triukšmingos ir pavojingos.

Automobilis turėjo savitą važiuoklės koncepciją – atskirą nuo arklio vežimų. Jo triratė konstrukcija buvo suprojektuota taip, kad svorio centras išliktų stabilus, o vairo svirtis suteiktų pakankamą manevringumą.

K.Benzas panaudojo diferencialą, kad galiniai ratai galėtų suktis skirtingu greičiu posūkiuose – tai buvo milžiniškas inžinerinis žingsnis. Šis mechanizmas vėliau tapo standartu visiems automobiliams.

Degalų sistema su paprastu, bet efektyviu karbiuratoriumi – dar viena inovacija, leidusi pasiekti tolygų degimą ir efektyvumą. K.Benzas eksperimentavo su diržinės pavaros įtempimo reguliavimu, kuris veikė kaip savotiška sankaba – ankstyvas to, kas vėliau taps mechaninės transmisijos sistema, variantas.

Automobilizmo aušra

„Motorwagen“ ne tik atvėrė duris automobilių pramonei, bet ir paskatino visą socialinį bei ekonominį perversmą. Po kelių metų Gottliebas Daimleris ir Wilhelmas Maybachas sukūrė savo automobilius, o 1926 m. jų įmonės susijungė į „Daimler-Benz AG“, pradėdamos „Mercedes-Benz“ istoriją.

K.Benzo išradimas įkvėpė tūkstančius inžinierių visoje Europoje ir JAV, o jo principai tapo pramonės standartu – vidaus degimo variklis, ratų pavara, diferencialas, aušinimo sistema, degalų tiekimas. Netrukus šiuos elementus perėmė visi automobilių gamintojai.

K.Benz buvo ne tik išradėjas, bet ir novatoriškas verslininkas. Jis suprato, kad išradimas turi būti ne tik techninis stebuklas, bet ir rinkos produktas. „Motorwagen“ tapo simboliu, kuris paskatino pirmąją automobilių rinką.

1894 m. K.Benzas jau gamino „Velo“ – pirmą serijinį automobilį, o po metų pasiekė daugiau nei tūkstantį parduotų vienetų.

Simbolinė reikšmė

Šiandien „Benz Patent-Motorwagen“ – muziejų pasididžiavimas. Originalai ir jų kopijos saugomos „Mercedes-Benz“ muziejuje Štutgarte, „Deutsches Museum“ Miunchene, Londono mokslo muziejuje bei kituose pasaulio technikos paveldo centruose.

Šiuolaikiniai inžinieriai vis dar žavisi jo konstrukcijos paprastumu ir logika. Kiekvienas varžtas, kiekviena svirtelė turėjo aiškią funkciją. Jo estetika – tai grynas funkcionalumas be pertekliaus.

Tačiau didžiausia šio automobilio reikšmė slypi ne metale ar technikoje, o idėjoje. Jis pažymėjo žmogaus gebėjimą įveikti tradicijų inerciją. Kai K.Benz kūrė savo mašiną, nors jam visi sakė, kad be arklio niekas nevažiuos.

„Patent-Motorwagen“ tapo simboliniais vartais į XX a., kai automobilis tapo neatsiejama kultūros, ekonomikos ir net politikos dalimi. Be šio triračio, nebūtų nei „Ford Model T“, nei „Ferrari“, nei šiuolaikinių elektromobilių.

1886 m. K.Benzas, užpatentavęs „Patent-Motorwagen“, išrado ne tik automobilį, bet ir modernų pasaulį. Nuo tos dienos žmogaus kelionės nebepriklausė nuo gyvūnų, bėgių ar vėjų – tik nuo inžinieriaus kūrybos ir mechanikos dvasios. Jo kūrinys atvėrė kelią šimtmečio pažangai – nuo pirmųjų kelių tinklų iki tarpkontinentinių greitkelių, nuo paprastų diržinių pavarų iki sudėtingiausių hibridinių sistemų.

„Benz Patent-Motorwagen“ – ne tik pirmasis automobilis. Tai pirmas žingsnis į pasaulį, kuriame laikas ir atstumas prarado senąją prasmę. Ir nors nuo „Benz Patent-Motorwagen“ laikų praėjo daugiau nei 130 metų, kiekvienas automobilis, kurį šiandien užvedame, savyje turi to genialaus triračio genų – kiekvienas variklio pulsas, kiekvienas rato apsisukimas yra tylus reveransas žmogui, kuris pirmasis išdrįso metalą priversti judėti.

Lukas Ašmontas