Automobilių istorijoje yra modelių, kurie tampa savo epochos simboliais. Kai kurie išauga virš savo laikmečio ribų ir tampa nesenstančiais etalonais. Tarp tokių garbingą vietą užima „Mercedes-Benz“ W113 – automobilis, kuris šiandien laikomas vienu gražiausių kada nors sukurtų „Mercedes-Benz“ modelių.
Sukūrė naują standartą
Nors nuo paskutinio W113 pagaminimo praėjo daugiau nei 50 metų, jo siluetas išlieka toks pat elegantiškas ir atpažįstamas kaip debiuto dieną. Šis automobilis netapo greičiausiu savo epochos sportiniu automobiliu, nesiekė lenktynių rekordų ir nesistengė šokiruoti techninėmis naujovėmis. Jis padarė kai ką sudėtingesnio – sukūrė visiškai naują prabangaus sportinio automobilio sampratą.
Iki W113 pasirodymo sportiniai automobiliai dažniausiai buvo skirstomi į dvi kategorijas. Vieni buvo greiti ir nepatogūs, kiti – komfortiški, tačiau pernelyg sunkūs ir vangūs. „Mercedes-Benz“ inžinieriai nusprendė sujungti abu pasaulius.
Siekė užpildyti nišą
Norint suprasti W113 reikšmę, reikia prisiminti pasaulį, kuriame jis gimė. 1960 metų pradžioje Vakarų Europa išgyveno ekonominį pakilimą. Pokario sunkumai pamažu liko praeityje, vis daugiau žmonių galėjo sau leisti ne tik praktiškus automobilius, bet ir prestižinius modelius, skirtus malonumui.
„Mercedes-Benz“ jau buvo sukūręs vieną įspūdingiausių automobilių istorijoje – 300 SL „Gullwing“. Šis techninis šedevras buvo brangus, sudėtingas ir gana reiklus vairuotojui. Vėliau pasirodęs 190 SL buvo prieinamesnis, tačiau nepasižymėjo sportiškumu, kurio tikėjosi klientai.
Reikėjo modelio, kuris užimtų vietą tarp šių dviejų automobilių. Projektas prasidėjo 1950 metų pabaigoje. Kompanijos vadovybė iškėlė tikslą sukurti modernų sportinį automobilį, kuris būtų saugus, patikimas, elegantiškas ir tinkamas ilgoms kelionėms.
Tai buvo labai ambicinga užduotis. Automobilių pasaulyje tuo metu saugumas retai buvo laikomas prioritetu. Tačiau „Mercedes-Benz“ jau garsėjo pažangiu požiūriu į šią sritį, todėl naujasis modelis turėjo tapti vienu saugiausių savo klasėje.
1963 metų Ženevos automobilių parodoje pasaulis pirmą kartą išvydo W113. Publikos reakcija buvo stulbinama.
Šventykla ant ratų
Už W113 išvaizdą buvo atsakingas talentingas prancūzų dizaineris Paulius Bracqas, vėliau tapęs viena svarbiausių „Mercedes-Benz“ dizaino istorijos asmenybių.
Tuo metu sportinių automobilių dizainas dažnai buvo grindžiamas apvaliais paviršiais, gausiomis chromo detalėmis ir sudėtingomis formomis. P.Bracqas pasirinko visiškai kitą kryptį. Automobilio linijos buvo švarios ir santūrios. Kėbulas atrodė lengvas, tačiau kartu labai solidus. Kiekviena detalė turėjo aiškią paskirtį. Tačiau didžiausia dizaino sensacija tapo nuimamas kietasis stogas. Jo centrinė dalis buvo šiek tiek įgaubta, todėl iš šono priminė Tolimųjų Rytų šventyklų stogus. Automobilių žurnalistai netrukus pradėjo modelį vadinti „Pagoda“. Pavadinimas prigijo akimirksniu.

Įdomiausia tai, kad stogo forma nebuvo sukurta vien dėl grožio. Įgaubta konstrukcija padidino standumą ir leido naudoti plonesnius statramsčius, o tai pagerino matomumą. „Mercedes-Benz“ sugebėjo suderinti estetiką ir funkcionalumą – praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams, W113 vis dar laikomas vienu harmoningiausių automobilių.
Saugumo revoliucija
Vienas svarbiausių žmonių W113 istorijoje buvo Béla Barényi. Šis vengrų kilmės inžinierius laikomas vienu modernių automobilių saugumo tėvų. Būtent jo idėjos tapo pagrindu daugeliui W113 konstrukcinių sprendimų.
Automobilis gavo deformacines zonas, kurios avarijos metu sugėrė smūgio energiją. Keleivių salonas buvo sustiprintas taip, kad kuo geriau apsaugotų viduje esančius žmones. Šiandien tokie sprendimai atrodo savaime suprantami, tačiau 1963 metais jie buvo revoliuciniai.
W113 tapo vienu pirmųjų sportinių automobilių, kuriame saugumas buvo laikomas ne papildoma savybe, o svarbia konstrukcijos dalimi. Tai turėjo didžiulę įtaką visai automobilių pramonei.
„Mercedes-Benz“ nesiekė sukurti lenktyninio automobilio gatvėms. W113 buvo kuriamas kaip greitas, patogus ir patikimas kelionių automobilis. Jo važiuoklė buvo paremta tuometinių patikimų „Mercedes-Benz“ sedanų komponentais.
Tai suteikė ne tik komfortą, bet ir legendinį ilgaamžiškumą. Priekyje naudota nepriklausoma pakaba su dvigubomis skersinėmis svirtimis, o gale – viengubos šarnyrinės pusiau ašies konstrukcija.
Nors šiandien tokia schema atrodo paprasta, savo laikmečiu ji užtikrino puikų valdymo ir komforto balansą. Vairas buvo gana lengvas, automobilis išliko stabilus važiuojant dideliu greičiu, o pakaba puikiai sugerdavo kelio nelygumus.
Pradžia – 230 SL
Pradžioje buvo pagamintas 230 SL. Jo 2,3 litro darbinio tūrio eilinis šešių cilindrų variklis išvystė apie 150 AG. Šiandien tai neatrodo daug, tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje tokios galios visiškai pakako. Automobilis galėjo pasiekti daugiau nei 200 km/h greitį. Svarbiausia buvo ne maksimalus greitis, o sklandus galios perdavimas. 230 SL iš karto pelnė puikius atsiliepimus.
1966 metais pasirodė „Mercedes-Benz“ 250 SL. Variklio darbinis tūris buvo padidintas iki 2,5 litro. Galia išliko panaši, tačiau pagerėjo sukimo momentas ir variklio elastingumas. Šis modelis buvo gaminamas gana trumpai, todėl šiandien yra vienas rečiausių W113 šeimos narių. Kolekcininkai jį vertina itin palankiai.
1967 metais pasirodė garsiausias šeimos modelis – 280 SL. Šešių cilindrų variklio darbinis tūris išaugo iki 2,8 litro, o galia siekė apie 170 AG. Automobilis tapo greitesnis, komfortiškesnis ir universalesnis. Būtent 280 SL sudarė didžiausią visų pagamintų W113 dalį. Daugelis specialistų šią versiją laiko geriausiu pasirinkimu tarp eksploatacinių savybių ir kolekcinės vertės.
Vienas pažangiausių W113 techninių sprendimų buvo mechaninė kuro įpurškimo sistema. Nors dauguma konkurentų vis dar naudojo karbiuratorius, „Mercedes-Benz“ pasirinko sudėtingesnį, tačiau efektyvesnį sprendimą. Mechaninis įpurškimas pagerino degalų tiekimo tikslumą, sumažino sąnaudas ir užtikrino sklandesnį variklio darbą. Ši sistema gana sudėtinga, tačiau tinkamai prižiūrima buvo patikima ir efektyvi.
Vokiška elegancija
W113 salonas puikiai atspindėjo „Mercedes-Benz“ filosofiją. Čia nebuvo itališko teatrališkumo ar monumentalaus britiško solidumo. Viskas buvo logiška, ergonomiška ir sukurta ilgam naudojimui. Didelis spidometras, aiškūs prietaisai ir puikus matomumas leido vairuotojui jaustis užtikrintai.
Medžio apdaila ir kokybiška oda kūrė prabangos įspūdį, tačiau niekada neatrodė perteklinė. Tai salonas, kuriame buvo galima patogiai praleisti visą dieną.

Garsenybių garažuose
W113 labai greitai tapo prestižo simboliu. Automobilį rinkosi aktoriai, verslininkai, politikai ir muzikantai. Tarp šio automobilio savininkų buvo daugybė Holivudo žvaigždžių. „Pagoda“ nuolat pasirodydavo filmuose ir televizijos serialuose. Jos elegantiškas siluetas puikiai tiko vaizduoti sėkmingą ir rafinuotą gyvenimo būdą.
Skirtingai nei egzotiški „Ferrari“ ar „Lamborghini“, „Mercedes-Benz“ atrodė santūriai. Tai buvo automobilis žmogui, kuris nesiekia dėmesio, o tiesiog vertina kokybę.
Per visą gamybos laikotarpį buvo pagaminta apie 48 912 W113 automobilių. Iš jų 230 SL – apie 19 800 vnt., 250 SL – apie 5 200 vnt., 280 SL – apie 23 900 vnt. Didžioji dalis produkcijos buvo eksportuota į JAV. Būtent Amerikos rinka tapo pagrindine modelio sėkmės priežastimi.
Eksploatacija šiandien
Praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams nuo debiuto, W113 išlieka vienu praktiškiausių klasikinių automobilių. Jo mechanika yra pakankamai paprasta, dauguma atsarginių dalių vis dar gaminamos arba restauruojamos. Didžiausias iššūkis dažniausiai būna tik korozija ir mechaninė kuro įpurškimo sistema, kuriai sureguliuoti specialistų vis sunkiau rasti.
Tačiau gerai prižiūrėta „Pagoda“ gali būti reguliariai naudojama net ir šiandien. Būtent dėl to šį modelį taip vertina kolekcininkai. Dar prieš 20 metų W113 buvo tiesiog gražus klasikinis mersedesas. Šiandien jis tapo viena geidžiamiausių markės klasikų.
Puikios būklės automobilių kainos nuolat auga. Ypač vertinami originalūs egzemplioriai su pilna istorija, autentiška spalvų kombinacija ir originaliu stogu. Idealiai restauruotų automobilių kainos aukcionuose pasiekia šešiaženkles sumas.
Kodėl „Pagoda“ tapo legenda?
Automobilių istorijoje buvo greitesnių, galingesnių ir technologiškai pažangesnių modelių. Tačiau labai nedaug jų išsaugojo tokį patrauklumą kaip W113. Jo paslaptis slypi harmonijoje.
Dizainas nėra agresyvus, tačiau išlieka elegantiškas. Technika nėra revoliucinė, tačiau labai kokybiška. Važiavimo savybės nėra ekstremalios, tačiau nepaprastai malonios.
W113 buvo sukurtas laikantis principo, kad automobilis turi būti geras visose srityse, o ne geriausias vienoje. Būtent todėl šiandien jis laikomas vienu geriausių visų laikų klasikinių automobilių. Praėjus daugiau nei 60 metų nuo debiuto, „Pagoda“ vis dar atrodo taip, lyg būtų sukurtas vakar.














