Automobilių istorijoje yra modelių, kurie tampa savo laikmečio simboliais. Tačiau tik nedaugeliui pavyksta pakeisti pačią automobilio sampratą. Vienas tokių – „Lamborghini Countach“. Tai nebuvo tik dar vienas greitas itališkas sportinis automobilis. Jis tapo dizaino revoliucija, svajonių automobilių etalonu ir simboliu, kuris daugiau kaip keturis dešimtmečius formavo žmonių įsivaizdavimą apie tai, kaip turi atrodyti egzotiškas superautomobilis.

Kosminis laivas

Žemas, platus, kampuotas siluetas, į viršų atsiveriančios durys, už vairuotojo nugaros riaumojantis 12 cilindrų variklis ir kosminė išvaizda – visa tai iki šiol yra neatsiejama „Lamborghini Countach“ tapatybės dalis. Net žmonės, kurie visiškai nesidomi automobiliais, atpažįsta šį modelį.

„Countach“ istorija prasidėjo ne nuo noro sukurti dar vieną įspūdingą žaislą turtingiems pirkėjams. Jis gimė iš ambicijos sukurti automobilį, kuris pranoktų legendinį „Lamborghini Miura“ ir įrodytų, kad nedidelė Italijos kompanija gali mesti iššūkį tuo metu pasaulyje karaliavusiai „Ferrari“.

Era po „Miuros“

1966 metais pristatytas „Lamborghini Miura“ sukėlė tikrą revoliuciją. Tai buvo pirmasis plačiai pripažintas superautomobilis su viduryje sumontuotu varikliu, kuris tapo nauju etalonu visai pramonės šakai.

„Lamborghini“ inžinieriai suprato, kad po tokios sėkmės ateities modelis turės būti dar drąsesnis ir paprasto „Miura“ atnaujinimo nepakaks.

Naujo automobilio projektui buvo suteiktas kodas LP112. Už techninę dalį buvo atsakingas konstruktorius Paolo Stanzani, o dizainas patikėtas garsiajai Italijos dizaino studijai „Bertone“. Būtent ten dirbo vienas talentingiausių XX amžiaus automobilių dizainerių – Marcello Gandini.

M.Gandini jau buvo sukūręs „Miura“, tačiau su „Countach“ jis pasirinko visiškai kitą kryptį. Vietoje aptakių ir elegantiškai lenktų formų gimė absoliučiai agresyvus, griežtas, kampuotas, pleišto formos automobilis.

Pakeitė automobilių pasaulį

1971-ųjų Ženevos automobilių parodoje pristatytas prototipas LP500 atrodė tarsi atkeliavęs iš ateities. Jo forma buvo tokia neįprasta, kad daugelis lankytojų negalėjo patikėti, jog toks automobilis gali tapti serijiniu.

„Countach“ atsisakė tradicinio sportinių automobilių dizaino. Čia nebuvo švelnių linijų ar dekoratyvių elementų. Labai žema priekinė dalis, stipriai pasviręs priekinis stiklas, plačios šoninės oro angos ir trumpa galinė dalis sukūrė išskirtinį siluetą. Automobilis atrodė ne greitas, o tiesiog laukinis.

Ypatinga detalė buvo „žirklinės“ durys. Jos kilo į viršų, o ne atsivėrė į šoną. Šis sprendimas atsirado ne vien dėl efektingos išvaizdos. Dėl plataus kėbulo ir aukštų slenksčių įprastos durys būtų buvusios nepatogios siaurose stovėjimo vietose. Vėliau tokios durys tapo neatsiejamu aukščiausios klasės „Lamborghini“ ženklu ir iki šiol vadinamos „lambo“ tipo durimis.

Pažangi techninė konstrukcija

Po įspūdingu kėbulu slypėjo labai pažangi technika. Kaip ir „Miura“, „Countach“ turėjo viduryje sumontuotą variklį, tačiau konstruktoriai pakeitė jo išdėstymą. Jei „Miura“ naudojo skersai sumontuotą variklį, „Countach“ gavo išilginę konstrukciją.

Būtent todėl modelio pavadinimuose atsirado raidės LP – „Longitudinale Posteriore“, reiškiančios išilgai gale sumontuotą variklį. Tokio sprendimo privalumas buvo geresnis svorio paskirstymas ir didesnis stabilumas važiuojant dideliu greičiu.

Variklis buvo įrengtas už vairuotojo, o pavarų dėžė sumontuota priešais jį. Toks išdėstymas leido sutrumpinti galinę automobilio dalį ir pagerinti automobilio balansą.

Konstrukcijos pagrindą sudarė vamzdinis erdvinis rėmas, kuris buvo lengvas ir labai tvirtas. Tai buvo sprendimas, labiau būdingas lenktyniniams automobiliams nei įprastiems kelių modeliams.

Pakaba buvo nepriklausoma visuose ratuose, naudotos dvigubos skersinės svirtys, spiralinės spyruoklės ir teleskopiniai amortizatoriai. Visuose ratuose buvo diskiniai stabdžiai. „Countach“ buvo sukurtas ne tik dėl įspūdžio stovint vietoje – jis turėjo būti tikras sportinis superautomobilis.

Legendinis V12

Pagrindinis automobilio brangakmenis buvo garsusis „Lamborghini“ V12 variklis. Jo šaknys siekia dar 1963 metus, kai konstruktorius Giotto Bizzarrini sukūrė pirmąją „Lamborghini“ 12 cilindrų jėgainę. Bėgant metams šis variklis buvo nuolat tobulinamas, o „Countach“ tapo viena svarbiausių jo evoliucijos pakopų.

Pirmasis serijinis modelis LP400, gamintas nuo 1974 metų, turėjo 3,9 litro darbinio tūrio V12 variklį. Jis išvystė apie 375 AG ir leido automobiliui pasiekti daugiau kaip 300 km/val. greitį. Tuo metu tai buvo stulbinantys skaičiai.

Svarbiausia buvo ne vien galia. Šis variklis pasižymėjo išskirtiniu charakteriu – jis garsiai riaumojo aukštose apsukose ir suteikė vairuotojui pojūtį, kurio negalėjo pasiūlyti jokie komfortiški prabangūs automobiliai.

1978 metais pasirodė LP400 S versija. Jos variklis išliko toks pats, tačiau automobilis gavo platesnius ratus, pakeistą pakabą ir išraiškingesnes ratų arkas.

1982 metais debiutavo LP500 S, kurio variklio darbinis tūris buvo padidintas iki 4,8 litro. Tačiau didžiausias šuolis įvyko 1985 metais, kai buvo pristatytas 5000 Quattrovalvole modelis. Jo 5,2 litro V12 variklis turėjo 4 vožtuvus vienam cilindrui, todėl bendra vožtuvų sistema siekė net 48 vožtuvus.

Superautomobilio galia išaugo iki maždaug 455 AG. Tai buvo vienas įspūdingiausių automobilių savo laikotarpiu.

Visos „Countach“ versijos turėjo tik penkių laipsnių mechanines pavarų dėžes. Automatinės transmisijos niekada nebuvo siūlomos, nes „Lamborghini“ norėjo išlaikyti maksimalų ryšį tarp vairuotojo ir automobilio.

Reikėjo prisijaukinti

Šiandien daugelis superautomobilių turi elektrinius pagalbininkus, kurie padeda vairuotojui kontroliuoti didžiulę galią. „Countach“ laikais vairuotojas buvo paliktas beveik vienas.

Tai buvo automobilis stipriems charakteriams. Vairas be vairo stiprintuvo stovint buvo sunkus. Sankabos pedalas reikalavo jėgos. Matomumas atgal buvo labai ribotas, todėl parkavimas tapdavo tikru išbandymu.

Būtent tai ir kūrė legendą. „Countach“ neapsimetė patogiu automobiliu. Jis buvo sukurtas emocijoms. Kiekvienas įlipimas į saloną buvo mažas ritualas, o kiekvienas variklio užvedimas primindavo, kad vairuotojas sėdi nepaprastame automobilyje.

Gamybos apimtys

Per visą gamybos laikotarpį nuo 1974 iki 1990 metų buvo pagaminti 2 049 „Lamborghini Countach“ automobiliai. Tai labai mažas skaičius, palyginti su šiuolaikinių superautomobilių gamyba.

LP400 (1974–1978) buvo pagaminti 157 automobiliai, LP400 S (1978–1982) – 237 automobiliai. LP500 S (1982–1985) pagaminta 321, o 5000 Quattrovalvole (1985–1988) – 610 automobilių.

1988–1990 metais „Lamborghini“ markės 25 metų sukakčiai buvo išleista speciali „25th Anniversary“ serija – 658 automobiliai. Būtent ši paskutinė versija tapo gausiausia, tačiau šiandien kolekcininkai ypač vertina ankstyvuosius LP400 modelius dėl jų grynesnio dizaino.

Kultūros simbolis

Devintajame dešimtmetyje „Countach“ tapo svajonės simboliu. Plakatai su „Lamborghini Countach“ kabėjo milijonų vaikų kambariuose visame pasaulyje. Jis buvo rodomas filmuose, žurnaluose, kompiuteriniuose žaidimuose ir televizijos laidose.

„Countach“ buvo gaminamas beveik 17 metų – neįprastai ilgai tokiam ekstremaliam automobiliui. Per tą laiką neatpažįstamai pasikeitė pasaulis, tačiau jo išvaizda ir charakteris liko išskirtiniai. Dėl to praėjus daugiau kaip pusei amžiaus jis vis dar išlieka vienu svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų automobilių istorijoje.

Netikėta pavadinimo istorija

Skirtingai nuo daugelio kitų „Lamborghini“ modelių, kurių pavadinimai yra kilę iš garsiausių kovinių jaučių ar koridos pasaulio, „Countach“ pavadinimas buvo sugalvotas visiškai atsitiktinai ir neturi nieko bendro su jautynu.

Šis žodis kilęs iš Šiaurės Italijos Pjemonto regiono tarmės. Literatūrinėje italų kalboje tiesioginė jo reikšmė yra „maras“ arba „užkratas“, tačiau vietiniame dialekte jis naudojamas kaip stipraus nustebimo ar šoko ištiktukas, reiškiantis ką nors panašaus į „Oho!“, „Vaje!“. Senovėje tai buvo keiksmažodis, reikškiantis „kad tave maras sugriebtų!“ – emocine prasme kažkas panašaus į seną lietuvišką „kad tave šikantį sutrauktų“.

Tikrąją istoriją oficialiame interviu atskleidė pats automobilio dizaineris Marcello Gandini. Kurdama automobilio prototipą parodai, komanda gamykloje dirbdavo naktimis. Kartu su jais dirbo vienas šaltkalvis-profiliuotojas (atsakingas už spynų gamybą). Jis buvo milžiniško ūgio, didžiulėmis rankomis ir kalbėjo tik Pjemonto tarme. Šis darbininkas, norėdamas išreikšti savo emocijas, nuolat kartodavo žodį „Countach!“.

Vieną naktį pavargęs M.Gandini kartu su kolega Bob Wallace juokais paklausė: „O kodėl mums nepavadinus automobilio „Countach“?“ Iš pradžių tai buvo tik pokštas, tačiau žodis skambėjo neįtikėtinai skambiai ir agresyviai.

M.Gandini paprašė kito komandos nario Claudio Zampolli ištarti šį žodį angliškai, kad patikrintų, kaip jis skamba užsieniečiams. Žodžio skambesys tarptautinėje rinkoje pasirodė puikus. Komandai beliko įtikinti „Bertone“ vadovą Nuccio Bertone ir patį Ferruccio Lamborghini palikti būtent šį pavadinimą...