Artėjant balandžio 1-ąjai, „Automobilizmo Legendos“ nelieka nuošalyje. Šįkart skaitytojams pasakojame apie „Reliant Robin“ – vieną keisčiausių, labiausiai nesuprastų, bet kartu ir nepaprastai svarbių automobilių Didžiosios Britanijos istorijoje. Šis automobilis dažnai tampa pajuokos objektu, tačiau po tuo lengvai karikatūrišku įvaizdžiu slepiasi rimta inžinerinė mintis, socialinis kontekstas ir unikalus požiūris į mobilumą. „Reliant Robin“ nėra automobilis tradicine prasme – tai savotiškas kompromisas tarp motociklo ir automobilio, gimęs ne iš noro stebinti, o iš būtinybės spręsti labai konkrečias ekonomines ir teisines problemas.

Motociklo giminaitis

„Reliant Robin“ istorija prasideda gerokai anksčiau nei pats modelis. Bendrovė „Reliant Motor Company“ buvo įkurta dar 1935 metais ir nuo pat pradžių specializavosi triračių transporto priemonių gamyboje. Tokį pasirinkimą lėmė Didžiosios Britanijos įstatymai, leidę triračius automobilius registruoti kaip motociklus. Tai reiškė mažesnius mokesčius, paprastesnį draudimą ir galimybę vairuoti transporto priemonę turint motociklo vairuotojo pažymėjimą. Pokario Britanijoje, kai daugelis žmonių negalėjo sau leisti pilnaverčio automobilio, tokie sprendimai tapo itin patrauklūs.

Iki „robino“ pasirodymo „Reliant“ jau turėjo patirties automobilių gamyboje, tačiau septintojo dešimtmečio pabaigoje tapo aišku, kad rinka keičiasi. Žmonės norėjo modernesnio dizaino, patogesnio salono ir automobilio, kuris atrodytų ne kaip laikinas sprendimas, o kaip pilnavertė kasdienė transporto priemonė. Atsakydama į šiuos lūkesčius, įmonė pradėjo kurti visiškai naują modelį, kuris 1973 metais buvo pristatytas kaip „Reliant Robin“.

Išvaizda kėlė šypseną

„Robin“ iškart išsiskyrė išvaizda. Vienas priekinis ir du galiniai ratai suteikė jam neįprastą proporciją, kuri daugeliui atrodė keista ar net juokinga. Tačiau toks išdėstymas nebuvo atsitiktinis – vieno rato priekyje schema leido sumažinti svorį, supaprastinti konstrukciją ir išlaikyti triračio statusą pagal įstatymus.

Kėbulas buvo pagamintas iš stiklo pluošto – tai viena svarbiausių „Reliant“ techninių ypatybių. Stiklo pluoštas buvo lengvas, atsparus korozijai ir pigesnis nei tradicinis plienas, o tai leido sumažinti gamybos kaštus ir eksploatacines išlaidas.

Techniniu požiūriu „Robin“ buvo paprastas, bet ne primityvus. Pirmieji modeliai buvo komplektuojami su 748 cm³ darbinio tūrio vandeniu aušinamu keturių cilindrų varikliu. Vėliau atsirado galingesni 848 cm³ varikliai, o dar vėlesnėse versijose – ir 850 bei 900 cm³ agregatai.

Šie varikliai nebuvo sukurti greičiui ar sportiškumui, tačiau jie buvo patikimi, ekonomiški ir lengvai prižiūrimi. Degalų sąnaudos buvo itin mažos, o tai vienas pagrindinių „Robino“ privalumų laikotarpiu, kai degalų kainos nuolat kilo.

Dauguma „Reliant Robin“ modelių turėjo keturių pavarų mechaninę dėžę, kuri buvo paimta iš ankstesnių „Reliant“ modelių. Ji buvo patvari ir paprasta remontuoti. Nors pavarų perjungimas nebuvo itin tikslus ar sportiškas, kasdieniam važiavimui mieste to visiškai pakako.

Vienas labiausiai aptarinėjamų „Reliant Robin“ aspektų visada buvo jo stabilumas. Automobilis turėjo specifinį svorio pasiskirstymą, kuris reikalavo vairuotojo supratimo ir atsargumo. Staigūs posūkiai dideliu greičiu galėjo baigtis automobilio pasvirimu ar net virtimu. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai dažnai buvo perdėta populiariojoje kultūroje. Dauguma avarijų įvykdavo dėl neatsargaus vairavimo, o ne dėl konstrukcinių trūkumų. Tinkamai vairuojamas „Robin“ buvo palyginti stabilus ir saugus.

Sulaukė XXI amžiaus

Per visą gamybos laikotarpį buvo kelios „Reliant Robin“ serijos. Pirmoji karta „Mk I“ buvo gaminama nuo 1973 iki 1975 metų. Ji turėjo labiau kampuotą dizainą ir minimalistinį saloną. Antroji karta „Mk II“ pasirodė 1975 metais ir buvo gaminama iki 1981 metų. Ji pasižymėjo švelnesnėmis linijomis, patobulintu interjeru ir geresne garso izoliacija. Trečioji karta „Mk III“ buvo pristatyta 1989 metais ir buvo gaminama net iki 2001 metų.

Gamybos skaičiai nėra tiksliai dokumentuoti, tačiau manoma, kad per visą „Robin“ gyvavimo laikotarpį buvo pagaminta apie 65 tūkst. „plastikinės kiaulės“, kaip jis buvo vadinamas Jungtinėje Karalystėje, vienetų. Tai nėra daug masinės automobilių gamybos mastais, tačiau tokiai nišinei transporto priemonei tai buvo solidus rezultatas. „Robin“ buvo ypač populiarus tarp žmonių, kurie neturėjo galimybių ar noro laikyti pilnaverčio automobilio, bet siekė apsaugos nuo oro sąlygų ir didesnio komforto nei motociklas.

„Reliant Robin“ reikšmė automobilių istorijoje slypi ne jo technologiniuose rekordų siekimuose, o gebėjime parodyti, kad automobilis gali būti pritaikytas visuomenės poreikiams, o ne atvirkščiai. Tai buvo transporto priemonė, kuri suteikė mobilumą tiems, kuriems jis kitu atveju būtų buvęs nepasiekiamas. Ji taip pat tapo svarbiu Britanijos automobilių pramonės savitumo simboliu – drąsiu, ekscentrišku ir nebijančiu eiti prieš srovę.

Šiandien „Reliant Robin“ išgyvena savotišką renesansą. Klasikinių automobilių entuziastai vis dažniau žvelgia į jį kaip į autentišką savo laikmečio reliktą. Gerai išsilaikę egzemplioriai restauruojami, rodomi parodose ir naudojami savaitgalio pasivažinėjimams. Jie primena laiką, kai automobilis galėjo būti paprastas, keistas, bet nuoširdus savo paskirtimi.

„Reliant Robin“ istorija įrodo, kad automobilių pasaulyje svarbūs ne tik greičiausi ar galingiausi modeliai. Kartais didžiausią pėdsaką palieka tie automobiliai, kurie drįsta būti kitokie. „Reliant Robin“ – automobilis, kuris galbūt niekada nebuvo svajonių objektas, bet neabejotinai tapo legenda.

Pono Byno automobilis

Kalbant apie „Reliant Robin“, neįmanoma apeiti britų aktoriaus Rowano Atkinsono ir jo sukurto personažo pono Byno (Mr. Bean). Būtent jis įtvirtino šio keisto triračio automobilio įvaizdį milijonų žmonių sąmonėje. Komiškas herojus „robiną“ pavertė pasauline humoro ikona, atpažįstama net tiems, kurie niekada nėra girdėję apie „Reliant“ markę. Dauguma žiūrovų nežinojo, kaip šis automobilis vadinasi, tačiau atpažindavo, kad tai „pono Byno automobilis“. Nors iš tiesų ponas Bynas niekada šio automobilio nevairavo.

Kas vairavo – paslaptis

Ponas Bynas, pirmą kartą pasirodęs televizijos ekranuose 1990 metais, buvo sukurtas kaip beveik nebylus, vaikiškai naivus, bet kartu nepaprastai išradingas personažas. Jo kasdienės nesėkmės, keistos reakcijos ir konfliktai su aplinkiniu pasauliu tapo universalia komedijos kalba, suprantama be žodžių. Būtent šiame kontekste „Reliant Robin“ tapo tobulu „partneriu“ – automobilis, kuris savo išvaizda ir konstrukcija jau savaime kėlė šypseną, idealiai tiko tapti nuolatine pono Byno priešprieša.

Seriale „Mr. Bean“ pagrindinis herojus nuolat susiduria su mėlynos spalvos „Reliant Robin“, kurį vairuoja bevardis, niekuomet neišlipantis iš automobilio personažas. Šis automobilis tampa savotišku komišku antagonistu. Kiekvieną kartą, kai jis pasirodo, žiūrovas jau žino, kad tuoj įvyks nelaimė. Pono Byno susitikimas su triračiu dažniausiai baigiasi tuo, kad „Reliant Robin“ apvirsta, nurieda nuo kelio ar atsiduria visiškai absurdiškoje situacijoje.

Nebuvo toks blogas

Šis vaizdavimas buvo sąmoningai hiperbolizuotas. Realybėje „Robin“ neapsiverčia nuo menkiausio stumtelėjimo, tačiau seriale automobilio nestabilumas buvo paverstas komedijos įrankiu. Šios scenos ne tik juokino, bet ir suformavo labai aiškų visuomenės suvokimą: „Reliant Robin“ – automobilis, kuris „visada apvirsta“.

R.Atkinsonas pasinaudojo „Robin“ vizualiniu ir mechaniniu keistumu kaip komedijos priemone. Kita vertus, būtent jo dėka automobilis tapo nemirtingu popkultūros simboliu. Iki serialo „Reliant Robin“ buvo gerai žinomas Jungtinėje Karalystėje, bet tarptautiniu mastu jo nežinojo niekas. Po serialo pasirodymo situacija pasikeitė iš esmės – „Robin“ tapo atpažįstamas visame pasaulyje.

Įdomu tai, kad seriale naudojami „Reliant Robin“ buvo specialiai modifikuojami – stiprinamas kėbulas, keičiamas svorio pasiskirstymas, kad automobilis lengvai virstų, bet scenos būtų saugios ir ne kartą pakartojamos. Tai dar kartą parodo, kad seriale matomas „Robin“ elgesys kelyje buvo labiau teatro rekvizitas, nei realybės atspindys.

Tapo istorija

Nors serialas dažnai šaipėsi iš „Reliant Robin“, ilgainiui jis automobiliui padarė daugiau gero nei blogo. Būtent dėl pono Byno daugelis žmonių pirmą kartą sužinojo apie šį modelį, o vėliau – susidomėjo jo istorija ir kontekstu.

„Reliant Robin“ ir ponas Bynas tapo neatskiriama britų humoro istorijos dalimi. Jų sąveika parodė, kaip techninis objektas gali tapti pasakojimo dalyviu, beveik veikėju, turinčiu savo charakterį. Tai retas atvejis, kai automobilis ne tik papildo sceną, bet ir pats tampa jos ašimi. Dėl šios priežasties „Reliant Robin“ šiandien gyvena ne tik muziejuose ar klasikinių automobilių renginiuose, bet ir kolektyvinėje atmintyje – kaip automobilis, kurį ponas Bynas visada apverčia, ir kaip simbolis britiško humoro, gebančio iš kasdienybės sukurti legendą.