Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) buvo sukurta dar 1978 m., tačiau standartine Europos Sąjungoje parduodamų naujų automobilių įrangos dalimi tapo tik 2004 m. Po 10 metų privaloma tapo ir elektroninė stabilumo kontrolės sistema ESP, kuri pirmuosiuose automobiliuose buvo įmontuota 1995 m.

Svarbi aktyvioji sauga

Kalbėdamas apie tai, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė naujų automobilių saugumas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Vidas Žuraulis teigia, kad didžiausią pokytį lėmė atsiradusi pagalbinių vairavimo sistemų grupė „Advanced Driver Assistance Systems“ (ADAS), kuri priskiriama prie aktyviosios automobilių saugos.

„Esminė šių sistemų paskirtis – užkirsti kelią eismo įvykiui arba bendruoju atveju sumažinti eismo įvykių atsiradimo riziką. Sistemos veikia padedamos įvairių eismo aplinką ar saloną stebinčių jutiklių, jų duomenis apdorojančių mikroprocesorių ir valdiklių.

Pavyzdžiui, avarinio stabdymo sistema „Autonomous Emergency Braking System“ technologiškai jau yra gana gerai išvystyta ir gali kompensuoti nemažai vairuotojo klaidų: nuo nedideliu greičiu judant įvykstančių susidūrimų iki efektyvaus automobilio sulėtinimo važiuojant didesniu greičiu užmiestyje.

„Tam padeda adaptyvioji greičio palaikymo sistema, kai tolimojo nuotolio radaras užmiesčio keliuose stebi atstumus iki kitų transporto priemonių ar kliūčių. Jeigu vairuotojas nesiima veiksmų, sistema automatiškai stabdo automobilį ar bent jau prilėtina ir sumažina susidūrimo tikimybę“, – teigia mokslininkas.

Ateityje – daugiau naujovių

V.Žuraulis taip pat pabrėžia, kad modernios automobilių saugumo technologijos ir toliau pastebimai tobulėja. Tarkime, pirmos kartos automatinė avarinio stabdymo sistema veikė tik radaro principu ir jai reikėjo atspindžio nuo metalizuoto paviršiaus, o dabartinių technologijų veikimo patikimumą padidina kartu su radarais aplinką stebinčios kameros.

Kameros ne tik aptinka kliūtį, nustato jos artėjimo greitį, bet ir atskiria, kas yra priekyje – lengvasis ar krovininis automobilis, pėsčiasis, dviratininkas ar gyvūnas. Be to, vis plačiau taikoma vaizdų analizės ir dirbtinio intelekto pagalba netolimoje ateityje suteiks galimybę automobilio sistemoms atpažinti kelio tipą ir jo būklę (sausa, šlapia ar padengta sniegu). Tai leis transporto priemonės stabdymo, stabilumo užtikrinimo ar komforto palaikymo sistemoms veikti dar efektyviau.

Prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad automatinė avarinio stabdymo sistema beveik 40 proc. sumažina riziką per paprasčiausią neapdairumą įsirėžti į priešais judančio automobilio galą.

Skaičiuojama, kad jeigu Europoje visi automobiliai turėtų automatinę avarinio stabdymo sistemą, kasmet būtų išgelbėta 5 tūkst. gyvybių ir išvengta 50 tūkst. žmonių sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, vis garsiau diskutuojama, kad automatinė stabdymo sistema turėtų tapti privaloma kiekvienam naujam automobiliui, kaip ABS, ESP ir kelios kitos sistemos – tokiai sistemai esant visuose naujuose automobiliuose, eismo saugumas, manoma, gerokai padidėtų.

„Technologijos progresuoja, tačiau joms dar yra kur tobulėti. Vienas naujausių pavyzdžių – kitais metais turi būti reglamentuota „Intelligent Speed Assistance“ sistema, kuri pagal važiavimo vietą (iš GPS signalo) ir esančius kelio ženklus bei eismo sąlygas (iš aplinkos stebėjimo sistemų) nustatys, koks kelyje leistinas greitis, ir taip sureguliuos automobilio greičio palaikymo sistemas.

Saugumas – ne prabanga

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį rinkoje atsirado daugybė keliones automobiliu palengvinančių technologijų: vairuotojo nuovargio aptikimo sistema, nuo akinimo apsaugantys žibintai, automatiškai persijungiančios tolimosios ir artimosios šviesos, važiuojamosios juostos palaikymo sistema, infraraudonųjų spindulių technologija, paremta naktinio matymo sistema, ir kitos.

Anot V.Žuraulio, svarbu, kad kuo daugiau reikšmingų saugumo technologijų būtų netgi standartinėje automobilio komplektacijoje ir saugumas nebūtų prabangos dalis.