Pastarąjį dešimtmetį automobilių pramonę labiausiai keitė ne automobilių išvaizda, bet elektromobilių proveržis ir interjero sprendimai. Moderniuose automobiliuose įsivyravo dideli lietimui jautrūs ekranai, kurie pakeitė daugelį jungiklių, natūralią odą keičia dirbtinė, naudojama perdirbta plastmasė. Ir šis procesas nėra tik dizainerių užgaida – tokie yra pirkėjų pageidavimai. Mašinų kūrėjai pripažįsta, kad įtaką jiems daro populiarioji mada, o pastaruoju metu – ir ekologija.

Mada ir mašinose

Lukas Medeišis, Kinijos ir Švedijos bendros įmonės „Lynk & Co“ automobilių eksterjero dizaineris, dirbęs Didžiosios Britanijos koncerne „Jaguar Land Rover“, sako, kad automobilių dizainerių įkvėpimu visuomet buvo technologinė pažanga, atitinkamo laikotarpio pasaulėžiūra ir net populiarioji mada.

Kaip Milano ar Paryžiaus garsiausių mados meistrų namuose, taip ir automobilių dizaino studijose galioja savos taisyklės, atliepiančios šios pramonės specifiką, bet neišvengiamai reaguojančios ir į besikeičiančias tendencijas pasaulyje.

Būtent todėl šiuolaikinių automobilių interjeruose atsiranda vis daugiau antrą kartą panaudojamų medžiagų, pirkėjų pasirinkimai skatina dizainerius išbraukti tam tikras spalvas.

„Dizaino kūrimo procesas nuo idėjos iki gatavo, ant konvejerio riedančio automobilio, dažnai užtrunka apie 4–5 metus, tad pasikliauti mada tampa sudėtinga. Todėl dizainerių akys dažnai krypsta į ateitį ir prognozuojamas tendencijas. Dažniausiai spėjama pagal naujas idėjas, spalvas ir tekstūras, kurios skatina vaizduotę ir gali būti pritaikytos automobilių dizainui“, – atskleidžia L.Medeišis. 

Pirmieji automobiliai panašėjo į karietas be arklių, šaltojo karo metu kosmoso užkariavimo lenktynes atspindėjo amerikietiškos raketų stilistikos mašinos, o dabartinės virsta išmaniaisiais telefonais ant ratų. Tačiau automobilių dizaineriai dažnai turi tiesiog numatyti ateitį.

Plastikas – iš jūros

Anot L.Medeišio, vartotojų elgesys ir pasaulėžiūra dažnai nulemia ir medžiagų parinkimą. Pavyzdžiui, oda interjere ilgą laiką asocijavosi su prabanga ir buvo laikoma natūraliu brangesnių automobilių bruožu, tačiau žmonių pasaulėžiūra keičiasi. Vis daugiau įvairių prekės ženklų gamintojų atsigręžia į medžiagas, kurioms galėtų prisidėti prie teigiamo poveikio aplinkai.

Kaip Milano ar Paryžiaus garsiausių mados meistrų namuose, taip ir automobilių dizaino studijose galioja savos taisyklės, atliepiančios šios pramonės specifiką, bet neišvengiamai reaguojančios ir į besikeičiančias tendencijas pasaulyje.

Štai, pavyzdžiui, koncernas „Jaguar Land Rover“ dar užpernai paskelbė, jog planuoja netrukus prabangių modelių interjerų gamybai pasitelkti vandenynuose bei sąvartynuose surinktą ir perdirbtą plastiką, taip pat drabužių gamintojų išmetamas audinių atraižas ir panaudotus žvejybos tinklus.

Interjero apdailos elementų iš perdirbtų medžiagų galima aptikti ir dabar gaminamuose šios kompanijos modeliuose. „Range Rover Evoque“ ar elektromobilio „Jaguar I-PACE“ salono apdailai naudojamas aukštos kokybės audinys „Kvadrat“, kurio vienam automobiliui reikalingam kiekiui pagaminti vidutiniškai panaudojami 53 perdirbti plastiko buteliai.

Užtrunka parinkti medžiagą

Lina Ginkutė-Buzelė, penkerius metus dirbusios dizainere, atsakinga už spalvų ir medžiagų parinkimą sportinių automobilių gamintojos „Lamborghini“ studijoje, sako, kad dizaino užduotys automobilių gamybos kompanijose dalijamos trims komandoms: išorės, interjero ir spalvų bei medžiagų dizaineriams. Pastarieji atsakingi tik už medžiagas, spalvas bei apipavidalinimą.

„Salono medžiagų parinkimas priklauso nuo atskirų komponentų funkcijų. Dažniau liečiamos interjero vietos dažniausiai aptraukiamos minkštomis medžiagomis, kurias liesti malonu. Sunkiai pasiekiamose galimi ir ekonomiškesni sprendimai“, – sako L.Ginkutė-Buzelė.

Pasak jos, šie sprendimai aptariami susirinkimuose, yra tvirtinami kitų atsakingų vadovų ir privalo praeiti kokybės kontrolės patikrą.

„Kai kuriais atvejais medžiagos parinkimas naujam modeliui gali užtrukti kelerius metus ar net ilgiau. Atrodo, tai – elementarus procesas, tačiau dėl specifinių formų kai kurias detales gali būti labai sunku aptraukti tam tikromis medžiagomis. Be to, dėl aukštų kokybės standartų dažnai užtrunka naujų medžiagų ir spalvų testavimai“, – automobilių gamybos užkulisius atskleidžia L.Ginkutė-Buzelė.

Spalvos ir tautos

Specialistė pažymi, kad kėbulo spalvų parinkimas priklauso nuo daugybės faktorių, o bene labiausiai – nuo automobilio funkcijos: ar jis sportinis, šeimyninis, o galbūt tai visureigis.

Taip pat pasirenkant spalvas daug lemia prekės ženklas ir gamintojo istorija, palikimas. Netgi tautoms būdingos dominuojančios spalvos. Pavyzdžiui, kalbant apie sportinius automobilius, italai labai prieraišūs raudonai spalvai, vokiečiai – sidabrinei, prancūzai – mėlynai, o britai – žaliai. Per spalvą gamintojai siekia pabrėžti ir sustiprinti prekės ženklo identitetą. Taip pat spalvų gamai reikšmingos ir globalios tendencijos.

Pašnekovės teigimu, dažnai itin išskirtiniai automobiliai dažomi retomis spalvomis labai brangia dažymo technologija. O serijiniai modeliai įprastai pasižymi konservatyvesnėmis paletėmis. Dažniausiai spalvos renkamos visam automobilio gyvenimo ciklui.

Tačiau tai nereiškia, kad paletė tampa nepajudinama. Pavyzdžiui, pribrendus kosmetiniam konkretaus modelio atnaujinimui, spalvos vėl peržiūrimos, reikalui esant, papildomos, o nepasiteisinusios tiesiog nebenaudojamos.

Yra spalvų, kurios gamintojo paletėje užsibūna ilgesnį laiką nei įprasta. Dažniausiai tai lemia vartotojai – jeigu kažkurios spalvos yra mėgstamos, kam jas keisti? Ilgesnį laiką gyvuojančios spalvos paprastai yra konservatyvesnės, standartinės.  

Karališkasis paveldas

Viena turtingiausių paveldo ir automobilių kūrybos istorija yra britų industrija. Ši šalis garsi tiek sportiniais, tiek prabangiais ir ekstravagantiškais automobiliais, taip pat „Formule 1“, raliais ir kitų renginių, prikaustančiu automobilių gerbėjų dėmesį, gausa.

„Būtent šis palikimas dešimtmečiais daro įtaką britiškiems automobiliams ir jų dizainui. Daugelis idėjų ir detalių yra įkvėptos jau gerai žinomų automobilių, naudotų lenktynėse ar tiesiog palikusių stiprų pėdsaką automobilizmo istorijoje. Taip britai išreiškia pasididžiavimą savo kultūra ir pasiekimais: kurdami naują produktą, jie perduoda savo palikimą naujoms kartoms“, – pasakoja L.Medeišis.

Užuominas į karališkąją šeimą neslėpdami akcentuoja ir patys britų gamintojai. Pavyzdžiui, renkantis kai kurių „Range Rover“ modelių interjero detales siūloma „Vindzorų“ odos apdaila, nedviprasmiškai kalbanti apie karališkąją vasaros rezidenciją.