Nedaugelis mūsų tautiečių žino, jog Lietuvoje serijiniu būdu buvo gaminamos transporto priemonės. Net ne visi istoriniu transportu besidomintys gali pasakyti, kokios paskirties tai buvo transporto priemonės, kada jos gamintos ir kiek jų prigaminta. Tačiau lietuviai buvo ir yra nagingi, neturėdami galimybių įsigyti reikiamą transportą, jie jį susikūrė patys ir pradėjo gaminti serijiniu būdu, rašoma pranešime.

Dvidešimto amžiaus šeštajame dešimtmetyje, ypač trūkstant viešosios paskirties transporto – autobusų, kauniečiai juos pradėjo kurti ir gaminti masiškai. Šiandien tik nedaugeliui yra žinomas trumpinys KAG, reiškiantis „Kauno autobusų gamykla“. KAG savo istoriją skaičiuoja dar nuo nepriklausomybės aušros, 1921-ųjų, kuomet Kaune įsikūrė Amerikos lietuvių bendrovė „Amlit“. Jau tuo metu mūsų tautiečiai iš JAV gabeno sunkvežimių „Ford“, „Chevrolet“ važiuokles ir ant jų montuodavo savo sumąstytos konstrukcijos autobusų karkasus.

Karo metais gamykla buvo uždaryta ir savo veiklą atnaujino tik jam pasibaigus nauju pavadinimu – „Kauno autoremonto gamykla“. Tarpukaryje įsikūrusi Šančiuose, vėliau Kęstučio–Maironio gatvių sankirtoje, po karo persikėlė į Aleksotą, į dabartinės UAB „Autosabina“ teritoriją. Pirmieji pokariniai mėginimai kurti autobusus ant ZIS 150 važiuoklės nebuvo labai sėkmingi. Autobusų, pavadintų L-1 (nuo tuo metu Leningrade kurto autobuso pavadinimo), buvo prigaminta keliasdešimt vienetų. Kauniečiai neapsiribojo ne visai vykusiu projektu ir toliau ieškojo išeičių.

Viena iš tokių išeičių – naujai pasirodęs GAZ 51 sunkvežimis. Sutarus su Gorkio automobilių gamykla (GAZ), į Kauną ešelonais keliaudavo GAZ 51 važiuoklės su rėmais, varikliais. Lietuviai ant jų pradėjo montuoti medinius karkasus iš buko bei uosio – autobuso korpusą. Karkasas vėliau buvo apkalamas skarda. Toks naujasis kauniečių kūrinys buvo pavadintas KAG-1. Galų gale 1955–1956 metų sandūroje suprojektuotas vagoninio tipo KAG-3 dizainas.

Kokia tiksli šių autobusų gamybos apimtis – nėra tiksliai žinoma. Transporto istorija besidomintys asmenys vardija, kad nuo 10 000 iki 12 000 vnt. Tiesa, nėra aišku, ar tai naujai pagaminti autobusai, ar „pakoreguoti gyvenimo eigoje“, t.y., remontuoti, su naujai suformuotais karkasais ant senos bazės ir pan.

Šie autobusai buvo gaminami bei remontuojami net iki 1990-ųjų, kuomet papūtus vakarų vėjams, jų masiškai buvo atsisakoma. Autobusai pradėjo gyventi savo paskutines dienas, niekas jais nesidomėjo ir niekam jie nerūpėjo. Labai jau nepraktiškas pasirodė medžio apdirbimo darbas transporto sektoriuje.

Prabėgus daugiau nei 30 metų nuo šių autobusų paskutiniųjų gyvavimo metų, tiesa, kai kur pavieniai jie buvo nors ir minimaliai eksploatuojami iki 1994, 1995 ar net 1998-ųjų, šių autobusų era baigėsi negrįžtamai. Istoriniu transportu besidomintys entuziastai dėjo ir deda nemažai pastangų, kad surastų bent tokio autobuso likučius.

2022 metų birželio mėnesį asociacijos „Retromobile“ kolektyvui nusišypsojo sėkmė vieną tokį autobusą surasti Zarasų rajone, Imbrado kaime. Pavyko ne tik rasti patį autobusą, tačiau ir jo buvusį vairuotoją Gintautą Mikšį.

Gintautas pasakojo, kad su šiuo autobusu važinėjo neilgai, nes po nepriklausomybės atgavimo atsirado didžiulė komfortiškų ir patikimų autobusų pasiūla. Šis autobusas vežiojo vaikus Zarasų rajone į sporto varžybas, bulviakasius, mokyklą, prie ežero, o didelėms kelionėms nebuvo naudojamas.

Maksimalus autobuso greitis 60–70 kilometrų per valandą. Kadangi jis visas medinis, be apšildymo, vėsiomis dienomis neįšildavo, salone buvo šalta. Į statesnes įkalnes taip sunkiai pukšėdavo, jog net keliems keleiviams reikėdavo išlipti, kad būtų lengviau.

Istorinės technikos gerbėjai pripažįsta, jog tai labai labai retas istorinis egzempliorius. Visi autobusai sunyko vien dėl to, jog jie iš esmės buvo mediniai, t.y., su mediniu karkasu, iš išorės apkalti skarda. O atėję naujieji laikai niekaip neskatino jų saugoti. Beje, tai jau penktasis asociacijos „Retromobile“ atrastas „KAG“ autobusas.

Asociacijos vadovas Ramūnas Kardelis nurodo, kad tokio autobuso restauracija reikalauja daugiau staliaus, nei mechaniko žinių. Nors atrastas autobusas kiek iškomplektuotas, be žibintų, priekinio buferio, be kitų agregatų, tačiau istorinės technikos gerbėjai nenusimena. Visas likusias komplektuojamas dalis puikiai galima pritaikyti nuo GAZ 51 sunkvežimio, ant kurio bazės ir buvo kuriami šie autobusai. Asociacijos vadovas pripažįsta, kad su šiuo radiniu asociacijos restauracinių darbų planai kiek koreguosis, stengiantis pirmenybę suteikti būtent lietuviškojo autobuso atstatymui.

KAG -3 techniniai duomenys:

·         Variklis – 6 cilindrų, benzininis, 3,5 litro, 68 AG.

·         Kuro sąnaudos – 20–22 litrai/100 km.

·         Tuščio svoris – 3 890 kg, pakrauto svoris – 5 350 kg.

·         Sėdimų vietų skaičius – 23, stovimų – 7.

·         Gaminimo laikotarpis 1956–1990 m.

Žinomų išlikusių Lietuvoje – 7 vnt., iš kurių tik 3 važiuojantys.