Jau ne vienus metus kovai su sniegu ir ledu kelininkai pasitelkia kelių tipų druskų mišinius. Mokslininkai tikina, kad nors naudojama druska efektyviai tirpdo sniegą, tačiau ji skatina koroziją ir vairuotojams gali pridaryti nuostolių. Šiemet, vietoje baltarusiškos pradėjus naudoti iš Egipto ar Maroko atvežtą druską, klausimų dėl šios druskos veiksmingumo tik daugėja.

Rinkoje nėra pasirinkimo

Vienas pirmųjų apie abejotiną egiptietiškos druskos efektyvumą viešai prabilo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kuris dėl slidžių gatvių ir, jo teigimu, neveiksmingos egiptietiškos druskos į susitikimą sukvietė gatves valančias bendroves.

Kai uostamiestyje kilo didelis vairuotojų pasipiktinimas dėl iš esmės paralyžiuoto eismo, komunalininkai ėmė kaltinti naują druską iš Egipto – esą ji neveiksminga.  

Pasak jų, problema kyla dėl per menko pasirinkimo, kadangi rinkoje tiekėjai siūlo tik vokišką ir iš Egipto vežamą druską.

Staiga prisnigus ir atšalus, Klaipėdos meras socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad miestą valančioms bendrovėms pareiškė pretenzijas ir neatmeta, jog joms bus taikomos nuobaudos. Jis teigė manąs, kad sankcijos bus pritaikytos iki pačių griežčiausiųjų.

Nusivylė afrikietiška druska

„Bet gatvėse ir keliuose slidinėjome vakar, slidinėjame ir šiandien, nors tos druskos, „afrikietiškosios“, beriama buvo gerokai daugiau nei reikėtų pagal normatyvus. Tačiau efektas – arba minimalus, arba jo net ir nebuvo ir tai, deja, faktas“, – socialiniame tinkle skelbė meras.

Uostamiesčio gatves valančios bendrovės teigia darančios viską – valančios sniegą, beriančios smėlį ir druską, tačiau pastaroji į oro sąlygas reaguoja kitaip nei anksčiau naudota baltarusiška druska.

Pasak Klaipėdos komunalininkų, uostamiesčio gatvėse buvo išbertas rekordinis kiekis druskos, tačiau jis ledo neištirpdė. Specifikacijose nurodoma, kad ši druska efektyviausia esant -12 laipsnių temperatūrai. Klaipėdoje temperatūra kol kas nebuvo nukritusi žemiau -10. Tačiau ledas netirpo ir prie -10, o kaip būtų prie -12 – nežinia.

Pietinę miesto dalį valančios bendrovės „Vakarų švara“ vienas bendrasavininkų Virgilijus Šidlauskas naujienų agentūrai BNS teigė, jog kelių barstymui įmonė dar turėjo užsilikusios baltarusiškos druskos, nors naudoja ir egiptietišką. „Baltarusiškos nedaug turėjom, beriam egiptietišką, bet reaguoja prasčiau – tai faktas. Reaguoja prasčiau į sniegą, į temperatūrą, prasčiau veikia, nei veikdavo ana“, – sakė jis.

Druska skatina koroziją

Vos tik druskai nutirpdžius sniegą nuo važiuojamosios dalies, vairuotojai pastebi apnašas ant stiklų ir kėbulo ir nuogąstauja, kad tai pakenks jų transporto priemonei. Ir nuogąstauja ne be reikalo.

VILNIUS TECH universiteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docentas dr. Irmantas Gedzevičius pažymi, kad Lietuvos kelių barstymui dažniausiai pasitelkiamas natrio chloridas (druska). Tai geriausiu kainos ir efektyvumo santykiu pasižyminti medžiaga, kuri geriausiai tirpdo sniegą.

„Tačiau šiame junginyje esantis chloras labai skatina koroziją, ypač veikia pažeistus mašinų paviršius. Būtent į pažeistus paviršius druskai patekti lengviausia ir iš ten ją pašalinti sudėtingiausia. Jei automobilis nuolat lauke, korozija gali būti ne tokia greita, tačiau jei automobilis būna tai šaltai, tai šiltai – korozija gali plisti itin greitai“, – įspėja mokslininkas.

Kenčia įkaitusios dalys

Anot pašnekovo, dažniausiai su korozija susiduria labiausiai įkaitusios automobilio vietos, pavyzdžiui, išmetimo sistema.

„Dažnai korozijos pažeidžiamos vietos yra ir ratų arkos arba slenksčiai. Šios kėbulo vietos sugeria daug akmenukų smūgių, dėl kurių atsiranda maži įtrūkimai, tinkami korozijai plisti. Todėl derėtų užmesti akį, ar šiose kėbulo vietose nėra smulkių įtrūkimų“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

I.Gedzevičius sako, kad norint apsisaugoti nuo korozijos, reikia imtis prevencinių priemonių – naudoti apsaugines medžiagas. Anot eksperto, ne taip gerai matomas automobilio dalis, pavyzdžiui, dugną ar artų arkas, galima apsaugoti naudojant kaučiuką, bitumą, o vizualiai matomas dalis apsaugoti galima pasitelkus vašką arba apsauginę dangą.

„Visiškai išvengti korozijos padėtų nebent uoli automobilio priežiūra ir vienas paprasčiausių būdų pristabdyti koroziją – automobilio plovimas. Tačiau šaltuoju laikotarpiu tai atlikti reikia atsakingai. Plaunant šaltą automobilį, kurio kėbulas ne vieną valandą praleidęs minusinėje temperatūroje, gali įvykti terminis šokas. Šiltam vandeniui patekus ant pašalusio kėbulo, gali įtrūkti apsauginis dažų sluoksnis ir kėbulas taps pažeidžiamesnis“, – pataria dr. I.Gedzevičius.

Mokslininkas sako, kad jei yra galimybė, automobilį geriausia plauti uždaroje plovykloje, kurioje prieš plovimą automobilio kėbulas galėtų šiek tiek įšilti.  

Alternatyvų nėra

Kelininkai ir komunalininkai pripažįsta, kad keliams barstyti naudojamai druskai realios alternatyvos šiuo metu nėra. Mat visų barstymui skirtų medžiagų veiklusis komponentas yra chloridas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto gatvėms barstyti naudojamos kelios skirtingos medžiagos.

Tai techninė druska, kurios veiklioji medžiaga yra natrio chloridas (NaCl). Jis efektyviai veikia iki -10⁰C. Valytas natrio chloridas, pagamintas Vokietijoje, naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai. Techninė druska taip pat naudojama smėlio ir druskos mišiniuose.

Kalcio chloridas (CaCl2) efektyviai veikia iki -20⁰C. Naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai.

Magnio chloridas (MgCl2) efektyviai veikia iki -30⁰C. Naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai.

Nutraukus druskos pirkimus iš Baltarusijos, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai naudojamos techninės druskos kilmės šalys yra Šiaurės Afrikos šalys – Marokas ir Egiptas.