Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žmogžudystė, sukrėtusi Rusiją iki šiol neatskleista

Šiemet sukanka 25-eri metai nuo vieno ryškiausių posovietinės eros Rusijos žurnalistų Vlado Listjevo nužudymo. Pagrindinės 90-ųjų Rusijos televizijos žvaigždės nužudymas ir nusikaltimo autoriai nėra atskleisti iki šiol.

1995-ųjų kovo 1-ąją prie savo namų šūviu iš pistoleto buvo nužudytas 38-erių Vladislavas Listjevas. Tuo metu jis užėmė Rusijos visuomeninės televizijos generalinio direktoriaus postą ir vedė savo autorinę laidą „Piko valanda“. Jis buvo žinomas visoje šalyje. Tokio žymaus ir charizmatiško televizijos veido nužudymas sukrėtė visus.

Kuo užsiėmė Vladas Listjevas

Būtent su V. Listjevo vardu yra siejama programa „Žvilgsnis“ – kultinė SSRS (o vėliau ir Rusijos) televizijos laida, kuri vėliau įkvėpė eilę kitų laidų. Praėjus net ir keliems dešimtmečiams, ši laida įkvepia net ir dabartinius internetinius tinklaraštininkus.

Tik iš šio televizinio projekto žiūrovai sužinodavo apie paskutines muzikos, kultūros ir šalies gyvenimo naujienas. Trečioji jo žmona Albina Nazimova prisiminė, kaip gimė ir legendinis televizijos žaidimas „Stebuklų laukas“ (rus. „Pole čiudes“).

Apie televizijos laidų „Fortūnos ratas“ V. Listjevas sužinojo iš vieno savo pažįstamo, kuris viešėdamas užsienyje pamatė tokio formato laidą.

 V. Listjevas iš pradžių kūrė „Pole čiudes“ numatęs kitą laidos vedėją, tačiau nuo pat pradžių pats juo ir tapo. Šis šou Rusijos televizijoje sulaukė milžiniško populiarumo ir yra rodomas iki šiol, o V. Listjevas jo dėka tapo žinomiausiu 90-ųjų pradžios televizijos veidu.

ORT direktoriumi jis tapo 1995-ųjų sausį. Pasak jo našlės žmonos A. Nazimovos, taip nutiko todėl, kad kitų kandidatūrų netvirtino Kremlius.

Tuo metu su vienu iš televizijos akcininkų ir įtakingu tų laikų oligarchų B. Berezovskiu V. Listjevas palaikė gerus santykius. „Nuo pat Perestroikos laikų Listjevas buvo tas geras vyrukas, savo laikmečio herojus, į kurį visi lygiavosi, – mano žurnalistas Leonidas Parfenovas. – Visus tuos metus jis įkūnijo naujosios sėkmės simbolį“.

Žmogžudystės versijos

2018-ųjų rugpjūtį buvęs televizijos laidos „Vzgliad“ vedėjas Dmitrijus Zacharovas V. Listjevo nužudymo užsakovu įvardijo Didžiojoje Britanijoje mįslingomis aplinkybėmis mirusį oligarchą Borisą Berezovskį.

„Mix TV“ jis aiškino, kad priežastimi galėjo tapti negauti pinigai iš reklamos televizijoje. Dažnai galima aptikti motyvo nusikaltimui versiją, kad V. Listjevas įvedė naują reklamos pirkimo tvarką didžiausioje šalies televizijoje, todėl kai kurie reklamos užsakovai galėjo netekti daug lėšų.

Buvęs laidų vedėjas papasakojo, kad prieš nužudymą V. Listjevui kelis sykius skambino ir grasino nežinomi asmenys, reikalaudami atšaukti moratoriumą reklamai.

Pasak D. Zacharovo, V. Listjevas padarė didžiulę klaidą, nesikreipdamas į policiją dėl grasinimų, rašoma „Gazeta“.

 Kitas „Vzgliad“ vedantysis Aleksandras Politkovskis nepatikėjo šia versija.

„Bėgliui šią bylą visada lengviausia bus nurašyti“, – aiškino jis. A. Politkovskis taip pat pažymėjo, kad sprendimą atsisakyti reklamos transliacijos valstybinėje televizijoje priėmė ne V. Listjevas.

Jam antrina ir dar vienas „Vzgliad“ vedėjas, Aleksandras Liubimovas: „Aš buvau labai artimas tam procesui, reklamos rinkos daliai.

Pirmajame kanale ir nuolat bendravau su Berezovskiu, jo kolegomis, su Vladiku. Tai, kaip Dima tai pasakoja, neatitinka realybės.

Pažeistas priežasties-pasekmės ryšys

 Šią versiją patvirtina ir kartu su V. Listjevu dirbęs žurnalistas, tuomet buvęs nužudytojo pavaduotoju valstybinėje televizijoje, Eduardas Sagalajevas.

„Tai buvo šūvis ne į Vladą, tai buvo šūvis į Berezovskį“, – pareiškė jis.

S. Berezovskis tuomet buvo vienas iš valstybinės televizijos akcininkų.

Abejones dėl tokios įvykių eigos išreiškė ir žurnalistas S. Dorenka. Anot jo, Borisas Berezovskis V. Listjevą galėjo tiesiog atleisti. Jo manymu, žymaus žurnalisto nužudymą organizavo ne kažkas iš televizijos verslo magnatų, o nežymi figūra iš kriminalinio pasaulio.

Buvęs FST karininkas Aleksandras Litvinenka savo knygoje „Lubiankos nusikalstama grupuotė“ netiesiogiai apkaltino buvusius KGB ir FST agentus organizavus žymaus žurnalisto nužudymą.

Jo teigimu, Aleksandras Koržakovas ir Aleksandras Komelkovas pasamdė Sonlcevų gaują, kad ši pašalintų reformas televizijoje pradėjusį V. Listjevą. Motyvas – baimintasi, kad bus atskleista reklamos pajamų, kurios vėliau buvo panaudotos Olego Soskovco rinkimų kampanijai, vagystė.

 Vėliau Didžiojoje Britanijoje nunuodytas A. Litvinenka tvirtina, kad A. Koržakovas organizavo ir Berezovskio nužudymą, tačiau planui nesuveikus, apkaltino jį patį dėl V. Listjevo mirties.

Teisėsauga tvirtina, kad sąrašas įtariamųjų, tiek vykdytojų, tiek organizatorių ir vykdytojų, yra. Tačiau paviešinti jį atsisakė, rašoma „TV Mag“. Maža to, iki teismo byla per 25-erius metus taip ir nenukeliavo.

Prokurorų manymu, V. Listjevo bylos liudininkai žinojo daugiau, negu pasakojo per apklausas, bet bijojo susidorojimo.

Andrius Jakimčuk

Rekomenduojami video