Koncerno „Volkswagen“ vadybininkams negana praėjusį rudenį prasidėjusio išmetamųjų dujų skandalo, kai amerikiečiai nustatė, kad vokiečiai klastojo išmetamųjų dujų kiekio duomenis. Koncernui dėl to gresia baudos, siekiančios bent dešimtis milijonų eurų. Bet Vokietijoje šiuo metu jo pagrindu subrendo naujas VW skandalas, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas šios šalies verslo naujienas.
Koncerno aukščiausio rango vadybininkai neturi jokio noro dėl išmetamųjų dujų skandalo kaip nors nukentėti finansiškai ir siekia, kad ir šį kartą jiems būtų išmokėtos stambios kasmetinės premijos. Premijos pagal taisykles turėtų būti mokamos tik (o, ironija!) už gerus darbo rezultatus, vertinamus pradedant aukštais pardavimais ir baigiant klientų pasitenkinimu bei švariu koncerno vardu. Be to, pranešama, kad koncerno akcininkams dividendų šiais metais neverta tikėtis.
Auga padirbtų medikamentų kontrabanda
Balandžio 11 d. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pristatė Vokietijos muitinės veiklos ataskaitą. Muitinės misija, be kita ko, yra saugoti valstybės rinką ir jos finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos (kontrabandos) daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui.
Vokiečių muitininkams praėjusiais metais daugiausia rūpesčių sukėlė auganti nelegalių arba padirbtų medikamentų kontrabanda. Prie jų šliejasi ir įvairūs maisto papildai, kurių vartotojams žadama ne tik sveikata, bet ir spindintis grožis, tvirti raumenys, didelė potencija ir gražūs plaukai. Parduodami fiktyviose internetinėse vaistinėse ir, nors siunčiami nedideliais kiekiais, jie užplūdo patiklius Vokiečių pirkėjus.
Pernai muitininkai konfiskavo keturis kartus daugiau medikamentų nei 2014 m. Konfiskuotų padirbtų lengvosios pramonės gaminių skaičiai išliko tie patys, kaip ir jų kilmės šalys, t. y. Kinija ir Honkongas, ir pernai siekė 132 mln. eurų sumą.
Vokietijoje – žydroji 5 eurų moneta
Balandžio 14 d. Vokietijoje į apyvartą paleista nauja 5 eurų moneta, jau gavusi ir specialų „žydrosios monetos“ pavadinimą. Kaip mokėjimo priemonė ji bus pripažįstama tik Vokietijoje, bet vargu ar bus taip naudojama. Monetos reversą puošia stilizuotas pasaulio žemėlapis, bet tikroji jos ypatybė yra kita – tai iš specialių polimerų pagamintas ir prieš šviesą žydrai nušvintantis, vidinę apskritą ir išorinę žiedinę monetos dalis sujungiantis 1 mm pločio žiedas.
Kolekcininkų susidomėjimas naująja moneta nepaprastai didelis, todėl Federalinis bankas nustatė apribojimą, kad vienas pirkėjas galės gauti tik vieną monetą, ji kainuos 15,55 euro. Iš viso nukalta 2,25 mln. šių monetų.
Monetos kūrėjai ir gamintojai į monetą deda labai dideles viltis. Pirmiausia, žinoma, užsakymų panašioms kolekcinėms monetoms. Bet daug didesnė svajonė yra ta, kad 5 eurų moneta pakeistų popierinius 5 eurus, o kada nors ir visos euro monetos būtų apjuostos žydrais polimeriniais žiedais. Ne dėl grožio, o dėl pinigų apsaugos nuo padirbėjų – naujoji technologija, jos kūrėjų nuomone, padirbėjams būtų neįkandama.
„Lufthansa“ nusitaikė į Briuselio oro linijas
Didžiausia Europos oro linijų kompanija „Lufthansa“ nusitaikė į „Brussels Airlines“. Vokiečiai jau yra belgų skrydžių bendrovės dalininkai, turintys savo rankose 45 proc. jos akcijų, bet mielai įsigytų dar daugiau ir perimtų ją savo žinion.
Briuselio oro linijos – skanus kąsnelis, nes, turėdamos 50 lėktuvų, pernai gavo 41 mln. eurų pelną. Jas dažniausiai renkasi Europos valdininkų korpusas, kurių nusiteikimas skraidyti mažai pavaldus konjunktūros svyravimams. Be to, belgai turi nemažai skrydžių į Afrikos valstybes. Taip pat nuo rudens tebevyksta vokiečių ir švedų pokalbiai dėl SAS avialinijų pirkimo.
Laima Žilaitytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt