Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Virusas ir ekonomika

Per kelis mėnesius planetos gyvenimą aukštyn kojom apvertęs mikroorganizmas atskleidė ne tik grėsmingas gamtos kūrybines galias, bet ir stulbinamą žmonijos pažeidžiamumą.

Gyvenimas griuvėsiuose

Iš didžiausių valstybių vadovų lūpų pasigirdę dabartinės COVID-19 epidemijos grėsmės lyginimai su Antruoju pasauliniu karu, didžiausiu iššūkiu visuomenei per naujausią istoriją, atspindi padėties dramatiškumą. Savo trigrašį, žinoma, kyšteli ir sąmokslų teorijų entuziastai bei linkusieji į misticizmą: pirmieji pandemijos priežastimi laiko šešėlinę pasaulio valdžią, neva nutarusią dirbtinai sukurtu virusu sumažinti pernelyg išaugusią populiaciją, antrieji – dieviškąsias galias, neva baudžiančias dabartinę žmoniją už nuodėmes. Postringavimas apie galimas šio išties neeilinio reiškinio priežastis, matyt, netrukus liausis: tuščiais pilvais daug nepafilosofuosi, o jie netrukus pradės urgzti nuo alkio net ir turtingiausiose pasaulio šalyse, tarp jų – Amerikoje.

Sulig kiekviena nauja savaite šalyse, kuriose jau įvestas nacionalinis karantinas, vis labiau auga nerimas dėl to, kas bus, jei mėnesiui ar dviem sustabdytą ekonomiką teks laikyti išjungtą dar kelis mėnesius ar net pusmetį. Apie tai, kad pandemija ekonominį aktyvumą išsivysčiusiose šalyse gali paralyžiuoti visiems metams ar net keliems, kol kas bijoma net pagalvoti. O juk tokia prielaida visai reali: nepaisant milžiniškų pastangų sukurti nuo COVID-19 apsaugančią vakciną, mokslininkai iš anksto įspėjo, kad ji rinką galės pasiekti anksčiausiai po metų ar pusantrų. Ar tai reiškia, kad jos pagaliau sulaukusieji tuo metu gyvens nacionalinės ekonomikos griuvėsiuose?

Pirmoji valstybių vadovų reakcija į COVID-19 pandemijos grėsmę ekonomikai, kai jau trečdalis žmonijos gyvena karantine, praktiškai nebeišeidami iš namų, buvo instinktyvi: užlieti stabdomą ekonomiką pinigais, taip nuo bankroto gelbėjant įmones ir gyventojus. Dolerių ir eurų spausdinimo mašinos įjungtos visu pajėgumu – tai gelbėjimosi ratas iš paskutiniųjų vandens paviršiuje dar besikapstančiai ekonomikai. Jis, žinoma, kurį laiką padės, bet užsitęsęs plūduriavimas lediniame rinkos vandenyje taip pat kelia pavojų gyvybei. Tereikia paminėti vos vieną skaičių: dėl uždaromų ar stabdomų įmonių praėjusią savaitę daugiau nei 3,3 mln. amerikiečių kreipėsi bedarbio pašalpos. Tai naujas rekordas, kone 5 kartus viršijęs ankstesnį, pasiektą 1982 metais, pasaulį sukausčius ekonominei recesijai. Tik per vieną savaitę! O kas bus po dar vienos, dviejų, trijų? Kai kurie JAV ekonomistai prognozuoja, kad iki epidemijos atoslūgio Amerikoje bedarbių skaičius gali išaugti iki 12–15 milijonų, bet, kaip rodo patirtis, tikrovė gali pasirodyti kur kas baisesnė.

1939 m. pavasarį, praėjus 10 metų nuo Didžiosios depresijos pradžios, darbo vis dar neturėjo vienas iš penkių amerikiečių. 2020-ųjų ekonomikos krizė gali būti nepalyginamai sunkesnė.

Visai kitokia krizė

Žinomas JAV ekonomistas Nourielis Roubinis, vienas iš nedaugelio ekspertų, perspėjusių dėl 2007–2008 m. krizės dar gerokai anksčiau iki jai pasirodant horizonte, dabar prognozuoja, kad COVID-19 pandemijos sukeltas Amerikos ekonomikos nuosmukis tęsis mažų mažiausiai kelis mėnesius ir pasekmėmis prilygs 2007–2009 m. finansų krizei ar net ją pranoks. Pasak eksperto, pasaulio ekonomika dėl kilusios pandemijos patyrė greitesnį ir sunkesnį šoką nei 2008 m. pasaulinė finansų krizė ir net 1929–1933 m. Didžioji depresija. Pastarųjų krizių metu akcijų rinkos nusmuko daugiau nei 50 proc., kreditų rinkos buvo įšaldytos, kilo masinių bankrotų banga, nedarbo lygis viršijo 10 proc. Tačiau anuomet prireikė net 3 metų, kad visa tai įvyktų. Dabar tokio pat niokojančio masto makroekonominiai ir finansiniai įvykiai „materializavosi“ vos per 3 savaites.

Kovo pradžioje JAV vertybinių popierių rinka vos per 15 dienų nusmuko 20 proc., skaičiuojant nuo pradinės akcijų vertės. Pasak N.Roubinio, tai pati greičiausia griūtis istorijoje. Šiuo metu akcijų rinka jau yra susitraukusi 35 proc., ėmė striginėti kreditų rinkos, net didžiausios Amerikos finansų bendrovės, tokios kaip „Goldman Sachs“, „JP Morgan“ ir „Morgan Stanley“ prognozuoja, kad Jungtinių Valstijų BVP sumažės 6 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį ir 24–30 proc. antrąjį. JAV iždo sekretorius Stephenas Mnuchinas perspėjo, kad nedarbo lygis gali viršyti 20 proc. – dvigubai daugiau nei 2008 m. krizės metu. Esą visos trys visuminės paklausos sudėtinės dalys – vartojimas, kapitalinės išlaidos, eksportas – dabar atsidūrė beprecedenčio laisvojo kritimo būsenoje.

Ekonomistas perspėja, kad jau dabar visiems turi būti aišku, kad COVID-19 sukelta ekonomikos krizė yra visiškai nepanaši į buvusias, kai, pavyzdžiui, BVP smarkiai krenta vieną ketvirtį, o kitą greitai atsistato, arba kai po staigaus kritimo seka lėtas atsistatymas, arba kai po smukimo prasideda ekonomikos stagnacija. Ekonomikos susitraukimas, kurį dabar matome, galėtų būti iliustruojamas vertikaliai žemyn smingančia grafiko linija. Taip esą šiuo metu sminga finansų rinkos ir realioji ekonomika.

Anot ekonomisto, net Didžiosios depresijos laikais ir Antrojo pasaulinio karo metu pagrindinė ekonominės veiklos dalis nenutrūko taip pragaištingai, kaip šiandien tai nutiko Kinijoje, JAV ir Europoje. Pats geriausias scenarijus šiems metams esą būtų ekonomikos nuosmukis, žymiai sunkesnis nei 2008 m. krizė, tačiau palyginti neilgas, ir prie ekonomikos augimo jau būtų grįžta iki ketvirtojo metų ketvirčio. Tokiu atveju rinkos pradės atsistatinėti vos tik tunelio gale pasirodys šviesa.

Trys sąlygos

Tačiau geriausias scenarijus paremtas trim pagrindinėmis sąlygomis, tvirtina N.Roubinis. Pirma, JAV, Europos Sąjunga ir kitos nuo epidemijos rimtai nukentėjusios šalys turi imtis masinio galimai COVID-19 virusu užsikrėtusiųjų testavimo ir griežto karantino, kaip Kinijoje. Antra, monetarinė valdžia turi tęsti netradicines kovos su krize priemones, kurių jau ėmėsi. Pirmiausia tai nulinės arba neigiamos tarpbankinės palūkanų normos, kiekybinis skatinimas perkant turtą iš komercinių bankų, kreditinis skatinimas superkant privačius aktyvus ir taip remiant pinigų rinkos fondus ir net stambias korporacijas. Anot ekonomisto, reikia kuo daugiau mechanizmų, kurie skatintų bankus kredituoti nelikvidžias, bet vis dar mokias vidutines ir mažas įmones. Trečioji sąlyga – pasaulio šalių vyriausybės turi pradėti imtis milžiniško masto biudžetinio stimuliavimo. Tai apima ir vadinamąjį „pinigų mėtymą iš sraigtasparnio“, tai yra, tiesiogines pinigines išmokas namų ūkiams. Sprendžiant iš ekonominio šoko masto, biudžeto deficitą išsivysčiusiose šalyse būtina padidinti nuo dabartinių 2–3 proc. BVP iki maždaug 10 proc. BVP ir daugiau. Tik taip esą būtų galima išvengti privataus sektoriaus kolapso.

Tačiau toks nesuvaldomo gaisro miške gesinimo būdas jo plitimo kelyje iš anksto išdeginant žolę ir krūmynus yra rizikingas. Ekonomisto teigimu, visos jo paminėtos finansinės intervencijos, susijusios su biudžeto deficito didinimu, turi būti visiškai monetarizuotos. Esą jeigu jos bus vykdomos standartiškai didinant valstybės skolą, staigiai išaugs palūkanų normos, ir su ekonomikos atkūrimo viltimis bus galima atsisveikinti. Visgi geriausiam galimam ekonominės krizės scenarijui pavojų kelia tai, kad sveikatos apsaugos sistemos veiksmai išsivysčiusiose šalyse yra nepakankami pandemijai sulaikyti, o šiuo metu jose aptarinėjamos biudžetinės priemonės nėra nei užtektinai didelės, nei greitos sąlygoms savalaikiam ekonomikos atstatymui sudaryti. Todėl pavojus, kad pasaulyje gali kilti nauja Didžioji depresija, be to, žymiai didesnė ir sunkesnė nei pirmoji, su kuria žmonija susidūrė 3-ąjį XX amžiaus dešimtmetį, didėja sulig kiekviena nauja diena, perspėja N.Roubinis.

Jo teigimu, jeigu COVID-19 pandemija nebus sustabdyta, ekonomika bei rinkos visame pasaulyje ir toliau tęs laisvąjį kritimą. Bet net ir tuo atveju, jeigu ją pavyks daugiau ar mažiau pristabdyti, ekonomika esą gali taip ir nepradėti augti iki šių metų pabaigos. Juk metų pabaigoje išauga naujo virusų sezono su naujomis mutacijomis tikimybė, o užsikrėtusiųjų COVID-19 gydymas, priešingai nei daugelis dabar tikisi, gali pasirodyti ne toks efektyvus. Dėl to ekonomika gali vėl pradėti trauktis, o rinkos – smukti. Belieka atkreipti dėmesį, kad žymus JAV ekonomistas svarstė geriausio įvykių scenarijaus prielaidas ir išlygas, nesigilindamas į blogiausiąjį. Tikėkimės, kad tikrasis, kurio sulauksime šių metų pabaigoje, bus bent jau per vidurį nuo abiejų kraštutinių.

 

Rekomenduojami video