Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vietoj beždžionės geriau trys tigrai

Laukiant pagal Rytų kalendorių vasario aštuntą dieną prasidedančių Raudonosios ugninės beždžionės metų, apie šį šiltų kraštų gyvūną prirašyta į valias: miela, linksma, nenuspėjamo būdo ir t. t. Tačiau tai – tik dalis tiesos.

Be abejo, kitais metais atsiras ne vienas egzotinių gyvūnų mėgėjas, norintis laikyti makaką ar kurios nors kitos rūšies nedidelę beždžionėlę. Pasidomėjome, ką tokiam žmogui reikėtų žinoti, kad vėliau netektų gailėtis.

Jautė laisvę

Kažkada įkūręs egzotinių gyvūnų klubą „Anakonda“ šiaulietis Michailas Rostovskis daug įdomaus gali papasakoti apie gyvenimą po vienu stogu su hamadrilu Albinu. Tačiau dabar jis nelaiko nė vieno gyvūno. Albinas į džiunglių rojų iškeliavo prieš dvylika metų. Gyvūnas sirgo epilepsija. Veterinarai gydė jį šunims skirtais vaistais, o tai tik pagreitino jo baigtį. Vyras mielai konsultuoja visus, kurie namie turi vieną ar kitą egzotinį gyvūną, bet laikyti beždžionės nepatartų nė pikčiausiam priešui. „Albinas buvo gimęs Kauno zoologijos sode, nežinojo, kas yra laisvė, tačiau jautė ją visa prigimtimi. Labai mėgo būti lauke, todėl dažnai eidavome pasivaikščioti“, – prisiminė vyras. Augintinio netektį Michailas labai išgyveno, sakė, kad jautėsi taip, tarsi būtų netekęs vaiko.

Maža markata – didelė problema

Pasak patyrusio gyvūnų augintojo, geriau laikyti tris tigrus nei vieną beždžionę, nes beždžionė neprognozuojama: gali meiliai apkabinti ir po minutės suleisti iltis. Taip nutiko vienai jo pažįstamai. „Moteris laikė markatą tol, kol ji dukrai neperkando rankos. Taigi, maža markata – didelė problema“, – sakė vyras. Jis tikino, kad beždžionės neturėtų būti laikomos ir zoologijos soduose, nes yra pernelyg protingos, kad susitaikytų su nelaisve. Lengviau, pasak jo, pradėti auklėti kuo jaunesnę beždžionę – ne vyresnę kaip vienų metų. „Aukštesnį intelektą turinčių gyvūnų, kuriems priskiriama ir beždžionė, dresuoti neįmanoma, juos reikia tik auklėti, kaip vaikus. Albinui didžiausia bausmė būdavo, jei praeidavau pro šalį jo neužkalbinęs. Jis suprasdavo netinkamai pasielgęs ir kitą kartą tos pačios klaidos nekartodavo“, – sakė pašnekovas. Vyras džiaugėsi, kad galioja taisyklės, draudžiančios įvežti egzotinius gyvūnus ir juos laikyti.

Draudžiamųjų sąraše

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius priminė, kad nuo 2009 m. rugsėjo, įsigaliojus Laukinių gyvūnų laikymo taisyklių pakeitimams, Lietuvoje draudžiama laikyti kai kurių rūšių laukinius gyvūnus ir jais prekiauti. Tarp draudžiamų laikyti yra visos beždžionių, kačių, lokių, pandų, ruonių, žirafų, straublinių ir kitų sisteminių grupių gyvūnų rūšys su retomis išimtimis. Toks draudimas galioja Austrijoje, Olandijoje ir kitose ES šalyse.

Šis draudimas taikomas ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Išimtis – zoologijos sodai ir mokslo ar mokymo tikslais gyvūnus laikančios įstaigos. „Draudimas taip pat netaikomas gyvūnams, kurie buvo teisėtai įsigyti iki jo įsigaliojimo, ir gyvūnams, kurių bent dviejų kartų individai buvo atvesti ar išsirito iš kiaušinio nelaisvėje“, – sakė pašnekovas.

Į akis žiūrėti negalima

Regis, Lietuvoje neturėtų būti laikančiųjų beždžiones, tačiau vasarą užsukantieji į Palangą mielai fotografuojasi su beždžionėle ant peties. Tokią paslaugą viešai siūlo jos laikytojas. Ir šių eilučių autorei, einančiai jūros link, kilo noras paglostyti egzotinį gyvūną, tačiau už pavadėlio laikantis beždžionėlę jos šeimininkas įspėjo to nedaryti ir dar lediniu balsu pridūrė: „Nežiūrėkite beždžionei į akis.“ Vadinasi, akių kontaktas gali išprovokuoti agresiją. Pasak M.Rostovskio, fotoaparato blykstė neigiamai veikia gyvūno psichiką, kelia jam stresą, todėl jis gali apkandžioti ar apdraskyti bet kurį šalia esantį žmogų. Nekalta fotosesija pajūryje gali baigtis nelaime.

Itin agresyvūs būna rujojantys gyvūnai. Tada nuo beždžionių gali nukentėti ir jų šeimininkai. Sterilizuoti jas – sudėtinga ir brangu, tad retas tam ryžtasi. Lieka tik hormonų terapija.

Sunku nustatyti amžių

Klaipėdoje įkurtos veterinarijos klinikos savininkė Nijolė Jurevičienė sakė pažinojusi visus fotografus, viliojusius įsiamžinti su beždžionėlėmis. Gyvūnui sunegalavus, jie kreipdavosi į ją. Gilinantis į šią temą, kilo klausimas, kaip gali būti, kad nuo 2009 m. įsigaliojus įstatymui, draudžiančiam įvežti beždžiones, atsiranda žmonių, išnaudojančių jas pramogai. Pasak N.Pupinytės, jei gyvūnas mūsų šalyje buvo iki 2009 m., vadinasi, jis yra legaliai. „Nustatyti beždžionių amžių sunku, jos gyvena gana ilgai. Pamenu, gydžiau beždžionę, kuri daugiau nei 10 metų gyveno pas vieną šeimininką, o kiek pas kitą, niekas nežinojo“, – pasakojo Nijolė.

Iltys atauga

Dabar ji gydo tik šunis ir kates, laikosi nuomonės, kad žmonės gali laikyti tik tuos gyvūnus, kurie patys nori su jais gyventi. „Beždžionių nereikia laikyti nei namie, nei zoologijos soduose, nebent tik tokiuose, kur yra pakankamai vietos, kad gyvūnai galėtų jaustis beveik taip, kaip natūralioje gamtoje. „Ne kartą laikantieji beždžionę prašydavo pašalinti iltinius jos dantis. Žmonės nežino, kad to padaryti neįmanoma, nes jų šaknys – giliai žandikaulyje ir susikryžiavusios su kandžiais. Iltis galima tik trumpinti, tačiau jos greitai atauga. O kiekviena tokia procedūra – didelis stresas gyvūnui“, – sakė gydytoja. Pasak jos, beždžionės patirtą skriaudą įsimena ilgam.

Švirkštą atėmė ir išardė

Ji papasakojo apie vieną pacientę, kurią šeimininkė atvežė skiepyti. „Klinikoje beždžionė buvo prieš metus. Tada ją skiepijau pirmą kartą. Kad gyvūnas nesijaudintų, ėmiau su juo žaisti, daviau laiko apsiprasti. Stengėmės visaip nukreipti jos dėmesį, tačiau vos pamačiusi švirkštą beždžionėlė ėmė kasytis tą vietą, į kurią buvo suleista vakcina prieš metus, – pasakojo N.Pupinytė, – švirkštą iš manęs ji kaipmat atėmė ir išardė. Teko dvi valandas visaip gudrauti, kol gyvūną paskiepijome.“

Nori dominuoti

Pasak veterinarės, laikantieji beždžiones turi būti puikūs psichologai. „Beždžionės gyvena šeimomis, kuriose yra griežta hierarchija. Jos paklūsta tik stipresniam. Kol gyvūnas jaučia, kad šeimininkas valdo situaciją, jos paklūsta, mielai būna dešiniąja „valdovo“ ranka, tačiau neduokdie, jei žmogus praranda lyderio pozicijas, tada prasideda karas“, – perspėjo veterinarė. Kiek laiko ji gydė beždžionėlę, kuri ėjo iš rankų į rankas. Gyvūnas, kaip ir anksčiau minėtas Albinas, buvo paimtas iš zoologijos sodo. Beždžionės šeimininkai nuolat keitėsi, nes nė vienas nesugebėdavo tinkamai jos auklėti. Pagaliau ji atsidūrė pas moterį, kuri ją mylėjo ir sugebėjo rasti su ja bendrą kalbą. Iš pradžių beždžionėlė buvo gera, klusni, tačiau ilgainiui panoro dominuoti. Ėmė vogti daiktus, subarta pyko, ėmė kandžiotis. Jos šeimininkei teko apsišarvoti kantrybe, kol vėl viskas grįžo į vėžes.

Turtus paliko beždžionei

Turtinga bevaikė indų pora visą savo turtą užrašė augintinei beždžionei. Gyvūnas paveldės beveik 100 tūkst. eurų vertės namą, žemės sklypą ir visus pinigus iš poros sąskaitos banke. Sutuoktiniai prisipažino, kad taip nusprendė, nes augintinis jiems suteikė laimės ir turtų, su juo šie nesijaučia vieniši. Augintinį jie prilygino sūnui, kurio niekada neturėjo.

Kai 2004 m. indai už 7 eurus įsigijo gyvūną, vertėsi itin sunkiai, bet nuo tos dienos, kai namuose atsirado beždžionė, viskas apsivertė aukštyn kojom, pora praturtėjo. Moteris – garsi teisininkė, vyras – verslininkas. Beždžionė turi savo kambarį. Visai neseniai šeimininkai jai iškėlė prašmatnias vestuves.

 

Rekomenduojami video