Venesuela šiuo metu, galima sakyti, patekusi į įvairialypės krizės gniaužtus. Kasdien auganti infliacija, maisto trūkumas, energijos tiekimo pertrūkiai tapo kasdienio venesualiečių gyvenimo dalis.
Dėl politinių rietenų sustojęs šalies parlamento darbas. Parlamentas pastaruoju metu negali priimti įstatymų, o savaitės pradžioje daugiau nei 1,8 mln. gyventojų pasirašė peticiją, kuria siekiama surengti referendumą prezidento Nicolaso Maduro atstatydinimui.
Pasirašiusiųjų skaičius 10 kartų viršija reikiamą kiekį žmonių referendumui rengti. Numatoma, kad jis įvyks jau šių metų pabaigoje. Oficialiai N. Maduro kadencija turėtų baigtis 2019-aisiais. N. Maduro į valdžią atėjo 2013 m. po to, kai buvęs šalies lyderis Hugo Chavezas mirė nuo vėžio.
Lotynų Amerikos stebėtojai pažymi, kad Venesuela pasiekė lūžio tašką ir būtų pats laikas pasaulio bendruomenei atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta šioje šalyje.
Praėjusį mėnesį prezidentas N. Maduro viešojo sektoriaus darbuotojams įsakė dirbti tik dvi dienas per savaitę. Taip siekiama taupyti elektros energiją. Didžiausiąją dalį šalies energija aprūpinančios hidroelektrinės nebegali dirbti normaliu režimu dėl užsitęsusios sausros, per kurią išseko rezervuarai. Praėjusį sekmadienį Venesueloje buvo netgi puse valandos į priekį pasukti laikrodžiai, kad būtų sumažintas elektros poreikis vakarais.
Venesuelos gyventojai pripažįsta nepratę taupyti elektros energijos ir neslepia netikintys, kad suvaržymai padės. Venesuelos prezidentas teigia, kas šie apribojimai tik laikini. Esą dėl šios problemos kalta tik gamtos stichija ir valdžios kaltinti neverta, tačiau opozicija ir nemaža dalis gyventojų prezidentą kaltina, kad iš anksto nebuvo pasiruošta tokiai ekstremaliai situacijai.
Opozicija dabartinę socialistų vyriausybę kaltina ir dėl pagrindinių produktų bei vaistų stygiaus daugelyje parduotuvių. Labiausiai dėl to kenčia neturtingiausi Venesuelos gyventojai, kuriems taip pat kelia pasipiktinimą valdžia.
Net anksčiau lengvai įperkami vaisiai ir daržovės dabar jau nebėra pigūs. Praėjusią savaitę į antrą pagal dydį Marakaibo miestą buvo pasiųsta kariuomenė, kad užkirstų kelia plintantiems parduotuvių plėšimams.
Maisto trūkumas pasiekė tokį lygį, kad žmonės prie parduotuvių jo laukia eilėse, kurias saugo šalies kariuomenė. Tačiau ir patys kariškiai nepuotauja. Praėjusį savaitgalį šeši kariškiai buvo sulaikyti dėl ožkų vagystės. Jie pripažino, kad ožkas vogė, nes kariuomenės barakuose jau nebebuvo ko valgyti.
Infliacija Venesueloje šiuo metu viršija 180 proc. Susimokėti už vakarienę, jeigu aišku Jums pavyktų rasti patenkinamą, jums reikėtų pilnos kuprinės Venesuelos bolivarų.
Ekspertai teigia, kad prie kritiškos ekonominės situacijos prisidėjo nukritusios naftos kainos. Šalies ekonomika daugiausiai priklauso nuo naftos, tačiau šiuo metu eksportas stipriai susitraukęs. Žaliavinės naftos kainos per pastaruosius 12 mėnesių nukrito ketvirtadaliu. Nors vasario mėnesį buvo pastebėtas kainų kilimas, analitikai prognozuoja, kad Venesuela ir toliau patirs nuostolių.
„Deutsche Welle“ pastebi, kad prie smunkančios ekonomikos prisideda ir stojanti gamyba dėl išteklių stygiaus. Pavyzdžiui, didžiausia šalies alaus gamintoja „Polar“ patiria sunkumų dėl šalį kankinančios sausros. Dėl jo sumažėjo ir miežių atsargos, todėl kompanijai praėjusį savaitgalį teko uždaryti keturias gamyklas.
Prezidentas N. Maduro skelbia į valdžios rankas perimsiantis visas kompanijas, kurios stabdys gamybą, ir teigia, kad informacija apie bet kokių gamybinių produktų trūkumą klastojama, nes esą turtingasis šalies elitas tokiu būdu prieš jį rengia sąmokslą.
Kita šalį užklupusi problema – Zika virusas. Vyriausybė skelbia, kad užfiksuotų atvejų yra apie 4 tūkst., tačiau kai kurie šaltiniai BBC žurnalistams tvirtina, kad užsikrėtusiųjų gali būti apie 400 tūkst., o medikamentų pristabdyti šią ligą stinga.
Ekspertai teigia, kad Venesuelai galėtų padėti politiniai pokyčiai ir skausmingos ekonomikos reformos, tačiau dabartinės krizės fone kol kas tai atrodo sunkiai įgyvendinama.
LRT RADIJO laida „Pasaulio laikas“