Vatikanas trečiadienį pranešė, kad gerokai pasistūmėjo ruošdamasis atverti savo turimus Argentinos „Purvinojo karo“ archyvus, kurie galėtų suteikti naujos informacijos apie šio karo aukų likimus.

Įrašų katalogavimas „gali būti užbaigtas artimiausiais mėnesiais, tada bus nustatytas jų naudojimo laikas ir sąlygos“, – pareiškė Vatikano atstovas Federico Lombardi (Federikas Lombardis).

Šis pranešimas paskelbtas karinę diktatūrą įtvirtinusio 1976 metų kovo 24 dienos perversmo 40-ųjų metinių išvakarėse. Per karinės chuntos valdymo laikotarpį, kuris truko iki 1983 metų, Argentinoje buvo nužudyta 30 tūkst. žmonių.

Archyvuose yra Vatikano ambasadorių Buenos Airėse pranešimų apie Argentinos vyskupų poziciją „purvinajame kare“, taip pat politinių ir teisinių dokumentų, duomenų apie dingusius žmones.

Šalies vyskupų buvo abiejose pusėse – daugelis palaikė kariškius, kurie veikė prieš socialistinę opoziciją.

Popiežiaus Pranciškaus, kuris anksčiau buvo kardinolas Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas), gynėjai tvirtina, kad jis buvo tarp tų katalikų dvasininkų, kurie tyliai priešinosi žiauriajam režimui, kuris nukankino daugybę kunigų, vienuolių ir kitų žmonių.

Tuo tarpu popiežiaus kritikai tvirtina, kad J.Bergoglio nesiryžo atvirai pasisakyti prieš tuos vyskupus ir aukšto rango dvasininkus, kurie stengėsi nematyti prievartos arba net atvirai stojo karinės diktatūros pusėn.

Du katalikų kunigai ir vienas pasaulietis, režimo nužudyti 1976 metais, yra rengiami paskelbimui šventaisiais; šį procesą pradėjo J. Bergoglio, kai jis buvo Buenos Airių arkivyskupas.

Dingęs modelis

Bet kiti kunigai buvo prisidėję prie režimo nusikaltimų, – vienas tokių dvasininkų buvo tuometinis Buenos Airių policijos kapelionas Christianas Von Wernichas (Kristjanas fon Vernichas), kuris buvo 2007 metais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už šešis nužudymus, 31 kankinimo atvejį ir 42 pagrobimus.

Garsioji 1977 metais įsteigta žmogaus teisių gynimo organizacija „Plaza de Mayo močiutės“, padedanti ieškoti kariniu laikotarpiu pagrobtus vaikus, kaltina J.Bergoglio, kad jis padarė ir dabar daro per mažai.

Plaza de Mayo (Gegužės aikštė) yra aikštė Argentinos sostinėje, kurioje 1955 m. buvo subombarduoti žmonės, siekę prezidento Juano Perono (Chuano Perono) nuvertimo. O „močiutės“ siekia vieno tikslo – rasti per vadinamąjį Purviną karą Argentinoje pavogtus ir neteisėtai įvaikintus vaikus.

Per audienciją Šv.Petro aikštėje trečiadienį pontifikas susitiko su dingusių žmonių motinomis ir pabučiavo Francoise Tisseau (Fransuazą Tiso), kurios duktė prancūzė Marie Anne Erize Tisseau (Mari Ana Eriz Tiso) dingo 1976 metais.

„Šis bučinys yra skirtas visoms motinoms, kurios skausmingai išgyveno savo vaikų dingimą“, – pasakė moteris Pranciškui.

Tuo metu M.A.Tisseau sesuo Marie Noelle (Mari Noel) naujienų agentūrai AFP sakė, kad „tai buvo labai emocingas momentas, mes visi verkėme“.

Romoje lankosi 10 žmonių, tarp jų M.A. Tisseau šeimos narių, delegacija, kuri ruošiasi susitikti su prokuroru, nagrinėjančiu galimybę pateikti kaltinimus buvusiam argentiniečių kariškiui Carlosui Malatto (Karlosui Malatui).

2011 metais į Italiją persikėlęs C.Malatto yra kaltinamas prisidėjęs prie septynių žmonių dingimo ir mirties laikotarpiu nuo 1975 iki 1977 metų. Tarp tų žmonių buvo ir M.A.Tisseau, prancūzų kilmės argentiniečių modelis, režimo metais padėjusi savo tėvynainiams pabėgti į Prancūziją.

„Purvinasis karas“ buvo viena iš kelių Lotynų Amerikos aštunto ir devinto dešimtmečio karinių diktatūrų, kurios bendradarbiavo susidorojime su kairiąja opozicija, vykdydamos vadinamają operaciją „Kondoras“.

Vatikanas, kovo 23 d. (AFP-BNS). Vatikanas trečiadienį pranešė, kad gerokai pasistūmėjo ruošdamasis atverti savo turimus Argentinos „Purvinojo karo“ archyvus, kurie galėtų suteikti naujos informacijos apie šio karo aukų likimus.

Įrašų katalogavimas „gali būti užbaigtas artimiausiais mėnesiais, tada bus nustatytas jų naudojimo laikas ir sąlygos“, – pareiškė Vatikano atstovas Federico Lombardi (Federikas Lombardis).

Šis pranešimas paskelbtas karinę diktatūrą įtvirtinusio 1976 metų kovo 24 dienos perversmo 40-ųjų metinių išvakarėse. Per karinės chuntos valdymo laikotarpį, kuris truko iki 1983 metų, Argentinoje buvo nužudyta 30 tūkst. žmonių.

Archyvuose yra Vatikano ambasadorių Buenos Airėse pranešimų apie Argentinos vyskupų poziciją „purvinajame kare“, taip pat politinių ir teisinių dokumentų, duomenų apie dingusius žmones.

Šalies vyskupų buvo abiejose pusėse – daugelis palaikė kariškius, kurie veikė prieš socialistinę opoziciją.

Popiežiaus Pranciškaus, kuris anksčiau buvo kardinolas Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas), gynėjai tvirtina, kad jis buvo tarp tų katalikų dvasininkų, kurie tyliai priešinosi žiauriajam režimui, kuris nukankino daugybę kunigų, vienuolių ir kitų žmonių.

Tuo tarpu popiežiaus kritikai tvirtina, kad J.Bergoglio nesiryžo atvirai pasisakyti prieš tuos vyskupus ir aukšto rango dvasininkus, kurie stengėsi nematyti prievartos arba net atvirai stojo karinės diktatūros pusėn.

Du katalikų kunigai ir vienas pasaulietis, režimo nužudyti 1976 metais, yra rengiami paskelbimui šventaisiais; šį procesą pradėjo J. Bergoglio, kai jis buvo Buenos Airių arkivyskupas.

Dingęs modelis

Bet kiti kunigai buvo prisidėję prie režimo nusikaltimų, – vienas tokių dvasininkų buvo tuometinis Buenos Airių policijos kapelionas Christianas Von Wernichas (Kristjanas fon Vernichas), kuris buvo 2007 metais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už šešis nužudymus, 31 kankinimo atvejį ir 42 pagrobimus.

Garsioji 1977 metais įsteigta žmogaus teisių gynimo organizacija „Plaza de Mayo močiutės“, padedanti ieškoti kariniu laikotarpiu pagrobtus vaikus, kaltina J.Bergoglio, kad jis padarė ir dabar daro per mažai.

Plaza de Mayo (Gegužės aikštė) yra aikštė Argentinos sostinėje, kurioje 1955 m. buvo subombarduoti žmonės, siekę prezidento Juano Perono (Chuano Perono) nuvertimo. O „močiutės“ siekia vieno tikslo – rasti per vadinamąjį Purviną karą Argentinoje pavogtus ir neteisėtai įvaikintus vaikus.

Per audienciją Šv.Petro aikštėje trečiadienį pontifikas susitiko su dingusių žmonių motinomis ir pabučiavo Francoise Tisseau (Fransuazą Tiso), kurios duktė prancūzė Marie Anne Erize Tisseau (Mari Ana Eriz Tiso) dingo 1976 metais.

„Šis bučinys yra skirtas visoms motinoms, kurios skausmingai išgyveno savo vaikų dingimą“, – pasakė moteris Pranciškui.

Tuo metu M.A.Tisseau sesuo Marie Noelle (Mari Noel) naujienų agentūrai AFP sakė, kad „tai buvo labai emocingas momentas, mes visi verkėme“.

Romoje lankosi 10 žmonių, tarp jų M.A. Tisseau šeimos narių, delegacija, kuri ruošiasi susitikti su prokuroru, nagrinėjančiu galimybę pateikti kaltinimus buvusiam argentiniečių kariškiui Carlosui Malatto (Karlosui Malatui).

2011 metais į Italiją persikėlęs C.Malatto yra kaltinamas prisidėjęs prie septynių žmonių dingimo ir mirties laikotarpiu nuo 1975 iki 1977 metų. Tarp tų žmonių buvo ir M.A.Tisseau, prancūzų kilmės argentiniečių modelis, režimo metais padėjusi savo tėvynainiams pabėgti į Prancūziją.

„Purvinasis karas“ buvo viena iš kelių Lotynų Amerikos aštunto ir devinto dešimtmečio karinių diktatūrų, kurios bendradarbiavo susidorojime su kairiąja opozicija, vykdydamos vadinamają operaciją „Kondoras“.