LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Jau ilgą laiką Vakarai balansuoja ant ribos tarp draugystės su Turkija ir kurdais. Turkija – NATO sąjungininkė, kurdai – sąjungininkai kovoje su „Islamo valstybe“, kurią, L. Kojalos teigimu, Vakarai laiko didžiausia grėsme.
„Vakarų santykiuose su kurdais egzistuoja senas paradoksas, kuris komplikuoja situaciją Sirijoje. Turkija laiko kurdus teroristine organizacija, viena didžiausių grėsmių Turkijos valstybingumui, teritoriniam vientisumui. Tuo metu Vakarai, JAV kurdus laiko kovotojais, kurie gali bene veiksmingiausiai grumtis prieš „Islamo valstybę“ pačioje Sirijoje“, – kalba L. Kojala.
Ką pasirinktų Vakarai?
L. Kojala sako manantis, kad Vakarai neturi galimybės pasirinkti vieną pusę ir nuo kitos visiškai atsiriboti. „Vakarai dabar neturi realių alternatyvų – jie negali visiškai apleisti kurdų. Amerikiečiai juos apginkluoja, rengia kovai prieš „Islamo valstybę“, nes jie – vieninteliai, galintys kautis su tuo, kas Vakaruose suprantama kaip absoliutus blogis ir didžiausia grėsmė, kuriai įveikti visos priemonės yra tinkamos.
Žinoma, kadangi Turkija yra NATO sąjungininkė, jos visiškai nepaisyti Vakarai negalėtų, bet manau, kad Vakarai būtų linkę labiau paspausti Turkiją nei visiškai atsiriboti nuo kurdų“, – sako L. Kojala.
Savo ruožtu politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis teigia abejojantis, kad turkai galėtų atvirai kelti klausimą ir Vakarams liepti rinktis kurdus arba Turkiją.
„Turkija kol kas nėra pajėgi savarankiškai atremti visų savo galimų priešų antpuolių, pasigaminti visą jai reikalingą ginkluotę, tad manyti, kad dėl eilinį kartą kurdų susprogdintų bombų susipyks su visu NATO – nerealu. Pikti ginčai už uždarų durų tikėtini, galbūt vienai ar kitai pusei teks daryti nuolaidų ar duoti kažką mainais, tačiau nemanau, kad toks klausimas gali būti keliamas viešai“, – kalba A. Bačiulis.
Politologo A. Medalinsko teigimu, Vakarai prioritetą teiktų Turkijai, tuo pat metu stengiantis, kad santykiai su kurdais nepablogėtų. Be to, pasak pašnekovo, svarbų vaidmenį vaidina tas faktas, kad Vakarų sąjungininkais laikomi Šiaurės Sirijoje ir Šiaurės Irake esantys kurdai, tuo metu Turkijoje veikiantys kurdai visuomet buvo Rusijos partneriai.
„Kurdai visą laiką buvo Vakarų sąjungininkai, ypač kai kalbame apie kurdus Šiaurės Sirijoje ir Šiaurės Irake. Tačiau Turkijos pietuose gyvenantys kurdai visą laiką kentėjo nuo Turkijos valdžios politikos, ir Vakarų partnerės dėl to nieko nesakydavo. Buvo susitaikyta su tuo, kad kurdai yra nevienalyčiai, ypač – politiškai, o Kurdistano darbininkų partija yra savotiška teroristinė organizacija. Tą tiesą priimdavo ir Turkija, ir Vakarai“, – aiškina A. Medalinskas.
Tiesa, sulaukę per mažai Vakarų palaikymo, pasak politologo, Šiaurės Irako ir Sirijos kurdai galėtų pradėti patys žaisti žaidimus, savo ateities klausimais kalbėdami tiek su Rusija, tiek su Vakarais.
Maskva kurdus priglaustų po savo sparnu
Kurdai yra viena didžiausių etninių grupių, neturinčių savo valstybės, tačiau siekia viena ar kita formą ją įkurti savo gyvenamose teritorijose. Tačiau Vakarai tokios perspektyvos jiems nežada. JAV Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby ketvirtadienį patvirtino žiniasklaidai, kad Vašingtonas nepripažįsta kurdų pusiau autonominės zonos Sirijos vyriausybės teritorijoje, rašo bbc.com.
„Norime matyti vieningą Siriją, valdomą ne Basharo al Assado, o vyriausybės, kuri atitiktų Sirijos gyventojų poreikius“, – kalbėjo J. Kirby.
Pasak A. Medalinsko, Rusija kurdų idėją apie savo valstybę ar gyvenamų teritorijų federalizaciją išnaudoja savo naudai.
„Maskva sėkmingai pradėjo žaisti kurdų korta dėl to, kad kurdai visada turi savo valstybės arba bent jau tų valstybių, kuriose yra kurdų, federalizacijos idėją. Tačiau tokios federalizacijos Vakarai jiems nežada.
Šiomis aplinkybėmis kurdai tampa Rusijos pagalbininkais, partneriais, kalbant apie santykius su Turkija bei politiką Šiaurės Sirijoje, o Vakarai gali prarasti jų partnerystę arba bent jau neužtikrinti, kad jie nepradėtų veiki kitos valstybės pusėje“, – sako A. Medalinskas.
Vilija Andrulevičiūtė
