Daugiau kaip pusė Rusijos žmonių iš tiesų palaiko prezidentą Vladimirą Putiną ir net liberaliai nusiteikę rusai yra pasiryžę aukotis, LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ tikina ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Anot jo, taip iš dalies yra todėl, kad žmonės neturi alternatyvių informacijos priemonių.

– Neseniai pasirodė informacija, kad nutenkinti konfidencialūs dokumentai iš vienos Panamos kompanijos. Kaip įtariama, būtent iš tų dokumentų aiškėja pinigų plovimo schema, kurią vykdė Rusijos bankas ir prezidentui Vladimirui Putinui artimi žmonės. Ar Jus tai nustebino?

– Visų pirma sveikintinas, kad vis dėlto vyrauja tarptautinis skaidrumas. Apie tai rašo ir kalba. Labai sunku, nemačius tų dokumentų, daryti kategoriškas išvadas, bet reikia pripažinti, kad dar prieš porą savaičių Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje buvo pasirodžiusių pranešimų, kurie įspėjo apie laukiamą šantažą ar tam tikrą informacinį išpuolį prieš Rusijos vadovus. Ko gero, tai ir turėta omenyje.

Be abejonės, labai svarbu, kad ta informacija būtų įvertinta, pilnai pateikta ir žmonėms būtų sudarytos galimybės reikalauti atsakomybės. Antra vertus, reikia pripažinti, kad ne tik prezidento V. Putino aplinka įvardyta tuose pranešimuose. Matėme ir kitų, pavyzdžiui, Ukrainos vadovo pavardę. Manau, kad ši tema vyraus artimiausias kelias savaites tarptautinėje ir, linkėčiau, Rusijos žiniasklaidoje.

– Rusijos bendrasis vidaus produktas pernai krito daugiau nei 3,5 proc. Infliacija siekė beveik 13 proc., didėjo skurdo lygis. Kaip tai jaučiama kasdieniame gyvenime ir ką apie tai kalba patys rusai?

– Tai jaučiama, tačiau nėra taip blogai, kaip kartais galima paskaityti kai kuriuose mūsų tinklaraščiuose, kur sakoma, kad lentynos jau ištuštėjusios. To tikrai nėra. Jei nueisite į Maskvos ar net regionų parduotuves, pamatysite, kad žmonės eina apsipirkti, lankosi restoranuose. Jų LRT.lt> yra mažiau. Tai ekonominių, struktūrinių reformų nevykdymo pasekmė.

Rusai dabar pabunda iš sąstingio. Reikia pripažinti, kad iki praėjusių metų paskutinius 12 metų Rusija gyveno tikrai visuotinės gerovės etape. Jie galėjo džiaugtis brangia tarptautine nafta. Tai įgalino rinkti didžiules lėšas į biudžetą. Valstybė, reikia pripažinti, daug investavo į infrastruktūrą, logistinius projektus: oro uostus, greituosius geležinkelius. Žmonės tai vertina ir be abejonės asocijuoja su prezidento V. Putino vardu.

Kai kurie net liberaliai nusiteikę intelektualai, politikai ir ypač oligarchai to net neslepia. Jie iki šiol pasiryžę ir pasiruošę aukoti pamatines laisves ir teises, kad būtų stabilumas ir pajamų kilimas. Jis buvo realus iki praėjusių metų. Per 10 metų žmonių pajamos kildavo 5–10 proc. Toks gyvenimas pasibaigė. Tai pripažįsta ir Rusijos vyriausybės vadovai. Tai priverčia juos susiveržti diržus. Be abejonės, kyla klausimas, kaip jie reaguos. Mūsų taikos sankcijos taip pat prie viso to prisideda, bet esminis dalykas yra tai, kad žmonės, kad ir kaip mums būtų keista, pasiryžę aukotis. Jie tiki ta didelės valstybės idėja, ištikimybe valstybės vadovui.

<...>

– Kalbate apie V. Putino reitingus? Ar aukšti reitingai stabilūs?

– Drįsčiau teigti, kad reitingai atspindi tikrą rusų nuomonę. Taip yra ne todėl, kad apklausų bendrovės manipuliuotų tais skaičiais, bet todėl, kad žmonių sąmonėje nėra alternatyvos. Kai yra daug televizijų, bet jos visos susietos su Kremliumi, kai teikiama tik viena nuomonė, žmonės neturi alternatyvos ir negali galvoti kitaip. Antras faktas – visuomenė labai įbauginta, kaip kontekste įvardijama, išorės priešų, todėl žmonės demonstruoja savo lojalumą. Nemanau, kad iš tiesų 80 proc. žmonių palaiko V. Putiną, bet tai daro tikrai daugiau nei pusė.

– Turite omenyje, kad Rusijos propaganda efektyvi?

– Taip, ji labai efektyvi. Man su tuo tenka susidurti. Beveik kasdien kviečia į televizijos, radijo laidas. Visai neseniai kartu su žmona Loreta dalyvavome tarptautinio memorialo parodoje. Tai labai įspūdinga paroda. Prie jos finansavimo šiek tiek prisidėjo Europos Sąjunga (ES), Friedricho Eberto fondas iš Vokietijos.

Paroda apie tai, kaip atskiros valstybės sprendžia nepatogias istorines tiesas. Pavyzdžiui, buvo padarytas pristatymas apie tai, kaip Lietuva pergyveno ir įvertino holokaustą, kad kai kurie lietuviai dalyvavo žydų šaudyme, kaip Vokietija vertina Antrą pasaulinį karą ir fašizmą, kaip tai vertina Italija. Mes davėme interviu kelioms Rusijos televizijoms. Viena jų – nepriklausoma „Dožd“ televizija. Jie pateikė labai išsamų, autentišką reportažą. Tačiau Rusijos pirmąja televizija buvo sunku patikėti. 15 minučių vyko smegenų plovimas. Tai, žinoma, daro poveikį žmonėms.

– Esate minėjęs, kad dėl šios padėties būtina stiprinti mūsų šalies gyventojų imunitetą prieš tokią manipuliaciją. Ar ši propaganda gali vykti ir politiniame lygmenyje?

– Žinome, kad rusai į tai investuoja dideles sumas. Šiais metais federalinis biudžetas mažinamas 10–20 proc. Tai didelis kirpimas, tačiau jis nemažinamas nei Rusijos televizijai, nei „Russia Today“. Tiesa, karinėms išlaidoms skirtas biudžetas šiemet jau bus mažinamas 5 proc. Bet tai, kad Rusija įvaldžiusi geriausias formas, kaip įtaigiai perduoti žinią ir manipuliuoti, reikia pripažinti. Žmogui gali tik padėti, jei perspėji, kad jis turi labai įdėmiai skaityti,ne tik eilutes, bet ir tarp eilučių. Žmogus turi pasirinkti alternatyvą. Šiomis informacinio srauto ir masinio antplūdžio sąlygomis žmogus tikrai gali būti suklaidintas.

– Dabar dažnai kalbame apie tai, kad ES sankcijos Rusijoje nepasiekė norėto tikslo. Liepos mėnesį jos jau turėtų būti peržiūrėtos. Kaip manote, ar sankcijos efektingos?

– Sankcijos dvejopos. Vienos susijusios su nelegalia Krymo aneksija. Antros – su nesaugumu, destabilizacija Rytų Ukrainoje. Jos peržiūrimos kas pusę metų. Ryškiosios ar ypatingai veiksnios ekonomikai sankcijos, finansinės sankcijos bus peržiūrimos liepos mėnesį. Drįsčiau teigti, kad vis dėlto sankcijos padarė savo poveikį. Jei nebūtų buvę finansinių sankcijų, pritaikytų atskiriems asmenims, įmonėms ar bankams, vargu ar Minsko susitarimai būtų pasiekti.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad nuo eskaluota karinė situacija Rytų Ukrainoje nėra ideali, bet pradėtos derybos, kad būtų priimtas įstatymas dėl autonomijos, galbūt išvestos karinės užsienio pajėgos, kad Ukrainos pasieniečiai galėtų kontroliuoti pasienį. To nebuvo iki praėjusių metų kovo 14 d., kai buvo pasirašyti Minsko susitarimai. Tai yra tie svertai, kuriuos ES sukūrė kartu su sąjungininkais, JAV ir kitomis šalimis. Dabar svarbu, kad įsipareigojimai būtų pilnai įgyvendinti.

– Ukrainiečių pilotei Nadijai Savčenko paskirta 22 metų kalėjimo bausmė. Ar čia dar gali kas nors keistis?

– Tikiuosi, kad taip. Daugybėje įvairių susitikimų, kuriuose pats dalyvavau, mums buvo užsiminta gana aukštų Rusijos pareigūnų, kad po nuosprendžio įsigaliojimo bus rastas vienoks ar kitoks sprendimas, kad N. Savčenko bus išlaisvinta.

Kokie bus pasirinkti būdai? Galbūt prisimenate neseną atvejį, kai Estijos saugumo pareigūnas buvo sulaikytas. Tada ES ir aš pats dešimt kartų kėlėme klausimą ir reikalavome jo paleidimo, išlaisvinimo. Tai ir įvyko, pasikeitus asmenimis, kurie buvo sulaikyti Estijoje. Koks bus variantas dėl N. Savčenko, dabar sunku spėti, bet mūsų nuomonė ir pozicija labai aiški – N. Savčenko turi būti išlaisvinta kaip galima anksčiau.

– Neseniai grįžote iš JAV. Buvote susitikęs su respublikonų užsienio reikalų patarėjais, buvusia valstijų sekretore Condoleezza Rice, su Hilary Clinton patarėjais. Jums teko bendrauti ir su Donaldu Trumpu. Pas mus čia, Lietuvoje, nuogąstaujama dėl respublikonų lyderio pasisakymų ir galimo išrinkimo prezidentu. Ar tos nuotaikos turi pagrindo?

– Man teko bendrauti su D. Trumpu, būnant ambasadoriumi JAV. Teko keletą kartų viešėti pas jį Palm Biče, jo organizuojamose Raudonojo kryžiaus labdarose. Jis – labai žaisminga asmenybė, didelė televizijos žvaigždė. Kartais atrodo, kad tą vaidmenį jis tęsia ir politinėje scenoje.

Tam tikras sukrutimas vyrauja Vašingtono establišmente . Man teko bendrauti ne tik su politikais, kuriuos įvardijote, bet ir su jūsų kolegomis, žymiais didžiausių Amerikos laikraščių ir televizijų redaktoriais. Jie buvo labai savikritiški, kad būtent Amerikos ketvirtoji valdžia – žiniasklaida – labai nekritiškai vertino rinkiminę kampaniją Amerikoje ir D. Trumpą labiau išnaudojo kaip priemonę kelti žiniasklaidos populiarumą, kviečiant jį į televizijas, radijo laidas. Tokiu būdu tas žiniasklaidos, su visa pagarba, burbulas padėjo apsiekti tokio aukšto populiarumo.

Klausimas toks – ar jį išrinks? Yra buvę visokių variantų. Prisiminkite, kai išrinko Ronaldą Reaganą, jį išrinko respublikonų konvencijos metu. Ar atsiras toks respublikonas, kuris mes jam LRT.lt> iššūkį? Nežinia. Antra, svarbu ir tai, kaip jis elgsis, jei jį išrinks. Per beveik šešerių metų patirtį daug teko dirbti ties tiesioginiu lobizmu, užsitikrinant JAV senatorių balsus dėl Lietuvos narystės NATO. Akivaizdu, kad net ir prezidentas Amerikoje nėra visagalis. Tai nėra Rusijos politinė sistemą. Tai nėra net ir Prancūzijos ar kitos europietiškos valstybės politinė sistema.

Amerikos politinė sistema pasižymi labai stipria Kongreso įtaka. Amerikos prezidentas, išrinktas valstybės vadovu, turės patvirtinti apie 800 kandidatų į įvairias pozicijas, pradedant valstybės sekretoriumi, baigiant antro ar trečio lygio padėjėjais. Politinis filtras Amerikoje labai tvirtas. Nei jei jį išrinks, neaišku, ar jo nuomonė pasikeis. Bet kuriuo atveju jis turės remtis žmogiškaisiais resursais tų pačių respublikonų, kurių žmonės jam padės sutilpti į realybės rėmus. Ar jis bus išrinktas, dar labai anksti spėlioti.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“