Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
V. Putino mėnuo: JAV smūgis slaptiems smogikams, kruvinas kerštas civiliams ir perrinkimas be intrigos

Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis apie Rusijos vidaus ir užsienio politiką su buvusiu Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku ir DELFI.lt apžvalgininku Ramūnu Bogdanu.  

Pone Bogdanai, kaip jūs aiškinate, kokie yra Rusijos motyvai Rytų Gutoje taip beatodairiškai naikinti civilinius objektus?

R. Bogdanas: Tai paprasčiausiai yra nubausto chuligano elgesys.

Jūs galvojate, kad tai yra aiškus kerštas už tą privačios kariuomenės sunaikinimą prieš keletą savaičių?

R. Bogdanas: Aš to nevadinčiau kerštu, nes keršyti reikėtų amerikiečiams. Bet Amerikai keršyti negali, tai keršiji tam, kuris mažesnis. Žinote, būna tos karikatūros, kur viršininkas nubaudžia, o tas nubaustasis po to jau savo vaiką ateina ir spardo. Šiuo atveju, manau, kad ten, kur visiškai buvo sutriuškinta „Vagner“ komanda, paaiškėjo, kad hibridinis karas nebeveikia. Amerikiečiai tai greitai perprato ir labai aiškiai ginklu pasakė, kad šį žaidimą perkando. V. Putinui Artimuosiuose Rytuose sušlubavo jo autoritetas, kaip to žmogaus, kuris laimėjo karą, kuris paskelbė, kad kariuomenė išeina ir t.t. – ir staiga įvyksta toks dalykas. V. Putinui reikia bet kokiais būdais pakelti savo autoritetą, tai dėl to jis prie šito ir prisideda. Matote, Rytų Guta yra visiškai šalia Damasko. Šie bombardavimai prasidėjo vasario 16 d., iš vasario 7 į 8 įvyko Deiraz Zoro sutriuškinimas. Vadinasi, reikėjo maždaug 10 dienų, kad Rusija sugalvotų, kaip reaguoti. Kitokia ataka labai sudėtinga būtų, nes Idlibe dar laikosi sukilėliai. Idlibe yra apie 2 mln. gyventojų, bet ten blokados nėra, nes Turkija šiaurėje. Ir Pietuose sukilėliai laikosi, nes ten bet kada gali įsikišti Izraelis. Dėl to pasirinkta Rytų Guta. Be to ten 2013 m. buvo įvykdyta milžiniška dujų ataka, kai buvo peržengta ta linija, kurią buvo nubrėžęs B. Obama. Būtent Gutos istorija buvo ta, kai V. Putinas apvyniojo visą Vakarų diplomatiją aplink pirštą, pasakė, kad tarpininkaus sunaikinant cheminį ginklą, bet jo nesunaikino. Prieš keletą dienų Rytų Gutoje vėl užfiksuota dujų ataka.

Pone Ušackai, ar pritartumėte tam, kad tokia seniai matyta ataka prieš civilius gyventojus ir net gelbėtojus yra viso labo kerštas už tai, kad amerikiečių pajėgos sunaikino privačią Rusijos kariuomenę?

V. Ušackas: Aš galbūt taip tiesiogiai su kerštu nesiečiau, nes Rytų Guta savaime, strategine prasme, Basharas al-Assadui ir V. Putino režimui yra labai svarbi, nes tai yra vienintelis Damasko priemiestis, kuris nekontroliuojamas B. Assado režimo. Kitas dalykas, tai, kas vyksta Rytų Gutoje drąsiai galima vadinti karo nusikaltimu. Yra žudomi vaikai, ligoniai, gydytojai. Tai be abejonės turės ilgalaikes pasekmes. Reikia nepamiršti, kad per tuos beveik 7 konflikto metus žuvo daugiau nei 400 tūkst. Sirijos taikių civilių gyventojų. Prezidentas V. Putinas, manau, dabar jau supranta į kokią balą jis įklimpo. Taip, prieš 4 metus, kai aš dar dirbau Maskvoje, V. Putinas išėjo su taikos vėliava, išėjo kaip tarpininkas ir žadėjo įvesti taiką. Akivaizdu, kad iš esmės nušlavęs tarptautinių tarpininkų veiklą, praktiškai įkūręs alternatyvų derybų procesą, su savo karine jėga jis dabar labai įklimpo, nes įgijo daug priešininkų. Jo reputacija stipriai menksta. Ukrainos karo pasekmėj jis įžengė į Siriją. Tam, kad parodytų, jog yra ribos. Tokiu būdu jis save pozicionuoja būsimoms deryboms su JAV dėl įtakos zonų.

Pastarojo meto įvykiai Sirijoje turbūt turi ir vieną teigiamą dalyką – pasaulis sužinojo egzistuojant tokias privačias samdinių kariuomenes, apie kurias oficialiai niekas niekada nebuvo patvirtinęs. Dabar, kai masiškai žuvo keli šimtai kovotojų, tos informacijos nuslėpti buvo neįmanoma.

R. Bogdanas: Samdinių kariuomenės iš principo – senas reikalas. Dar Senovės Roma naudojo samdinių kariuomenės, Viduramžiais buvo jos naudojamos. Pirma šių laikų samdoma kariuomenė tai buvo amerikiečių „Blackwater“, bet ji veikė pagal Amerikos įstatymus, užsiėmė konvojavimu ir tam tikrų objektų saugojimu. Samdinys, kaip užsiėmimas, Rusijoje yra baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Matote, tai tokia valstybė, kur įstatymai sau, o veiksmai sau. Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką dėl Rytų Gutos. Kai Jungtinėse Tautose buvo svarstoma dėl rezoliucijos, tai Rusija vetavo. Nors ten buvo įrašyta, kad Rytų Gutoje netaikomos paliaubos toms grupuotėms, kurios susijusios su Islamo valstybe ir „Al Qaeda“. Rusai pareikalavo, kad būtų įrašytos ir kitos su jomis susijusios grupuotės. O pilietiniame kare kas su kuo susijęs paaiškinti labai sunku. Penktadienį priimta rezoliucija, pirmadienį įvyksta dujų ataka. Po to, kai buvo pasakyta liaujamės, rusai irgi pritaria, bet toliau atakuojama. O antradienį vėl išeina V. Putinas kaip taikdarys ir pareiškia, kad nuo 9 ryto iki 14 val. įveda „humanitarinę pauzę“.

V. Ušackas: Samdiniai yra profesionalai, tai yra spec. pajėgų labai gerai paruošti kariškiai. Jie turi kontraktą kaip privačios kompanijos nariai. Rusija daug ką kopijuoja iš Vakarų, tik kopijuoja neskaidriai. Dabar matome, kad ir Ukrainoje buvo ir iki šiol yra privatūs samdiniai, ir Sirijoje. Jie žūsta, tačiau tai neviešinama. Atskiri tyrinėtojai pačioje Rusijoje, žurnalistai yra paviešinę, tačiau aiškumo ir skaidrumo, kas vyksta, kur samdiniai dalyvauja, nėra.

Ponas Ušackas kalba apie institucijų samdomus pareigūnus. Bet šiuo atveju turbūt ne jokios institucijos samdo, turbūt yra kažkokios schemos per valstybines įmones ar privačias įmones, kur iš viso jokio skaidrumo tikėtis nereikia. Tiesiog atsiranda ginkluoti žmonės be ženklų, jiems kažkas per kažkur moka ir pabandyk supaisyti, kad jie tokie.

R. Bogdanas: Ir neaišku, kokias užduotis jiems pavesta vykdyti. Kaip dabar aiškėja, kad galbūt Sirijoje jie vykdė užduotį užgrobti vieną iš ten esančių naftos verslovių.

V. Ušackas: Atliko tiesiog valstybinį užsakymą. Žinau iš savo patirties, kad tokiose šalyse negalima labai pasikliauti dideliu profesionalumu ir tų pačių Sirijos karių ar afganų karių. Todėl sudėtingoms operacijoms, kur naudojami ir hibridiniai metodai, naudojami specialių pajėgų profesionalai. Tą naudoja ir Rusija, tik neskaidriai.

Kalbant apie pačią Rusiją, šiomis dienomis Rusija yra pasaulio dėmesio centre dėl Boriso Nemcovo nužudymo metinių. Kaltieji tarsi yra nubausti. Pone Bogdanai, ar gali būti kada nors, esant šitam režimui, praplėstas tyrimas bandant rasti ne tik įvykdžiusius nužudymą, bet ir tikruosius užsakovus?

R. Bogdanas: Manau, šiam režimui esant valdžioj tai tikrai neįmanoma. Oficiali versija yra tokia, kad užsakovas buvo Šiaurės bataliono kuopos vado vairuotojas. Įsivaizduojate? Kuopos vado vairuotojas suorganizavo pasikėsinimą prie Kremliaus sienų ir tai įvykdė. Daugybė duomenų rodo, kad tai, ką pateikė kaltintojai, ir pats A. Dadajevas iš pradžių prisipažino, vėliau pasakė, kad buvo kankinamas ir atsisakė prisipažinimo. Tačiau vis tiek buvo jam įrašytas kaltinamasis nuosprendis – 20 metų kalėjimo. Kiti irgi gavo atitinkamai. Vienas labai įtartinas čečėnas, kuris buvo nufilmuotas tą dieną, tiesiog Grozne, bandant jį areštuoti, žuvo. Pats A. Dadajevas, kaip rodo kai kurie duomenys, tą vakarą praleido namuose. Prie laiptinės buvo kamera, kuri filmavo, kada jis grįžo namo ir kada vėliau išėjo – jau po B. Nemcovo nužudymo.

V. Ušackas: Tai, kad nėra atsakomybės, nėra baustinumo – tai liudija ir mano asmeninė patirtis toje pačioje Rusijoje. Pavyzdžiui, tas pats R. Kadyrovas viešai ragino susidoroti ir nužudyti Michailą Kasjanovą. Tuo metu aš, būdamas ambasadoriumi, paraginau Rusijos teisėsaugos institucijas į tai atkreipti dėmesį ir patraukti atsakomybėn – buvo tyla. Iš pono R. Kadyrovo tada pasigirdo raginimai mane paskelbti nepageidaujama persona, nes kišuosi į Rusijos vidaus reikalus.

R. Bogdanas: Man atrodo, B. Nemcovo mirtis svarbi ir įprasminta ta prasme, kad jis tapo daug svarbesniu po savo mirties, nei buvo būdamas gyvas.

V. Ušackas: Iki B. Nemcovo brutalaus nužudymo politinė realybė Rusijoje buvo tai, kad „buvę“ nebuvo teisiami ir nebuvo žudomi. Buvęs vicepremjeras nė vienas nebuvo nei teisiamas, nei įkalintas, nei juo labiau nužudytas – tu esi kastoje, gauni privilegijas, gauni apsaugą ir t.t. Tai, kaip buvo pasielgta su B. Nemcovu, buvo ne tik brutalu, bet ir pasiųstas labai aiškus signalas politiniams oponentams, kad čia ribų nėra.

Liko dvi su puse savaitės iki Prezidento perrinkimo Rusijoje. Aišku, ten jokios intrigos kas laimės nėra. V. Putinas turbūt laimės jau pirmajame ture. Pone Bogdanai, ar yra apskritai kokia nors intriga tuose rinkimuose?

R. Bogdanas: Manau, šitas spektaklis, kurio režisierius yra pats V. Putinas, parodo vieną įdomų dalyką – jis nėra užtikrintas dėl savo tvirtos padėties Rusijoje. Todėl, kad stengiasi eliminuoti tokį jam potencialiai pavojingą žmogų kaip A. Navalną. Jis, žinoma, nenugalėtų V. Putino, bet sukeltų abejonių, kad koks penktadalis rinkėjų galėtų jo nepalaikyti ir balsuotų už A. Navalną. Kitas dalykas, jie nuvažiavo iki tokių juokų, kad V. Putino rinkimų štabas sugalvojo, kad kiekvienas „Vieningosios Rusijos“ narys, kuri remia V. Putiną, privalo į rinkimus atvesti nuo 10 iki 50 rinkėjų. Vadinasi, Putinui reikia legitimiai įsitvirtinti. Jam reikia parodyti, kad bent 70 proc. atėjo ir tada jis sakys: o, aš toliau valdau.

V. Ušackas: Intrigos, mano nuomone, nėra. Intriga yra tai, kad V. Putinui labai svarbu, jog jis būtų išrinktas legitimiai, skaidriai ir demokratiškai, net jei visa tai bus sufalsifikuota.

Kad tai atrodytų lyg tikra pergalė?

V. Ušackas: Intrigą aš matau tame, kaip Rusijos piliečiai ir tarptautinė bendruomenė reaguos į tai, kad jau dabar aišku, jog šie rinkimai nėra nei demokratiški, nei skaidrūs, nei lygūs. Iš pat pradžių nebuvo sudarytos lygios sąlygos opozicijai dalyvauti rinkimuose.

Rekomenduojami video