Andersas Breivikas taip pat yra žmogus, todėl su juo reikia elgtis taip, kaip būtų elgiamasi su bet kuriuo kitu žmogumi. Taip LRT RADIJUI tvirtina Bjornas Ihleris, išgyvenęs A. Breiviko žudynes saloje. Taip manančių yra daugiau, nors netrūksta ir tų, kurie siekia, kad apie A. Breiviką paprasčiausiai būtų užmiršta ir jis kalėjime supūtų.

Vienas turi praleisti beveik visą parą

Šijeno kalėjimas nutolęs kiek daugiau nei šimtu kilometrų nuo Norvegijos sostinės Oslo. Anderso Breiviko vienutę čia sudaro trys nedidelės patalpos – gyvenimui, mokslams ir sportui. Jis gali skaityti knygas ir spaudą, mokytis, žiūrėti televizorių, naudotis interneto neturinčiu kompiuteriu, DVD diskų grotuvu, žaisti kompiuterinius ir stalo žaidimus, mankštintis, gali pats pasigaminti valgyti ir išsiskalbti drabužius.

A. Breivikas pastaruosius penkerius metus saugomas itin griežtai – vienas jis turi prabūti apie 23 valandas per parą, jo kontaktas su išoriniu pasauliu ribojamas, laiškai cenzūruojami, susitikimai su kitais kaliniais išvis draudžiami, o bendravimas su jį lankančiu kunigu, teisininkais, prižiūrėtojais ar medicinos specialistais vyksta tik per stiklinę užtvarą.

37-erių kraštutinis nacionalistas įkalinimo sąlygomis nepatenkintas ir jas vadina žudančiomis, todėl Norvegiją padavė į teismą. Neva jo atžvilgiu buvo pažeisti du Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniai – trečiasis ir aštuntasis. Pirmasis jų draudžia nežmonišką ar žeminamą elgesį su nuteistuoju, antrasis – garantuoja teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei susirašinėjimą.

Norvegijos aktyvistai tikina, kad izoliacija per griežta net A. Breivikui – teroristui, kuris kaltas dėl 77-ių žmonių mirties. Žmogaus teisių padėtį stebinčios organizacijos „Amnesty International“ padalinio Norvegijoje politikos analitikas Geraldas Folkvordas atkreipia dėmesį, kad tokios laikymo sąlygos tikrai gali turėti neigiamą poveikį.

„Tokios tarptautinės institucijos, kaip Jungtinės Tautos ar Europos Taryba, yra aiškiai nurodžiusios, kad užsitęsusi griežta izoliacija lemia žiaurias, nehumaniškas bei žeminančias nuteistojo sąlygas. Tai pagal tarptautinę teisę draudžiama. Izoliacija gali sukelti psichologinę kančią, ypač tiems, kurie jau turi psichologinių problemų“, – sako G. Folkvordas.

Anot jo, tokių asmenų būklę griežti apribojimai dar labiau pablogina, o dauguma nuteistųjų, kuriems taikoma tokia izoliacija, jau yra psichologiškai nestabilūs. G. Folkvordo pastebėjimu, kalėjimuose daroma mažai, kad ši situacija pasikeistų.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis – kai mažoje patalpoje nuteistasis turi prabūti vienas beveik visą parą – po kurio laiko gali pasireikšti paranoja bei haliucinacijos.

Norvegija turėjo sušvelninti neigiamą kalinimo poveikį

Kaip tai atrodo? Britų dienraštis „The Guardian“ šią savaitę pristatė virtualios realybės projektą, kurį išbandyti galima turint išmanųjį telefoną. Leidinys sukūrė specialų vaizdo įrašą, kuris svetainėje „YouTube“ 3D formatu bei 360 laipsnių įrašų peržiūrėjimo technologija atkuria vienutės, kurioje žmogus yra izoliuojamas, aplinką. Čia taip pat pristatomi galimi tokių įkalinimo sąlygų padariniai, grėsmes komentuoja psichiatrai. Be to, galima išgirsti tai patyrusių nuteistųjų istorijas.

Pats A. Breivikas tikina jau jaučiantis apatiją, galvos skausmus, skundžiasi sutrikusiu miego ritmu bei negalėjimu susikaupti. Dėl tokios būklės jis neva negali produktyviai tęsti Oslo universitete pradėtų nuotolinių politikos studijų. Vis dėlto su nuteistuoju dirbantys psichiatrai tikina, kad nuo pat suėmimo taikoma izoliacija jo fizinei ar psichologinei būsenai pastebimos įtakos neturi.

Nepaisant to, balandžio 20-ąją Oslo apygardos teismas pripažino, kad šiandieninėmis įkalinimo sąlygomis A. Breiviko teisės iš dalies pažeidžiamos. Verdiktą skaičiusi teisėja pabrėžė, jog kalėjimo valdžia dėjo nepakankamai pastangų, kad sušvelnintų izoliacijos daromą neigiamą poveikį.

Kritikai skeptiškai vertina tokį verdiktą ir teigia, kad žudikui nuolaidžiaujama. Vyriausybės atstovų teigimu, nuosprendis bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Pasak Šijeno kalėjimo vadovybės, A. Breivikui taikomi apribojimai būtini, nes jis vis dar laikomas pavojingu net ir kitiems nuteistiesiems.

Galėjo tapti 70-ąja auka saloje

Galime prisiminti, kas įvyko 2011-ųjų liepos 22-ąją. Oslo centre, prie vyriausybinių pastatų, nugriaudėjo sprogimas. Taip nukreipęs teisėsaugos dėmesį, A. Breivikas netrukus atsidūrė už maždaug 40 km esančioje nedidelėje, vos 10 ha, Utiojos saloje. Čia vyko tuo metu valdžioje buvusios Darbo partijos jaunimo stovykla. Joje dalyvavo apie 600 paauglių. Išvydę A. Breiviką, persirengusį policininko uniforma, stovyklautojai iš pradžių nieko neįtarė, tačiau vyras ėmė šaudyti. Daugiau nei valandą A. Breivikas vaikščiojo po salą, taikydamasis į beginklius, beveik neturinčius kur pasislėpti jaunuolius.

Vienas jų – tuomet 20-etis B. Ihleris. Dabar jis aktyvistas, dažnai pasisakantis terorizmo bei žmogaus teisių temomis. „Aš buvau ten, Darbo partijos organizuotoje jaunimo vasaros stovykloje. Kai sužinojau apie sprogimą Osle, mieste, kuriame užaugau, buvau šokiruotas ir išsigandęs. Nuotraukos iš ten atrodė taip, lyg viskas būtų įvykę Artimuosiuose Rytuose“, – LRT RADIJUI pasakoja B. Ihleris.

Jis prisimena, kad po kurio laiko stovykloje išgirdo triukšmą. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo šūviai. „Mačiau žmones, kurie pasileido bėgti ir atsidūrė priešais jį. A. Breivikas nusitaikė ginklu ir pradėjo į juos šaudyti. Įbėgau į mišką. Bebėgdamas pagriebiau mažą berniuką, su kuriuo bandėme pasislėpti drauge. Kiek vėliau nusprendėme bėgti kranto link. Su mumis buvo dar vienas vaikas. A. Breivikas mane pamatė, šovė, bet nepataikė. Vėliau pavyko pasislėpti“, – sako B. Ihleris.

A. Breiviką galiausiai sulaikė į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Šaulys nesipriešino. Utiojos saloje žuvo 69 žmonės. Daugiausia – nepilnamečiai. Sprogimas Oslo centre pareikalavo dar aštuonių gyvybių. Iš viso apie 300-us sužeista.

Vienas iš nukentėjusiųjų palaiko sprendimą sušvelninti kalinimo sąlygas

Nuteistasis dėl savo veiksmų niekada nesigailėjo. Tikino, kad nusikaltimu norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į, kaip jis pats sakė, „musulmonų invaziją“ Europoje bei Norvegijoje įsigalinčią daugiakultūrę visuomenę. Tokias savo pažiūras jis išdėstė daugiau nei 1,5 tūkst. puslapių manifeste.

2012-ų metų rugpjūtį A. Breivikui skirta griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė – 21-eri metai kalėjimo. Tiesa, šis terminas ateityje gali būti pratęstas, jei bus įrodyta, kad kalinys vis dar pavojingas.

Nuomonės dėl balandžio 20-osios nuosprendžio išskiria ir A. Breiviko atakas išgyvenusius žmones ar aukų artimuosius. Vieni sprendimą laiko žeidžiančiu, kiti tikina, kad net A. Breivikas nusipelnė humaniškų įkalinimo sąlygų, o pastarasis teismo nuosprendis esą įrodo, jog Norvegijos teismų sistema iš tikrųjų gerbia žmogaus teises. Vienas taip manančių – ir B. Ihleris, kuris, kaip pats sako, saloje vos netapo 70-ąją žudiko auka.

„Šis teismo sprendimas apskųstas. Sunku pasakyti, kaip viskas baigsis, bet pirmoji mano mintis, išgirdus verdiktą, – A. Breivikas taip pat yra žmogus. Teismas turi užtikrinti jo teises, kaip ir bet kurio kito žmogaus. Mes neturėtume su juo elgtis kitaip nei su kitais, esančiais kalėjime“, – įsitikinęs B. Ihleris.

Kai kurie siekia apie A. Breiviką nekalbėti

LRT bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas tvirtina, kad vis dėlto dalis žmonių su tokia B. Ihlerio nuomone nesutinka. „Iš komentarų, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluopse, esu susidaręs įspūdį, kad daugelis norėtų, kad A. Breivikas kalėjime paprasčiausiai supūtų, kad apie jį būtų kuo mažiau kalbama. Žinoma, girdėti ir nemažai kitų nuomonių“, – teigia M. Tomkūnas.

Jo pastebėjimu, Norvegijoje vyrauja tikėjimas, kad žmogus, padaręs nusikaltimą, gali pasitaisyti. Be to, norvegai apskritai tolerantiški.

„Norvegija gerokai tolerantiškesnė šalis už Lietuvą, pradedant nuo asmens laisvės, baigiant požiūriu į emigrantus, pabėgėlius. Tai labai ryškiai matyti viešajame gyvenime. Mane, kaip kitatautį, čia gyvenantį penkerius metus, natūraliai domina, kaip norvegai elgiasi su kitataučiais. Viešai joks norvegas nėra pasakęs man – jūs, rytų europiečiai, esate tokie ir anokie“, – tikina M. Tomkūnas.

Jis priduria, kad tai nereiškia, jog norvegai apie kitataučius nepagalvoja nieko blogo. Anot M. Tomkūno, geras pažįstamas ar kolega darbe tikrai gali paklausti, kodėl lietuviai iš jų krabų gaudyklių pavogė jų sugautus krabus arba kodėl iš garažų pradingsta valčių varikliai.

A. Breiviko nelaiko galimu lyderiu

A. Breivikas visko, ko norėjo, nepasiekė. Nuspręsta, kad griežta jo laiškų patikra taikoma pagrįstai. Kai kurie norvegai nuogąstavo, kad nevaržomas leidimas A. Breivikui bendrauti su laisvėje esančiais žmonėmis būtų atvėręs jam kelią galbūt suvienyti šalininkų būrį, tačiau Švedijoje leidžiamo žurnalo „EXPO“, analizuojančio radikaliųjų dešiniųjų judėjimus, vyriausiasis redaktorius Danielis Poohlas laikosi kitokios nuomonės.

„Nemanau, kad A. Breiviką kraštutinių dešiniųjų judėjime turėtume laikyti kažkuo svarbiu. Laisvėje jis neturi labai daug pasekėjų. Žinoma, visuomet yra pamišėlių, kurie juo žavisi, tačiau jis izoliuotas ir bandymai suvaržymus panaikinti neturės jokios įtakos ultradešiniesiems“, – teigia D. Poohlas.

Jis taip abejoja, ar kalėjime knygas rašančiam ir politiką studijuojančiam A. Breivikui, išėjus į laisvę, pavyktų tapti politiniu veikėju. „Jis gali suburti penkis ar dešimt pasekėjų, tačiau A. Breivikui niekada nepavyktų sukurti tikro politinio judėjimo. Jo idėjos jau egzistuoja. Tai klasinis fašizmas, sumaišytas su modernia islamofobija. A. Breivikas nereikalingas, kad joms atstovautų. Yra kitų žmonių. Galiausiai, jo parašytas manifestas – mišinys to, ką kiti jau parašė. A. Breivikas nėra mąstytojas. Jis – ne strategas. Jis – žudikas“, – sako D. Poohlas.

20 proc. nuteistųjų vėliau pakartotinai nusižengia

Tačiau A. Breivikas, kalintis dėl 77-ių žmonių nužudymo, dar greitai į laisvę neišeis. 2012-ųjų teismo verdiktas pasiųsti A. Breiviką į kalėjimą 21-eriems metams su galimybe pratęsti šį terminą – ypač užsienyje – buvo sutiktas nevienareikšmiškai. Tačiau Norvegijos teismai negali skirti ilgesnės bausmės nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kai šalyje atsisakyta įkalinimo iki gyvos galvos. Teisininkai nuolat pabrėžia, kad mažesnėmis bausmėmis Norvegijoje siekiama nusikaltėlius perauklėti ir greičiau juos iš naujo integruoti į visuomenę.

BBC apžvalgininkai tokią Norvegijos kalėjimų sistemą apibūdina kaip utopinę. Esą šalies institucijos net tarpusavyje varžosi dėl humaniškiausio kalėjimo titulo.

Pavyzdžiui, į pietus nuo Oslo esančios Bastojės salos įkalinimo įstaigoje nuteistieji gyvena kaimelį primenančioje vietovėje, kur jie gali ūkininkauti, slidinėti, žaisti tenisą, turi savo nuosavą paplūdimį ir net yra atsakingi už kitų žmonių perkėlimą keltu į ir iš salos. Čia iš viso kali apie šimtą nuteistųjų, o jiems prižiūrėti po darbo valandų pasilieka vos keli kalėjimo darbuotojai.

Žinoma, šis kalėjimas toli gražu neprilygsta griežčiausio režimo įstaigoms Norvegijoje. Norvegijoje galiojančios įkalinimo bausmės, palyginus su kitomis šalimis, taip pat trumpos. Apie 90 proc. visų šalyje skiriamų laisvės atėmimo bausmių trumpesnės nei vieneri metai.

Norvegijoje yra ir kritikų, sakančių, kad šalies kalėjimų sistema per švelni, tačiau, britų transliuotojo BBC teigimu, sunku ginčytis dėl to, ar tokia sistema nėra veiksni. Esą didžioji dauguma Norvegijoje kalėjusių asmenų, išėję į laisvę, į įkalinimo įstaigą nebesugrįžta. Tik apie 20 proc. buvusių kalinių ateityje nusižengia ir vėl atsiduria kalėjime.

Tokia Norvegijos teisingumo sistema žmogaus teisių užtikrinimo atžvilgiu laikoma pavyzdine, tačiau A. Breiviko atvejis, kaip sako G. Folkvordas, viską kiek apsunkina, o šalies valdžiai dabar tenkantis uždavinys – izoliuoti kone pavojingiausią Norvegijos nusikaltėlį, neperžengiant tarptautinės teisės ribų.

Adomas Šimkus, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“