„Tai – ne laukas, kurį galima aptverti“, – apie Egėjo jūrą, per kurią atvyksta dauguma migrantų, sako Europos Sąjungos pasienio apsaugos tarnyba. Jai pritaria ekspertai – tarptautiniai kreditoriai reikalavo, kad Graikija mažintų valstybinių darbuotojų skaičių, o dabar jai trūksta pakrantės sargybinių.

Pasak Europos Sąjungos šaltinių, graikai dar rugpjūtį prašė 1,6 tūkst. pakrantės apsaugos pareigūnų, „Frontex“ pažadėjo 750, dirba – 300.

Tuo metu Turkija pastarosiomis dieniomis atgal priėmė 120 migrantų, o išsiuntė apie 60 tūkst.

Planas, kad Europos Sąjungos narės pasidalys Graikijai ir Italijai tekusią naštą, bliūkšta. Europos Komisija spaudžia teigdama, kad Graikija aplaidžiai saugo sienas: nors nuo lapkričio kiek pasistengė, tačiau to neužtenka. Fiksuojama daug spragų nustatant pabėgėlių tapatybę, juos registruojant, į Šengeno, Interpolo duomenų bazes įvedant pirštų atspaudus.

Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis teigia, kad, jeigu trūkumai nebus ištaisyti, galimas dalykas, bus pasinaudota 26-uoju Šengeno sutarties punktu, kuris leidžia visoms Šengeno narėms laikinai uždaryti sienas.

Europos Komisija ramina: finansinė parama Graikijai nebus siejama su Šengeno reikalais, bet analitikai sako, kad, jeigu sienos bus uždarytos, Graikijai tai turės pražūtingų padarinių, mat į Europą traukiančių migrantų srautas sustos būtent šioje šalyje.

Laikiną sienų kontrolę jau įvedė Austrija, Vokietija, Danija, Švedija, Prancūzija, ES nepriklausanti Norvegija, apribojimų galiojimo laikas – pusmetis, bet aiškiai bus pratęstas. Švedijos vyriausybė pranešė, kad išsiųs 80 tūkst. migrantų, kuriems prieglobstis nebuvo suteiktas. Pabėgėliai bus sodinami į užsakytus lėktuvus, jų išsiuntimo procedūra truks kelerius metus.

Čekijos premjeras pareiškė, kad reikia svarstyti planą B, jeigu Graikija ir Turkija ir toliau deramai nesaugos sienų. Jam pritaria Austrija, Lenkija, Vengrija. Graikija įnirtusi – iki kovo pradžios penkiose Graikijos saloje pradės veikti vadinamieji karštieji priėmimo centrai, bet kaip kurti naujus centrus, kai kasdien atvyksta 10 tūkst. migrantų. Kaip spręsti krizę, kai Briuselis neva išvien su Turkija.

Pasienio apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojai, kasdien traukiantys pabėgėlius iš vandens, pašiurpę. Turkijoje migrantams parduodamos liemenės, neturinčios nieko bendra su gyvybės gelbėjimo priemone, pagamintos iš pigiausių medžiagų, greitai permirkstančios, nesilaikančios vandenyje. Tokia liemenė gyvybės tikrai neišgelbės.