Daugelis laikraščių komentavo paliaubas tarp Ukrainos karių ir separatistų. Pasak Vienos dienraščio „Standard“, „derybos buvo ilgos, varginančios, paženklintos abipusiu nepasitikėjimu ir priekaištų reiškimu. Vis dėlto dabar 400 karių galės ortodoksų Kalėdas, kurios Ukrainoje ir Rusijoje švenčiamos sausio 7 d., praleisti tarp savo artimųjų.

Nuo gruodžio 23-osios įsigaliojusių paliaubų daug kur laikomasi. Tiesiogiai paliestiems kariams tai didelis palengvėjimas, o politiniam procesui Ukrainoje – mažas žingsnelis į priekį ir vilties spindulėlis.

Bet, deja, nieko daugiau. Be to, vardo vertų derybų dėl regiono ateities, be tikrų politinių nuolaidų ir abipusių kompromisų negali iš ugnies nutraukimo išsivystyti patvari taika“, – liūdnai dėstė Austrijos sostinės dienraštis.

„Apsikeitimas kaliniais priminė, kad Ukrainos rytuose dar vyksta karas“, – konstatavo ir Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“. Anot jo, „šitas karas mažai tesukelia kvapą gniaužiančių vaizdų, dėl to jis pamažu ir grimzta į užmarštį.

O tai kai kurioms vyriausybėms Europoje labai paranku, nes įgalina jas vėl be jokių sutrikimų daryti „gešeftus“ – sandorius su Vladimiru Putinu. Europos Sąjunga į jau beveik ketverius metus trunkantį karą rytų Ukrainoje niekada nežiūrėjo labai rimtai.

Kitaip juk ji būtų Ukrainos kariuomenei siuntusi pakankamai ginklų. Tik Lietuva išdrįso pasiųsti daugiau negu tik virtuvės indų ar naktinio matymo prietaisų.

Negalima nematyti, kad rimtieji Ukrainos gynėjai yra už Europos Sąjungos ribų. Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos užsiima ryžtinga politika prieš Rusiją. Visi kiti akivaizdžiai laikosi Kremliaus logikos: tik neerzinkime gerai apsiginklavusio agresoriaus!“ – rašė Varšuvos laikraštis.

Ukrainos karius sugėdinti bandė Maskvos laikraštis „Novyje izvestija“ rašydamas, kad „daugelis išlaisvintų Ukrainos karių sakė norintys kovoti toliau. Šitie ukrainiečiai, kovojantys sukilėlių respublikose Donbase, akivaizdžiai nelaiko savęs žmogžudžiais. Jie tvirtai įstikinę, jog privalo vykdyti pareigą.

Jiems visiškai ne motais tai, jog nuo jų išpuolių kenčia pirmiausia civiliai gyventojai. Net ir trūkumų kupinoje nelaisvėje praleistas laikas jų neprivertė apsigalvoti. Kaip tai gali būti, kad šitie žmonės dar vis nesupranta šio pamišusio karo beprotybę? O gal jie žudo nekaltus žmones Donbase vien dėl to, kad juos pagavo aistra žudyti?“, – klausia Rusijos sostinės dienraštis.

Anot Jungtinių Amerikos Valstijų dienraščio „Boston Globe“, „prezidentas Donaldas Trumpas eina taip toli, kad net aprūpina Ukrainos kariuomenę amerikietiškais ginklais. Bet Rusijos prezidentui V. Putinui tai yra smūgis į veidą.

D. Trumpo vyriausybė Rusijos atžvilgiu laikosi netikėtai griežto kurso – gerokai griežtesnio nei jis paveldėjo iš savo pirmtako Baracko Obamos. D. Trumpas atsisakė nutraukti Maskvai taikomas sankcijas. Priešingai visiems lūkesčiams, jis jas netgi paaštrino, uždarė Rusijos konsulatus Amerikoje ir nusitaikė į V. Putino sąjungininkus“, – pažymėjo Bostono laikraštis.

Bet nepaisant priešiškų vėjų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, V. Putinas, pasak daugelio laikraščių, Rusijoje neturi rimtų konkurentų ir jo perrinkimas Rusijos prezidentu garantuotas.

Štai Kroatijos miesto Splito dienraštis „Slobodna Dalmacija“ prognozavo, kad „V. Putinas savo poste išliks – ir tai ne tik dėl to, kad jo stipriausiam oponentui Aleksejui Navalnui neleidžiama kandidatuoti.

Iš tiesų pagal naujausias apklausas A. Navalnas netaptų rimtu pavojumi V. Putinui, nes už jį nebalsuotų daugiau nei 10–15 procentų rinkėjų. Pagal apklausas apie 70 procentų rusų norėtų dabartinį prezidentą ir toliau matyti Kremliaus viršininku.

Ir tai nebūtinai susiję su V. Putino kaip politiko savybėmis. Tai tiesiog atspindi jam įtikinamų alternatyvų trūkumą ir metų metus jo paties   sėkmingai vystomą viešųjų ryšių kampaniją“, – aiškino regioninis Kroatijos laikraštis.

O tai, kad Rusijos opozicijos politikui A. Navalnui Centrinė rinkimų komisija Maskvoje neleidžia kandidatuoti į Rusijos prezidentus, daugelio laikraščių visiškai nestebina.

Pavyzdžiui, kaip pažymėjo Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“, rinkimų komisija jau ne pirmą kartą atsisako A. Navalno kandidatūrą įregistruoti, šiemet jis jau tris kartus buvo suimtas, nors „gerai išsilavinęs juristas A. Navalnas pakartotinai atmetė visus jam pareikštus kaltinimus ir Rusijos teisėsaugos procesus apibūdino kaip politiškai motyvuotus“.

Prancūzijos miesto Lilio laikraštis „Voix du Nord“ pastebėjo, kad „su A. Navalnu tęsiasi sąrašas opozicijos veikėjų, kuriuos V. Putinas pavarė iš aikštės ankščiau, negu jie tapo per daug svarbūs. Šiame sąraše jau yra verslininkas Michailas Chodorkovskis ir buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas.

Taip ir vyksta gyvenimas rusiškoje „demokratūroje“, – rašė šiaurės Prancūzijos regioninis dienraštis.

Pasak Kijevo dienraščio „Novoje vremia“, „A. Navalnas negali kandidatuoti rinkimuose. Koks siurprizas!

Kas gi toliau – ar rusai dabar turėtų rinkimus boikotuoti, o gal ne? Ar jie turėtų balsuoti už jaunąją konkurentę Kseniją Sobčiak? O gal geriau jiems išsilieti į gatves?

Atsakymas paprastas: jūs galite eiti į rinkimus arba ir ne, galite atiduoti balsą K. Sobčiak arba suplėšyti rinkimų biuletenį, galite eiti demonstruoti arba viską palikti kaip buvus.

Juk iš tiesų jūs ir taip neturite jokių tikrų rinkimų. V. Putinas pasiglemžė valdžią, jam nusišvilpt ant konstitucijos ir laisvų rinkimų“, – brėžė išvadą Ukrainos sostinės dienraštis.

Vengrijos sostinės dienraščio „Nepszava“ nuomone, „A. Navalnas nebūtų galėjęs surinkti nė 10 procentų balsų, tačiau V. Putinas nenori jokio šiek tiek grėsmingo sau oponento.

Kita vertus, šiam tironui nėra lengva. Jam gyvenimas tiesiog košmaras. Visą laiką V. Putinas turi stebėti, kreipti dėmesį į viską, į kiekvieną šiugždėjimą krūmuose, į kiekvieną išdavikišką kokio nors pavaldinio veido išraišką“, – ironiškai rašė Budapešto laikraštis.

Dienraščio „Washington Post“ požiūriu, „galbūt V. Putino padėtis rimtesnė, jį kamuoja daugiau problemų, negu geri jo reitingai leidžia nuspėti.

Po dvejų metų nuosmukio Rusijos ekonomika šiemet bus paaugusi vos mažiau nei du procentus. Už savo populiarumą V. Putinas gali dėkoti pirmiausia savo nacionalistiniams nuotykiams, kaip antai invazija į Ukrainą. Bet ir šis efektas nustos veikti“, – teigė Vašingtono laikraštis.

Kai kurių dienraščių nuomone, pavyzdžiui, Prahos „Lidove noviny“, V. Putinas padarė taktinę klaidą, liepdamas išbraukti A. Navalną iš rinkimų kandidatų sąrašo, nes tai „sumažina rinkimų, kuriuos vis tiek lengvai būtų laimėjęs V. Putinas, legitimumą“.

Tokiai nuomonei pritarė ir Rygos „Neatkariga Rita Avize“ bei Varšuvos „Gazeta Wyborcza“, kuri pabrėžė, jog „faktas tas: Putinas bijo susikauti su vieninteliu tikru savo konkurentu“.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.