– Tai drąsus pareiškimas. Manau, kad pats susitarimas su Turkija yra pozityvus dalykas, bet praktinis įgyvendinimas iš tikrųjų yra labai didelis klaustukas. Nepaisant to, netgi, jei, pavyzdžiui, daugelis punktų bus įgyvendinti, sakyti, kad nelegali migracija bus sustabdyta ir tai jau yra praeitis, vargu ar galima.
– Turkija siekia narystės ES. Ar derybos dėl pabėgėlių gali suteikti papildomo svorio Turkijai?
– Iš Turkijos pusės girdėjome drąsių pareiškimų ir reikalavimų daugiau dėl finansinių ES įsipareigojimų ir galimybės turkams judėti laisvai, bet manau, kad narystės perspektyva dar tikrai tolimas klausimas, ypač suvokiant, kokius išorės ir vidaus iššūkius šiuo metu patiria ES.
– Turkija taip pat siekia bevizio režimo su ES nuo birželio. Ar tai nepaskatintų dar didesnio migrantų antplūdžio į bendriją?
– Iš tikrųjų tai susijęs klausimas. Pagrindinis klausimas – kokius kontrolės mechanizmus mes, t. y. ES, turėtų
– ES šalių narių pozicijos skiriasi. Ar įmanoma pasiekti visiems priimtiną susitarimą, kuris žadamas kitą savaitę?
– ES valstybės iš tikrųjų neturi labai daug prabangos nesusitarti, nes problemos sprendimas ir taip gana uždelstas. Kuo ilgiau delsime, tuo problemos aštrės. Manau, kad netgi tos valstybės, kurios gana griežtai pasisako prieš migrantus ir pabėgėlius, vis dėlto turės priimti kompromisą ir dalį įsipareigojimų, nes tai iššūkis ne tik Briuseliui, bet ir kiekvienai valstybei atskirai.
– Turkijos ir Graikijos premjerai antradienį susitinka aptarti pabėgėlių krizės. Kiek svarbus šis susitikimas?
– Manau, kad labai svarbus, nes Graikija yra viena iš pagrindinių valstybių, kurios jaučia patį pirmą postūmį ir yra pirmose gretose. Kaip bus susitarta tarp Graikijos ir Turkijos, manau, nemaža dalimi lems ir papildomus punktus susitarimuose Briuselyje.