Sekmadienį vykę prezidento ir parlamento rinkimai Turkijoje – ką jie reiškia šiai šaliai ir Europai bei pasauliui? Štai būdingiausi užsienio spaudos komentarai.

Stambulo dienraštis „Karar“ rašė, jog Recepą Tayyipą Erdoganą „reikia sveikinti dėl to“, kad jis ne tik „pirmajame raunde vėl išrinktas prezidentu, bet ir dėl to, jog su savo sąjungininkais laimėjo parlamento rinkimus“.

Visai kitaip atsiliepė kitas Stambulo periodinis leidinys – internetinis laikraštis „T24“. Jo žodžiais, „tai ne pabaiga, tai tik pradžia. Juk R. T. Erdoganas buvo ir tebėra Turkijos problema nr. 1“.

„Ir kadangi yra taip, o ne kitaip, birželio 24-oji ženklina naują pradžią kovai už didesnę taiką, demokratiją, laisvę ir didesnį valstybės teisėtumą Turkijoje. Nes su R. T. Erdoganu nebus galima išspręsti nė vienos šalį kamuojančios problemos“, – rašė Turkijos internetinis laikraštis.

Pasak Norvegijos sostinės dienraščio „Verdens Gang“, nors „protarpiais rinkimų kovoje atrodė, kad rezultatas galėjo būti vos vos, nūnai aišku, kad R. T. Erdoganas išeis dar stipresnis, o Turkija labiau susiskaldžiusi nei bet kada anksčiau“.

„Faktui įvykus, aišku, lengva dabar sakyti, kad opozicijai reikėjo susivienyti aplink vieną savo kandidatą, nes maždaug pusė Turkijos žmonių nenori jokio prezidento R. T. Erdogano.

Deja, priešiškumas Erdoganui yra vienintelis dalykas, dėl kurio opozicija visiškai sutaria“, – teigė Oslo laikraštis.

Anot Madrido dešiniųjų dienraščio „Mundo“, „su Erdogano pergale Turkijai brėkšta nerimą kelianti era“. „Nuslydimo į autoritarizmą ir Erdogano sukimo islamizacijos link akivaizdoje daugelis būgštauja, kad liberaliajai demokratijai geostrategiškai itin svarbioje valstybėje suduotas mirtinas smūgis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino stiliuje R. T. Erdoganas saugumą ir nacionalinę garbę padarė didžiosiomis savo temomis ir tuo būdu veiksmingai įgyvendino idėją – „aš arba chaosas“, tik toks pasirinkimas“, – rašė Ispanijos sostinės laikraštis.

„Erdogano pergalė reiškia, jog dabar jo valdžia tarsi ištašyta iš akmens, premjero postas naikinamas, parlamento įgaliojimai susiaurinti“, – patvirtino Stokholmo dienraštis „Aftonbladet“ ir priėjo išvadą, jog „tai buvo mažiausiai laisvi rinkimai per kelis dešimtmečius“. „Vyriausybė cenzūruoja internetą ir kontroliuoja didžiąją dalį žiniasklaidos.

Mažiausiai 170 žurnalistų sėdi kalėjime, o po nepavykusio pučo daugiau nei 200 tūkst. žmonių suimti ir per 110 tūkst. valstybės tarnautojų išmesti iš darbo.

Tačiau labiausiai gąsdina tai, jog dabar viskas tik prasideda“, – rašė Švedijos sostinės  (tiesa, bulvarinis) dienraštis, ataidėdamas ir jau cituotą turkų internetinį dienraštį „T24“.

Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ nuomone, R. T. Erdogano pergalė situacijos tarptautinėje politikoje nepalengvins.

„Su daugeliu savo kaimynių Turkija yra susikivirčijusi, o jos santykiai su Europos Sąjunga įtempti kaip ir su NATO partneriais. Ankara vis agresyviau reiškiasi Sirijoje ir tuomi mėgina stiprinti savo įtaką visuose Artimuosiuose Rytuose.

Iš įsitikinimo, kad jo šalis pašaukta dideliems dalykams, Erdoganas stipriai laikosi griežto kurso Vakarų atžvilgiu. Turkijos prezidentas įsitikinęs, kad Turkija savo santykiuose su didžiosiomis galybėmis privalo turėti mažų mažiausiai tokį statusą kaip Egipto, į kurio vidaus reikalus Europa nesikiša“, – rašė Lenkijos sostinės laikraštis.

Vokietijos miesto Štutgarto dienraštis atkreipė dėmesį būtent į Turkijos vidaus reikalus. Jo nuomone, R. T. Erdoganui būtų ne pro šalį pradėti statyti tiltus.

„Tai pasitarnautų ir ekonomikai. Jos laukia sunkūs laikai, jeigu valstybės vadovui nepavyktų susigrąžinti investuotojų pasitikėjimą.

Jau po savo pirmojo išrinkimo valstybės vadovu 2014 m. Erdoganas žadėjo būti „visų turkų prezidentu“. Bet ligi šiol nieko tokio nebuvo galima pastebėti“, – teigė laikraštis „Stuttgarter Zeitung“.

Miunchene leidžiamas nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ priminė, jog jo politinė karjera daug ilgesnė, prieš tai jis buvo premjeru, o dar anksčiau Stambulo meru. „Per paskutinius 16 metų Erdoganas laimėjo visus rinkimus, nes jis turkams prižadėjo, jog jiems eisis vis geriau.

Ilgą laiką taip ir buvo, pajamos augo, didmiesčiuose dėl modernios infrastruktūros gyvenimas tapo patogesnis. Tačiau Erdoganas pamiršo, jog ekonominės pažangos ilgainiui negali būti be politinių laisvių“, – teigė Pietų Vokietijos laikraštis.

Pasak Karlsruhės dienraščio „Badische Neueste Nachrichten“, „prezidentas R. T. Erdoganas pasiekė savo politinio gyvenimo tikslą“.

„Jis galės savo šalį valdyti su daugybe įgaliojimų ir mažai kontroliuojamas kitų valstybės organų. Jam reikės atsižvelgti tik į nacionalistus parlamente. Bet tai vyriausybės liniją Ankaroje dar labiau sugriežtins. Tuo politinis kurdų konflikto sprendimas nusistums toli į ateitį. Nebus ir greito priartėjimo prie Europos.

Vietoj to Turkija dar labiau nei ligšiol pabrėš savo stiprumą ir bet kurioje kritikoje iš užsienio dar labiau įžvelgs priešiškų jėgų sąmokslą.

Kita vertus, rinkimų rezultatai reiškia ir Turkijos opozicijos krizę. Net ir sumobilizavus šimtus tūkstančių Erdogano priešininkų, jai nepavyko prezidento nugalėti prie balsadėžių“, – rašė pietvakarių Vokietijos regioninis laikraštis.

Tačiau Diuseldorfo dienraščio „Rheinische Post“ požiūriu, „stipri turkų mobilizacija per šiuos rinkimus rodo, kad demokratija ir toliau gyvuoja, nepaisant to pusantro dešimtmečio, per kurį Erdoganas bei jo teisingumo ir plėtros partija šalį palenkė sau“.

Abu Frankfurto dienraščiai pabrėžė R. T. Erdogano pergalės stiprumą, nors kairioji „Rundschau“ pareiškė, jog „šitie rinkimai istorijon įeis kaip Turkijoje patys nelaisviausi, nes jie vyko nepaprastosios padėties, dešimčių tūkstančių įkalintųjų, 95 proc. žiniasklaidos kontroliuojančios valstybinės propagandos mašinos ir daugybės rinkimų tvarkos pažeidimų sąlygomis“.

Tačiau regioninis dienraštis „Straubinger Tagblatt“ pažymėjo, jog „nors beveik visa žiniasklaida dainavo senojo ir naujojo prezidento dainą, jis gavo vos truputį daugiau nei 50 proc. balsų. Jo teisingumo ir plėtros partija parlamente neteko absoliučios daugumos. Tai rodo, jog po truputį auga skaičius turkų, abejojančių, ar visagalis sultonas Erdoganas yra tas, kuris tinkamai ves jų šalį į ateitį“.

Kitas regioninis dienraštis, „Ludwigsburger Kreiszeitung“, rašė, jog Vokietija ir Europa tiek vidaus, tiek užsienio politikoje dar ilgai ir masyviai su šituo Turkijos prezidentu turės reikalų.

„Čia nuostata tegali būti tokia – neaštrinkime, nekurstykime konfliktų. Padėkime turkų demokratams, kur tik galime.

O kumštį palikime kišenėje. Bet stojimo į Europos Sąjungą derybas – tas jau galime atšaukti“, – teigė Ludvigsburgo laikraštis.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.