Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Trys šalys su Lietuvoje nesančiomis problemomis

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – žvilgsnis į tris karštus pasaulio taškus. Viename jų įsitvirtinęs netolerantiškas vadovas, antrame patrakęs diktatorius siekia susikurti atominį ginklą, trečiame dvi tautos nepasidalina viena gyvenamąja erdve.

Turkijoje jos prezidentas R. T. Erdoganas paskelbė naujus rinkimus, kurie turės įvykti birželio 24 d. Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „šis Erdogano žingsnis nėra netikėtas, nes šia tema Turkijoje diskutuojama jau keletą mėnesių. Tačiau nustatydamas rinkimams tokią ankstyvą datą, jis opozicijai iškrėtė nemalonią staigmeną“.

„Juk ji iki šiol neturi nė vieno kandidato, kuris kovoje dėl prezidentūros galėtų Erdoganui reikšti rimtą iššūkį. Turkijos Liaudies demokratinė partija (HDP) be savo įkalinto buvusio vadovo Selahattino Demirtaso kaip be darbinio arklio“, – rašė Ciuricho laikraštis.

Tačiau Turkijos laikraštis „Yeni Assir“ Erdogano sprendimą pagyrė: „Tuo jis niekais pavertė planus visų tų, kurie nori Turkijai prišaukti nelaimę. Dabar niekas nebegalės Turkijoje įgyvendinti dievaži kokį chaosą, nes tauta birželio 24-ąją tars galutinį žodį“.

„Rinkėjai Turkijos priešams ne tik duos matą, bet ir pralaisvins Turkijai kelius į visas puses“, – rašė Izmiro dienraštis.

Bet taip mąstė ne visi turkai. Štai internetinis laikraštis „T24“ baiminosi, kad jeigu bus taip, kaip Erdoganas nori, tai „Turkija galėtų su visam atsisveikinti su demokratija, teisine valstybe, laisve ir Vakarais. Erdoganas visai aiškiai siekia įtvirtinti vieno žmogaus valdžią. Klausimas tas, ar opozicija pajėgs jį sustabdyti“.

„Tam, kad taip įvyktų, opozicija turi susitarus iškelti vieną bendrą kandidatą, kuris Erdoganui pasipriešintų. Taigi Turkijos padėtis labai sunki. O vis tiek opozicija tiesiog negali stebėti Erdogano „išsidirbinėjimų“ ir nieko nedaryti“, – rašė Stambule leidžiamas laikraštis.

Ačiū Dievui, kad Lietuva tokių lyderių kaip Erdoganas niekada neturėjo.

Dabar nuo vienos karštos zonos, Turkijos, judame prie kitos, Korėjos. Į ją vėl dėmesį atkreipė planai surengti susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos valdovo Kim Jong Uno.

Kinijos sostinės dienraščio „Huanqiu Shibao“ nuomone, „Šiaurės Korėja turėtų atsargiai pasirinkti aukščiausiojo lygio susitikimo vietovę, nes ji negalės neįgyti tam tikros politinės simbolikos ir kartu reikės pakankamai atsižvelgti ir į saugumo išskaičiavimus“.

Kinijos vyriausybė stipriai pasisako už Korėjos pusiasalio branduolinį nusiginklavimą, bet drauge Šiaurės Korėjai pataria galimo susitarimo atveju pasirūpinti, kad teisėti šalies saugumo interesai iš tikrųjų būtų užtikrinti.

„Čia Pekinas Pchenjaną veiksmingai palaikys. Tikėkimės, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Pietų Korėja turės pakankamai toliaregiškumo, kad Kinijos poziciją suprastų“, – rašė Pekino laikraštis.

Tačiau Šanchajaus dienraštis „Wenhuibao“ teigė: „ko Vašingtonui ir Pchenjanui verkiant trūksta, tai tarpusavio pasitikėjimo. Tuo atžvilgiu tiesioginis susitikimas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Korėjos valstybės vadovų  būtų labai naudingas tam, kad būtų kuriamas pasitikėjimas ir skatinamas priešingos pusės tikslų ir interesų supratimas“, – dėstė Kinijos uostamiesčio laikraštis.

Londono „Times“ nuomone, „nėra alternatyvos sprendimo ieškojimui per derybas, siekiant, kad Kim šeimos diktatūra leistų jai išrauti kelias iltis mainais už ekonominę paramą“.

Deja, laikraštis duoda suprasti, jog tai nebus lengva pasiekti. „Fiureris be sąžinės ar susirūpinimo savo tauta ir turintis užantyje tiksinčią bombą – tokio reikia nenuvertinti“, – teigė britų dienraštis.

Ačiū Dievui, kad Lietuva tokio vadovo niekada neturėjo.

Jeigu modernioji Lietuva šiemet švenčia šimtmetį, tai Izraelis mini savo valstybės įkūrimo septyniasdešimtmetį. Kaip rašė anglakalbis „Jerusalem Post“, „ir Izraelyje, ir užsienyje kai kurie žmonės klausia: kas su Izraeliu pasidarė, su tuo Izraeliu, kuriuo didžiavomės? Ar tai ta šalis, už kurią meldėmės?“

Atsakymas yra: taip, tai ta šalis, už kurią meldėmės. Ar ji tobula? Aišku, kad ne, jokia šalis nėra tobula. Vis dėlto Izraelis iškalbingai liudija apie žydų galią priešintis, jų tikėjimą ir viltį.

„Tai žydinti valstybė, išlaikiusi savo pusiausvyrą ir savo ramumą bei principus pačiame nesvetingiausiame planetos regione“, – teigė Jeruzalės dienraštis.

Skirtingai padėtį vertino kitas Izraelio dienraštis, Tel Avive leidžiamas „Haaretz“. Anot jo, „po 70 metų Izraelis vis dar uždarytas narve. Šalis iš visų pusių apsupta storų, grėsmingų barjerų. Vyriausybė deda didžiules pastangas užkirsti kelią prieglobsčio ieškantiems afrikiečiams tam, kad šie nepakirstų žydų valstybės tapatybę“.

„Tačiau 70 metų amžiaus valstybė nusipelno geresnių dalykų. Jai reikia sienų, bet ne tam, kad atsiribotų nuo kitų, o tam, kad apibrėžtų savo identitetą ir savo ateitį. Sienos, o ne barjerai, yra ta puiki dovana, kurią Izraelis sau ir savo piliečiams galėtų padovanoti“, – darė išvadą Izraelio laikraštis.

Centrinės Amerikos laikraštis „Periodico de Guatemala“ rašė, kad „Izraelis yra hipermoderni valstybė, stipri kariškai ir ekonomikos, technologijos bei kultūros požiūriais sėkminga. Izraelis per savo 70 egzistavimo metų įgyvendino tai, ko kai kurios kitos šalys nepasiekė per du šimtus ar daugiau metų nepriklausomybės“.

„Be to, Izraelis švenčia savo 70-ąjį gimtadienį pačiame krizių purtomo regiono viduryje. Lieka klausimas, ar Izraeliui nebūtų geriau kiek tik įmanoma nesivelti į arabų vidaus konfliktus“, – rašė Gvatemalos dienraštis.

Palestiniečių laikraščio „Al Hayat al-Jadeeda“ žodžiais, „kolonijinė Izraelio valstybė švenčia savo 70-ąjį gimtadienį ant kadaise palestinietiškų sričių griuvėsių. Palestiniečiams šitas jubiliejus yra katastrofa“.

Tam, kad jo santykiai su taiką mylinčiais palestiniečiais pagerėtų, Izraelis turėtų daug ką padaryti. Jis turėtų palaikyti taikos su palestiniečiais galimybę, jis turėtų pasitraukti į prieš 1967-uosius buvusias sienas, jis turėtų garantuoti palestiniečiams teisę sugrįžti ir taip pat užtikrinti visa apimančią lygybę.

„Šių nuolaidų būtinai reikia dėl to, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vakarai jau neberemia Izraelio besąlygiškai. Į šią šalį pučia atšiaurūs vėjai. Užtat Izraeliui derėtų pamąstyti apie savo vaikų ir anūkų ateitį ir numatyti geresnę ateitį mums visiems – tokią, kurią grindžia taika, sambūvis ir laisvė“, – rašė Ramalos dienraštis.

Ačiū Dievui, kad tarp Lietuvoje gyvenančių tautų jokio panašaus konflikto dabar nėra ir niekada nebuvo ir praeityje.

 

M. Drunga

Mykolo Drungos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Rekomenduojami video