Rusijoje Maskvos srities teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos penkis gangsterius, žiauriais būdais, panašiais į vaizduojamus kompiuteriniame žaidime „Grand Theft Auto“ (GTA), nužudžiusius 17 vairuotojų ar keleivių. grupuotę rusijos žiniasklaida pavadino „GTA gauja“, o patys banditai save vadino džamatais.

Banditų pasala

Džamatai – tai bendruomenės, kuriose vystosi radikalusis islamas. Dažniausiai taip vadinamos kalėjimuose susikūrusios radikalių musulmonų bendruomenės. Rusijoje jos paplito šio šimtmečio pradžioje. Šios šalies kalėjimų džamatai, kaip ir pogrindiniai ekstremistiniai vahabitų ir kitų fundamentalistų junginiai, neretai gauna finansines injekcijas iš užsienio. Pinigai iki Rusijos nukeliauja per įvairius fondus ir pogrindines schemas. Taip pat fundamentalistai reketuoja, tačiau verslininkų pinigai – antrinis pajamų šaltinis.

Nuteistieji radikalūs musulmonai džamatą buvo įsteigę pamaskvėje ir ruošėsi kovai Uzbekistane, Sirijoje ar ten, kur palieps džihadistų vadai.

Teismo nuosprendį išgirdo Chazratchonas Dodochonovas (37 m.), Šerdžonas Kodirovas (34 m.), Anvaras Ulugmuradovas (43 m.), Umaras Chasanovas (34 m.) ir Zafardžonas Guliamovas (30 m.). Dar keturi gaujos nariai buvo nukauti, kai teisme užpuolė sargybinius ir bandė pabėgti. Trys jų žuvo vietoje, o ketvirtas mirė ligoninėje.

2014 metais Rusijos spaudoje pasirodė pranešimai, kad trasoje M4, dar vadinama Dono trasa, naktimis kažkas pribarstydavo ant kelio metalinių dyglių, kurie pradurdavo padangas pravažiuojantiems automobiliams. Tuomet banditai nušaudavo vairuotojus, juos apiplėšdavo ir pasprukdavo.

Vėliau buvo nustatyta, jog pirmasis toks nusikaltimas, kai buvo panaudoti dygliai, įvykdytas gegužės 3 dieną 84-ame trasos kilometre. Tą naktį nusikaltėliai sušaudė Anatolijų L. (64 m.) ir jo žmoną Tatjaną (62 m.). Iš jų automobilio „Kia“ buvo pagrobtas tik kompiuteris.

„Ryte aš važiavau Dono trasa iš Maskvos, – pasakojo tolimųjų reisų vairuotojas Genadijus. – 84-ame trasos kilometre pamačiau stovinčią „Kia“ su įjungtais avariniais žibintais. Lenkdamas ją pastebėjau šalia automobilio gulintį vyrą ir per raciją surikau iš paskos važiuojantiems kolegoms, jog sustotų, nes ten kažkas atsitikę. Jie sustojo ir tuomet išgirdau, kad „čia du lavonai, kviečiam „mentus“. Grįžau ir aš. Buvo matyti, kad padangos pradurtos metaliniais dygliais. Tai pajutęs vairuotojas, matyt, sustojo ir, pamatęs padangoje skylę, atidarė bagažinę, paėmė domkratą ir, kai pasilenkęs kišo jį po automobiliu, nuaidėjo šūvis. Tuo pat metu buvo nušauta ir viduje sėdėjusi moteris. Neaišku, ar žmonės buvo nušauti tyčia, ar kerštaujant. Pensininkų automobilis buvo kimšte prikimštas įvairių prekių, čia pat buvo mobilieji telefonai, nepaliestos net piniginės“.

Poros sūnus papasakojo, kad tą tragišką naktį pora važiavo į Krasnodarą, mašinoje buvo lauktuvės artimiesiems. Išvažiavo naktį, kad nepatektų į kamščius, o pateko į žudikų pasalą.

Dar dvi aukos

Antrą kartą žudikai pasirodė po dviejų mėnesių. Šį kartą tos pačios trasos 45-ame kilometre, Domodedovo rajone, banditų auka tapo Tulos srities gyventojas Aleksejus C. (53 m.), kuris važiavo į Venevo miestą. Jis taip pat buvo išviliotas iš automobilio pradūrus padangą. Aleksejus, atrodo, spėjo suprasti, kad jį užpuolė, nes buvo nušautas bėgantis į mišką.

Rugpjūčio 18-ąją toje pačioje trasoje buvo nušautas Moisejevo ansamblio šokėjas Albertas J. (31 m.). Nusikaltimo braižas lygiai toks pats. Pradūręs padangą Albertas dar spėjo paskambinti draugui ir apie tai pasakyti. Tai buvo paskutiniai jo žodžiai. Nuaidėjo net 4 šūviai – trys šokėjui į nugarą ir vienas į galvą. Nusikaltimas buvo įvykdytas vos kilometras nuo kelių policijos posto.

Vadas susisprogdino

2014 metų lapkričio pradžioje spaudoje pasirodė pranešimai, kad policija areštavo galimai trasoje vairuotojus šaudžiusią gaują, kurios dauguma yra Vidurinės Azijos šalių gyventojai. Vienas iš banditų gaujos lyderių – uzbekas Ibaidulas Subchanovas, kuris Rusijoje gyveno prisidengęs padirbtu – Rustamo Usmanovo pavarde – pasu, buvo nušautas Udelnaja kaime. Jis bandė priešintis, metė į pareigūnus granatą ir žuvo nuo specialiųjų pajėgų kovotojų paleistų kulkų. Tuo pat metu sprogo ir namas, kilo gaisras. Vėliau pelenuose tyrėjai rado 60 įvairių ginklų. Tą pačią naktį kitose vietose buvo sulaikyti 10 įtariamųjų, tarp kurių ir dvi moterys.

Paaiškėjo, kad gaujos lyderis dar 2011 metais Kirgizijoje buvo užverbuotas radikalių islamistų ir kovojo Sirijoje Islamo valstybės pajėgose. Po kurio laiko atvažiavo į Rusiją, kur susipažino su tadžikais, priklausiusiais Rusijoje ir Vakaruose uždraustai organizacijai „Hizb ut-Tahrir“, kuri pasisako už pasaulinio kalifato sukūrimą.

Kartu jie ir sukūrė „GTA gaują“. Beje, tardymo metu nebuvo patvirtinta, kad gauja kopijavo kompiuterinį žaidimą GTA. Tai buvo tik žurnalistų išgalvota versija, o iš tikrųjų gauja turėjo teroristinių tikslų, grobė ir savo aukų pinigus, o apie tokį kompiuterinį žaidimą išgirdo tik tuomet, kai apie jų „žygdarbius“ ėmė rašyti spauda.

Žudė ir pažįstamus

Tardymo metu buvo nustatyta, kad atvykęs į Rusiją I. Subchanovas susipažino su Bairu Gulamovu iš Tadžikistano. Jie abu ir sukūrė džamatą, pasiskirstė pareigomis. B. Gulamovas tapo ideologiniu vadovu, ieškojo pritariančių radikaliai islamo ideologijai tarp tautiečių, atvažiavusių į Maskvą uždarbiauti. Turėjęs kovinės patirties I. Subchanovas užverbuotus vyrus treniruodavo, mokydavo šaudyti. Kiekvienas naujokas, trasoje nušaudamas atsitiktinius vairuotojus, gaudavo kovinį krikštą. Eiliniai gaujos nariai paimdavo aukų kompiuterius, telefonus, nedideles pinigų sumas, todėl duodami parodymus jie teigė, jog vairuotojus užpuldavo norėdami apiplėšti. Tačiau tikrasis jų tikslas buvo sėti paniką tarp žmonių ir ruošti kovotojus Islamo valstybei.

Tardymo metu buvo nustatyta, kad pirmąją žmogžudystę gauja įvykdė 2012 metų kovo 1-ąją. Banditams prireikė automobilio ir jie nusprendė aitmti jį iš vieno savo pažįstamo, kuris turėjo „Mitsubishi Carisma“ ir dirbo taksistu. Cholikas Subchanovas paprašė, kad K. Sektibetovas jį ir brolį Ibaidulą pavežtų Ukrainos link. Važiuojant keleiviai paprašė užsukti pas giminaičius Zabusovo kaime. Kai taksistas užėjo į trobą, Cholikas užpuolė jį iš už nugaros ir pargriovė ant žemės, o Ibaidulas trenkė bent 10 kartų laužuvu.

Broliai užkasė taksisto lavoną darže ir pagrobė automobilį, telefoną ir 175 000 rublių.

Maždaug po mėnesio panašiai buvo atimtas ir automobilis „Opel Astra“. Vėl broliai Subchanovai paprašė taskisto I. Staropulovo, kad šis juos nuvežtų į Ramenskio rajoną. Ties Zabusovo kaimu vyrai išlipo iš automobilio parūkyti. Pamankštinti kojų išlipo ir vairuotojas. Ibaidulas išsitraukė pistoletą ir paleido į taksistą 7 šūvius. Keli jų pataikė į galvą, tad vyras mirė iškart. Čia pat, pamiškėje, jis buvo ir užkastas.

Šaudė ir daužė

2013 metų liepos 12-ąją I. Subchanovas ir A. Ulugmuradovas atvažiavo į Mendelejevo kaimą, kad ką nors nušautų. Abu pasislėpė pamiškėje ir laukė, kas pirmas atvažiuos. Senais žiguliais atvažiavo vietinis gyventojas Andrejus Zorinas, o šalia sėdėjo Julija Barinova. Kai jie sustoję gurkšnojo alų ir klausėsi muzikos, Ibaidulas pro langą 4 kartus šovė į vairuotoją, o vieną šūvį paleido į moterį. Kulka jai perėjo per krūtinę, tačiau šūvis nebuvo mirtinas. Banditai pasišalino visai nieko nepaėmę.

Tų pačių metų rugpjūtį I. Subchanovas ir A. Ulugmuradovas automobiliu su baltarusiškais numeriais atvažiavo į 158 kelio „Ukraina“ kilometrą ir sustoję prie kavinės „Apelsinas“ laukė, kas iš jos išeis. Išėję du vyrai ir moteris pasuko link automobilio, tačiau iki jo nepriėjo. I. Subchanovas ir A. Ulugmuradovas ginkluoti beisbolo lazdomis daužė trijulę tol, kol ši pabėgo. Tuomet išdaužė automobilio stiklus ir nuvažiavo. Šį kartą aukos liko gyvos.

Vieną rugsėjo dieną I. Subchanovas, Ch. Dodochonovas, Š. Kodirovas, važiuodami automobiliu Naujosios Rygos plentu, nusprendė, kad reikėtų ką nors nužudyti. 92-ajame kilometre jie pamatė šalikelėje stovintį visureigį „Toyota Land Cruiser“. Sustojo ir jie. I. Subchanovas padavė savo draugeliams po pistoletą ir vyrai patraukė visureigio link. Tačiau ginklą panaudojo tik Ibaidulas – jis 8 šūviais nušovė tojotos vairuotoją. Po to iškraustė aukos kišenes ir, sėdę į tojotą, grįžo namo.

Lapkričio 11-ąją Karimovas, kuris šioje byloje nebuvo teisiamas, nes spėjo pasislėpti, kartu su A. Mamadžonovu ir  Ch. Dodochonovu, važiuodami naktį, ties Lužkų kaimu pastebėjo automobiliui „Honda Accord“  keičiantį padangą vyrą. Banditai pro šalį nepravažiavo – išlipęs Karimovas šovė tris, o A. Mamadžonovas – vieną kartą. Vairuotojas mirė iš karto. Banditai, iškraustę automobilį, paėmė tik kompiuterį.

Beprotiškos šaudynės

„Lapkričio 25-ąją A. Mamadžonovas, U. Chasanovas, Š. Kadirovas ir Ch. Dodochonovas Maskvoje, Bibirevo rajone, Pleščiovo gatvėje užpuolė vietinį gyventoją V. Karasiovą, – rašoma kaltinamajame akte. – Jie užpuolė praeivį ir gąsdindami, jog nušaus bei parodę ginklą, atėmė iš jo pasą, piniginę, kurioje buvo 98 000 rublių, vairuotojo teises ir pasislėpė“.

Lapkričio 28-osios apiplėšimas pareikalavo dviejų aukų. Tą dieną trys jauni Riazanės gyventojai – Parinovas, Jefimovas ir Iljinas – buvo nuvažiavę į Maskvą nusipirkti narkotikų. Grįžtant atgal jie parūkė ir vairuotojui pasidarė bloga. Vyrukai sustojo pakelėje. Po 15 minučių prie jų automobilio priėjo A. Mamadžonovas, U. Chasanovas, Š. Kadirovas ir Ch. Dodochonovas. Šūviai pasipylė be žodžių. Du jaunuoliai mirė vietoje. Gyvas likęs Iljinas papasakojo, kad staiga pamatė, jog už maždaug 5 metrų stovi vyrai ir laiko rankose į juos nukreiptus ginklus. „Aš sėdėjau priekyje ir pamatęs ginklus susmukau ant grindų, – sakė Iljinas. – Tai ir išgelbėjo man gyvybę. Girdėjau kokį 10 šūvių, o po to viskas nutilo, šauliai dingo. Nesupratau, ar aš gyvas, ar miręs“.

Gruodžio 3 dieną vėl įvykdytos beprotiškos šaudynės. Banditai gavo informacijos, kad vieno sandėlio kontoroje beveik pačiame Maskvos centre, Olchovskio skersgatvyje, gali būti saugomi pinigai atlyginimams.

Chasanovas, Š. Kadirovas, Ch. Dodochonovas ir I. Subchanovas atėjo į kontorą ir, netarę nė žodžio, nesitaikydami ėmė šaudyti. Vietoje žuvo keturi jauni vyrai. Vėliau ekspertai įvykio vietoje surinko per 30 šovinių tūtelių. O banditai, paėmę sportinį krepšį, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai krepšį atidarė, pamatė, jog jis – tuščias.

Po žudynių Olchovskio skersgatvyje apie GTA gaują tris mėnesius nebuvo jokių žinių. Tačiau jau 2014 metų vasario 25-ąją banditai nužudė atsitiktinį liudytoją dviratininką Vladimirą Kiriliuką. Kaip ištyrė tardytojai, tą vakarą broliai Subchanovai, Fazlitdinas Chasanovas ruošėsi eiliniam užpuolimui Istros rajone, miške. Išlipę iš automobilio banditai jau ketino mesti ant kelio „spygliukus“, kai pro šalį pravažiavo dviratininkas. Banditai, nutarę, kad jis gali tapti liudininku, nusprendė juo atsikratyti. Ibaidulas paleido link jo tris šūvius, kurie nebuvo mirtini. Dviratininkas, o tai buvo vieno Maskvos banko tarybos pirmininkas, kaip ir kiekvieną vakarą išvažiavęs pasivažinėti dviračiu, pabandė pabėgti. Tačiau F. Chasanovas jį pavijo ir 22 kartus dūrė peiliu į įvairias kūno vietas.

Žuvo policininkas

Apie gegužės 3-osios žudynes jau rašyta. Galima tik pridurti, kad vyrą nušovė Karimovas, o moterį – Š. Kodirovas.

Po kelių dienų visai atsitiktinai, panašiai kaip ir bankininkas, buvo nušautas policijos kapitonas Olegas Tolmačiovas. Banditai važiavo Namų statybininkų gatve, kai pamatė automobilį „Mitsubishi Lancer“. Prie jo vairo sėdėjo neuniformuotas policininkas. Jis ir buvo sušaudytas. I. Subchanovas, Š. Kodirovas ir Karimovas paleido į jį po 2 šūvius ir nuvažiavo. Kapitonas buvo sušaudytas savo žmonos ir draugo akyse. Jie laukė Olego, kai išgirdo šūvius ir atsisukę pamatė, kaip šaudę nusikaltėliai nuvažiuoja žiguliais.

Vėliau buvo nužudytas Aleksejaus C. – apie jį jau irgi minėta. Tą kartą šūvį į galvą paleido I. Subchanovas. Vyras dar bandė bėgti, tačiau jį pavijo Ibaidulo paleistos kulkos.

Moisejevo ansamblio šokėją pašovė F. Chasanovas.

Paskutinį savo nusikaltimą banditai įvykdė rugsėjo 3-ąją. Tačiau nukentėjusiam Borisovui, galima sakyti, pasisekė. Nors A. Mamadžonovas į jį šovė tris kartus, tačiau sužeistam vyrui pasisekė pabėgti.

Gyva liudytoja

2016 metų birželio 23-ąją Vyriausioji tardymo valdyba tyrimą užbaigė. Kaltinimai dėl 17 žmonių nužudymo buvo pateikti 9 gaujos nariams. Dar keturių gaujos narių atžvilgiu tyrimas tęsiamas. Du iš tų keturių – gaujos ideologas B. Gulamovas ir Faruchas Asamdžonovas – sulaikyti Tadžikistane ir jų ekstradicija užsitęsė.

Bylos nagrinėjimas, o ji buvo surašyta į 170 tomų, Maskvos srities teisme užtruko daugiau kaip dvejus metus. Spauda apie šios bylos teismą beveik nerašė, nes posėdžiai vyko už uždarų durų, nebuvo nei filmuojami, nei fotografuojami. Tačiau kai kurios smulkmenos vis tik tapo žinomos ir visuomenei. Duodamas parodymus A. Ulugmuradovas papasakojo, kad vieną dieną gaujos vadeiva I. Subchanovas įsakė jam treniruojantis nušauti žmogų. Tą padaryti reikėjo todėl, kad artimiausiu metu, anot Ibaidulo, Uzbekistane turėjo prasidėti revoliucija ir buvo būtina patikrinti, ar Anvaras bus tinkamas kovotojas. Tuomet ir buvo nušautas A. Zorinas (29 m.), sužeista su juo buvusi moteris.

Likusi gyva Julija Baranova (38 m.) papasakojo, kad Andrejus vėlai vakare paskambino į mobilųjį ir pakvietė susitikti. Po 20 minučių ji jau sėdo į jo automobilį. „Mes nusipirkome du butelius alaus ir nuvažiavome į miškelį, – pasakojo moteris. – Sustojome ir klausėmės muzikos. Po kurio laiko išgirdau lyg kas trinkteltų durimis ir pajutau skausmą dešiniame petyje. Susiriečiau, negalėjau kvėpuoti, o netrukus netekau sąmonės. Kai atsigavau, pamačiau, kad Andrejus negyvas. Suradau rankinuke telefoną ir išsikviečiau pagalbą“.

Panašiai apie šį nusikaltimą pasakojo ir A. Ulugmuradovas.

Pabandė išsivaduoti

Tapo žinomi ir Ch. Subchanovo parodymai. „2009 metais tris mūsų tikėjimo brolius pasodino už ekstremizmą, už islamo skleidimą, – pasakojo gaujos vado brolis. – Po jų arešto mes su Ibaidulu išvažiavom į Pakistaną ir specialioje stovykloje mokėmės šaudymo, psichologijos, kovinių veiksmų, partizaninės kovos. Mums buvo aiškinama apie džihadą. Po stovyklos mes tapome Alacho kariais, džihadistais ir ruošėmės perversmui Uzbekistane. Mes bandėme nelegaliai pereiti Irano sieną, tačiau mane sulaikė ir tris mėnesius išlaikė kalėjime, o mano brolis Ibaidulas sugebėjo patekti į Rusiją. Kai išleido iš kalėjimo, į Maskvą atvažiavau ir aš. 2012 metų pradžioje gavome įsakymą pervesti pinigų kariniams tikslams į Pakistaną. Todėl ir plėšikavome. Mes neturėjome įsakymo ruošti teroro aktus Rusijoje, tačiau, jei mums būtų įsakę, mes būtume tai darę“.

O tai, kas Maskvos apskrities teisme įvyko pernai rugpjūčio 1-ąją, Rusijoje dar buvo negirdėta. Du ginkluoti sargybiniai lifte lydėjo 5 teisiamuosius. Nors jų rankos buvo surakintos antrankiais, tačiau ankštame lifte nusikaltėliai užpuolė sargybinius ir atėmė ginklus. Visa laimė, jog sargybinis spėjo paspausti aliarmo mygtuką ir trumpam sustabdyti liftą. Kai jis vėl pradėjęs važiuoti sustojo trečiajame aukšte, jau laukė kovotojai. Kai atsidarė durys, iš karto pasipylė šūviai. Vienas kovotojas buvo sužeistas į petį, koridoriuje buvusi anstolė – į koją. Tačiau tai buvo viskas, ką galėjo padaryti suimtieji – sargybiniai tris jų nukovė, du buvo sunkiai sužeisti.

Iš pradžių buvo slepiamos nukautųjų pavardės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai Ch. Subchanovas (41 m.), A. Mamadžonovas (34 m.), M. Mirzošaripovas (33 m.). Po kelių dienų ligoninėje mirė ir F. Chasanovas (33 m.).

Šiomis dienomis Tardymo komitete užbaigtas susišaudymo teisme bylos tyrimas. Ch. Dodochonovui pateikti kaltinimai dėl ginklo pagrobimo, pabėgimo ir pasikėsinimo į teisėsaugos darbuotojus. Kadangi jis jau nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tai jam dėl tokių kaltinimų nei šilta, nei šalta. Tačiau už prastą pareigų atlikimą bus teisiami ir nuteistųjų konvojavimo kuopos vadas, jo pavaduotojas ir du sargybiniai.