Pagal donorų skaičių lenkiame ir Vokietiją, ir Švediją

A. Kubilienės teigimu, Lietuvoje transplantacijos operacijos atliekamos nuo 1970 m. Pasak jos, būdavo tokių metų, kai neatliekama nė viena transplantacija, nes nebūdavo surandamas donoras. Kaip sako pašnekovė, 1996 m. įkūrus NTB, transplantacijos sritis Lietuvoje ėmė aktyviau vystytis, nes kasmet atsirasdavo po keletą donorų.

„Prisimenu tą laiką, kai prašydavome donoro artimųjų aukoti donorinius organus. Jeigu jie nesutikdavo, mes, žinoma, gerbdavome jų nuomonę, bet žmonės, nepasitikėdami gydytojais, vis tiek pasilikdavo reanimacijos skyriuose ir saugodavo mirštančius artimuosius, kad jų organai nebūtų paimti“, – pasakoja A. Kubilienė.

Jos teigimu, dabar tokių atvejų jau nepasitaiko ir net nebetenka aiškinti, kas yra donorystė ir transplantacija. „Paprašius artimųjų aukoti organus, diskusija prasideda nuo to, ko būtų norėjęs mirusysis. Pažanga akivaizdi – turime apie 20 donorų milijonui gyventojų“, – tvirtina A. Kubilienė.

NTB vadovės teigimu, pagal donorų skaičių milijonui gyventojų Lietuva lenkia Vokietiją, Švediją, Lenkiją ir kitas išsivysčiusias šalis. A. Kubilienė sako, kad šiuo metu donorinių organų laukia apie 300 žmonių, iš kurių maždaug 10 yra vaikai. Pasak jos, laukimo laikas nėra ilgas – inkstų laukti tenka apie pusmetį. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad pasitaiko ir kitų atvejų, kai pacientai donorinio organo laukia 6–8 metus.

„Laukimo trukmė priklauso nuo keleto aspektų. Pirmiausia, nuo recipiento – žmogaus, kuriam reikia transplantacijos – būklės. Jeigu jo būklė pablogėja, kartais transplantacija negalima, nes žmogus operacijos neatlaikys. Žinoma, kartais ligonio imunologinė būklė tokia reta, kad parinkti donorinį organą yra sudėtingiau“ – sako NTB vadovė.

Lietuvos mokslininkai jau naudoja atspausdintus kaulus

3D spausdinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Jautis“ direktorius L. Kižys tvirtina, kad jau dabar Lietuvoje yra mokslininkų, kurie naudoja 3D technologijas savo darbe. „Man pačiam kartu su mokslininkais teko dalyvauti, kuriant dirbtinius audinius. Naudojant 3D spausdintuvą, buvo spausdinami „padėklai“, ant kurių buvo sodinama audinio medžiaga. Tie padėklai, atspausdinti 3D būdu, ištirpdavo organizme“, – pasakoja L. Kižys

A. Kubilienės akcentuoja, kad Lietuvoje kol kas nėra transplantuotas nė vienas 3D spausdintuvu pagamintas organas, nes tai būtų įtrauktą į NTB registrą. L. Kižio teigimu, Lietuvoje mokslininkai 3D spausdintuvu atspausdina įvairius kaulus, tačiau tai tėra maketai, skirti pasiruošti operacijai arba pritaikyti implantus, turint plastmasinį kaulo modelį.

„Tą daiktą galima įdėti į kompiuterį keliais būdais. Pirmas būdas – kompiuteriu nubraižyti reikiamą objektą. Kitas būdas – jeigu turime, pavyzdžiui, žmogų, kurio tiksliai nupiešti neįmanoma, jį galima nuskenuoti trimačiu skaneriu – objektas nuskanuojamas, gautas vaizdas įkeliamas į kompiuterį, sutvarkomas ir paruošiamas spausdinti“, – procesą paaiškina L. Kižys.

Jo nuomone, ateityje įmanoma pradėti spausdinti organus, kurie bus tinkami transplantacijai, tačiau jis sutinka, kad tokių pasiekimų dar reikės palaukti.

Biospausdinimas išspręstų donorų trukumo problemą

A. Kubilienė įsitikinusi, kad pagrindinė visų šalių problema yra donorinių organų trūkumas. Pasak jos, būtent dėl to transplantacija yra specifinė medicinos šaka – ji negali egzistuoti be visuomenės pritarimo. Anot specialistės, dėl šios priežasties transplantacija yra bene labiausiai reglamentuota iš visų medicinos sričių. NTB vadovės teigimu, donorinių organų sukūrimas labai daug ką pakeistų. „Mes girdime, kad vyksta vienokie ar kitokie eksperimentai, bet kol kas masiškai gaunamų donorinių organų neturime“, – sako A. Kubilienė.

L. Kižio teigimu, vis dėlto kai kurie organai, pavyzdžiui, kelio sąnariai, jau dabar yra spausdinami, todėl šias kūno dalis galima keisti dirbtiniais implantais. Tačiau, kaip teigia specialistas, tokie organai kaip širdis, inkstai kol kas nėra spausdinami, nors gyvą organą taip pat gali atspausdinti biospausdintuvu.

„Dažniausiai biospausdinimas veikia tokiu pačiu principu, kaip ir kitoks 3D spausdintuvas – trimatis objektas turi būti nubraižytas kompiuteriu, paruoštas spaudai (supjaustytas taip, kaip raikytas batonas, t. y. sluoksniais). Sluoksnis po sluoksnio spausdintuvas jį atkuria. Kai braižomas sluoksnio skerspjūvį, tai, spausdintuvo galvutė, kuri vedžioja medžiaga, juda kaip pieštukas rankoje. Ji nupiešia vieną sluoksnį, tada, vaizdžiai tariant, ant viršaus uždeda „naują lapą“, ant kurio paišo kitą sluoksnį. Tie sluoksniai tarpusavyje sukimba ir gauname objektą“, – pasakoja L. Kižys.

Kol kas toks gydymas taikomas tik daliai žmonių

Pasak L. Kižio, biospausdinimo metu dažniausiai spausdinama kokia nors gardelė, ant kurios sodinama biomasė ir medžiaga. Gardelė, pasak L. Kižio, turi būti tokia, kad jos biomasė neatmestų, bet ji galėtų būti maistas organams, jei, pavyzdžiui, tokioje gardelėje yra cukraus.

„Organas gali būti spausdinamas ir su biopolimerais – mokslininkai biopsijos būdu paima paciento kremzlinio audinio ir ant jo deda biopolimerą. <...> Biopolimeras duoda formą atspausdintam objektui, bet į jį yra įsodintas konkretaus paciento kremzlinis audinys. Netgi manoma, kad organizmas jo neatmes ir tas kremzlinis audinys augs kartu su pačiu žmogumi“, – sako L. Kižys.

Jis akcentuoja, kad vis dėlto tai neretai gali būti ne visa ausis, o tik kremzlės elementas, kurį įsodins. „Kiek man teko girdėti, tai dažniausiai taikoma žmonėms, kurie gimė su kokiu nors defektu ir juos tokiu būdu galima išgydyti, implantavus kremzlinį audinį, bet tai dar tik pradžia“, – nurodo L. Kižys ir pabrėžia, kad visa ausis, su vidiniais ausies organais, kurie pasieks smegenis, vis dėlto kol kas negali būti atspausdinta.

A. Kubilienė sako, kad Lietuvoje pacientų su persodintais organais išgyvenamumas yra toks pats aukštas, kaip ir kitose šalyse. Ji teigia, kad esama žmonių, kurie po inkstų transplantacijos gyvena 30, po širdies transplantacijos – 20, o po kepenų transplantacijos – 10 metų. Jos teigimu, tokie rezultatai išties džiuginantys.

Donorais tapti gali visi asmenys, sulaukę 18 metų. Tai galima padaryti užpildžius specialią prašymo formą pas bet kurį gydytoją ar svetainėje www.transplantacija.lt