Didžiules žiūrovų gretas pritraukiančios istorinės ginkluotės demonstracijos turbūt ne vienam sužadiną norą ją išbandyti. Greičiausiai ne vienas pridėtų, kad bandytojo darbas jiems atrodo itin patrauklus, nė nesusimąstydami apie tykančius pavojus šioje jaudinančioje profesijoje.
Aberdyno Testavimo Centre (JAV, Merilandas) išaušo 2009 metų gegužės 21 dienos rytas, apie pusę dešimtos „T-55“ tankas pajudėjo atlikti suplanuotus taikymosi ir taiklumo bandymus. Tądien turėjo būti atlikti viso labo du šūviai: iš važiuojančio bei stacionariai stovinčio tanko.
Tanke buvo trys žmonės. Pasiekus 18 km/h greitį tankas turėjo iššauti rusiškos gamybos 100 mm HEAT (kumuliatyvinį) sviedinį. Vietoje to pasigirdo garsus sprogimas. Tankas užsidegė. Nepaisant to jis toliau riedėjo tolyn.
Į pagalbą suskubo bandymus stebėję asmenys. Jie pasivijo riedantį tanką ir jį sustabdė. Buvo iškviesta greitoji pagalba, o vėliau ir evakuacijos sraigtasparniai, pamačius kokie įvykusio sprogimo padariniai.
Tanko vado pareigas užėmęs bandytojas mirė įvykio vietoje. Užtaisytojas mirė ligoninėje po 15 dienų. Išgyveno tik vairuotojas, bet jam buvo nustatytas trečio laipsnio nudegimas, apėmęs net 70% kūno. Nenuostabu, kad po tokio fatališko įvykio, buvo sudaryta komisija turėjusi išsiaiškinti įvykio priežastis.
Aberdyno testavimo centras nėra eilinis entuziastų žaidimų laukas, centras pavaldus Gynybos departamentui. Jame atliekami įvairūs ginkluotės bandymai, tarpe jų ir su užsienietiška technika. Kiekvieną mėnesį šimtai būsimų kariškių supažindami su kiniška ar tarybine technika. Tarpe jų ir „T-55“ tankas.
„T-55“ - vienas pirmųjų pagrindinių kovos tankų suprojektuotų (1949 m.)r ementis visiškai naujomis, nebe II pasaulinio karo laikų technologijomis. Tankas greitai tapo standartiniu pasirinkimu Sovietų Sąjungos karinėms pajėgoms.
Šių tankų gamyklos buvo atidarytos Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, tuomet buvusios Varšuvos pakto dalimi. „T-55“ buvo parduodamas ar net perduodamas kitoms šalims pasirinkusioms komunistinę kryptį. Skaičiuojama, kad per visą šį laiką buvo prigaminta arti 100 tūkstančių technikos vienetų. Jų galima rasti kone pusėje pasaulio, nuo Europos ir Azijos, iki Afrikos ar net Pietų Amerikos valstybių arsenaluose.
Nepaisant perkopusio technologinio sukūrimo 70-mečio, daugelis skurdesnių šalių iki šiol tanką vis dar naudoja pagal pirminę paskirtį. Juos vis dar kovojančius matome Sirijoje. Irakas panaudojo nesenoje kovoje su Islamo valstybe pasiskelbusiais džihadistais. Kasdien važiuojančius gatvėmis išvystume kituose nestabiliuose regionuose: Jemene, Libijoje, Sudane.
Todėl tokių bandymų vis dar reikia. Ne vien dėl galimo priešiško panaudojimo. Nemažai buvusių komunistinių šalių dabar yra amerikiečių regioniniai partneriai. Neretai buvusius diktatorius nuvertusios vyriausybės neturi pinigų atnaujinti savo ginkluotės, tad naujokus karius modernios karybos tenka mokyti naudojant seną turimą techniką. Tam amerikiečiai mokosi eksploatuoti net ir rusiškus ginklus, nes jei ne jie, tada apie karybą toliau aiškins prorusiški mokytojai.
2010 metais buvo baigtas įvykio tyrimas. Viešai galima susipažinti su ataskaita.
Įgula buvo patyrusi. Vadas turėjo net 26 metus patirties testuojant tankus, tame tarpe daugiausiai užsienio gamybos. Taikytojas tik šešerių metų patirtį, bet net ketveri paskutiniųjų buvo skirti vien užsienietiškos technikos bandymams. Išgyvenęs vairuotojas turėjo prikaupęs 11 metų patirties dirbant su svetima technika. Nebuvo nustatyta, kad įgula būtų padariusi kažką neleistino, kas būtų sukėlę sprogimą.
Bandomasis tankas buvo pagamintas 1974 metais. Jokių įrašų apie jo priežiūrą iki 1995 metų amerikiečiai neturėjo. 2008 metų pabaigoje įmontuotas 100 mm pabūklas buvo tikrinamas ir pripažintas tinkamu naudoti net jei nebuvo galima atsekti kiek šūvių jis jau buvo patyręs per savo tarnybos laiką.
Nustatyta, kad kumuliatyvinis sprogmuo staiga detonavo jame. Per atsiradusius sprogimo metu trūkius į vidų pažiro sprogusios galvutės sukeltos liepsnos pražudžiusios dalį įgulos. Vis tik vamzdis nebuvo pripažintas kaltu dėl įvykio, trūkiai atsirado po sprogimo. Sviedinys, prieš detonuodamas, jau buvo pradėjęs judėti vamzdžiu (pajudėjęs 40 cm). Vamzdyje tuo metu buvo pasiektas projektinis 3000 barų slėgis, kuris kartu su sprogimu tapo atsiradusių trūkių priežastimi.
Įvertinta amunicija. Šaudymo bandymams buvo paruošti du 100 mm HEAT tipo „BK-5M“ sviediniai. Jie buvo pagaminti 1971 metais. Juos ir dar 54 vnt. JAV įsigijo 1999 metais. Sekančiais metais dvidešimt jų buvo iššauta iš stovinčio tanko. Likę padėti į saugyklą.
Originalūs sviediniai suveikia taip: ant sviedinio įmontuota galvutė atsitrenkia į taikinį ir skyla, nuo smūgio suveikia pjezo generatorius. Jo sugeneruotas elektros impulsas įjungia elektrinį galvutės detonatorių. Pastarasis per sviedinį nuvestu variniu strypu paleidžia kitą detonatorių, kuris galiausiai susprogdina sprogiąją medžiagą.
2008 metų pabaigoje buvo bandyta modifikuoti sviedinius. Kadangi sprogstamosios medžiagos nebuvo įmanoma saugiai pašalinti, buvo išmontuota dalis įrangos. Pašalintos visos energetinės medžiagos, taip pat pirminio paleidimo galvutė, detonatorius, apsauginės sistemos. Paliktas tik pjezo srovės generatorius ir centrinis kontaktinis tinklas. Taip buvo bandyta išvengti sviedinio detonavimo.
Praktiškai taip modifikuotas sviedinys neturėjo sąlygų suveikti. Tyrimui nenustačius kas iš tikro įvyko blogai, buvo rekomenduota prieš naudojant senus užsienietiškus sviedinius ne tik vizualiai įvertinti būklę. Juos privaloma peršviesti rentgenu ir įsitikinti, kad viskas gerai jų vidiniuose mechanizmuose.
Taip pat konstatuota, kad bandymus atlikę vyrai kaip saugos priemones dėvėjo tik atitinkamus batus, ausų apsaugas ir rusiško tipo tankistų šalmus. Kita apranga buvo paprasti džinsai ir marškinėliai, o ne rekomenduojami nedegūs kostiumai. Jie būtų sumažinę didelių nudegimų tikimybę kaip kad įvyko šįkart.
Tad jei manote, kad bandytojo darbas tik smagumas, prisiminkite, kad jiems tenka bandyti pavojingą ginkluotę. Taip pat naudotis technika, kurios detaliai nežino. Būtent tam jie samdomi.