Klimato kaita vidutinę temperatūrą Europoje jau kilstelėjo 2,2 laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu – beveik dvigubai daugiau nei 1,15 laipsnio padidėjimas pasaulio mastu. Remiantis ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) ataskaita, 2022 m. vasara buvo karščiausia Europoje nuo stebėjimų pradžios.

Praėję metai buvo antri šilčiausi nuo tada, kai pradėta registruoti statistika. 2022 m. pasižymėjo sausra ir karščiais, dviejų trečdalių Europos upių vandens lygis buvo žemesnis nei vidutinis, o Alpių ledynai neteko 5 kub. km ledo.

2023 m. bent dalyje žemyno vėl prognozuojama sudėtinga situacija. Dirvožemis Pietų Europoje yra neįtikėtinai sausas, tai turės padarinių, jei pavasarį nebus reikšmingų kritulių. Sausra jau dabar atsiliepia vegetacijai, todėl tikėtinas derliaus mažėjimas.

Praėjusi vasara Europoje buvo pati šilčiausia, temperatūra buvo vidutiniškai 1,4 laipsnio didesnė nei 1991–2000 m. „Mūsų laukiantis klimatas labai skirsis nuo klimato, kokiame užaugome“, – sakė „Copernicus“ direktorius Carlas Buontempas.

Pietų Europoje praėjusią vasarą smarkiai išaugo ekstremalaus karščio dienų skaičius, kai karštis kelia pavojų žmonių sveikatai. Be to, saulės spinduliuotė Europoje buvo intensyviausia per praėjusius 40 m., dėl to daugelyje žemyno vietų saulės energijos gamybos potencialas buvo didesnis nei vidutinis. Ši tendencija išliks.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje nemažėjo ir pernai, priešingai, anglies dioksido ir metano – didėjo. „Skubiai būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad būtų užkirstas kelias blogiausiems klimato kaitos padariniams“, – teigė S. Burgess.

„Copernicus“ statistiką renka nuo 1979 m. ir naudojasi antžeminių stočių, orlaivių ir palydovų duomenimis nuo 1950 m.