Ketvirtadienį minima aitriųjų paprikų troškinio diena, o viena svarbiausių šio troškinio sudedamųjų dalių yra aitriosios paprikos, kurias žmonija maistui naudoja jau 600 metų. Tradiciškai šis patiekalas kildinamas iš Meksikos, tačiau vis dažniau kaip jo tėvynė įvardijamas Teksasas, o juo turguose prekiavusios moterys vadintos čili karalienėmis.

Kai kurie mėgsta jį aštrų, kiti – švelnesnį, vieni valgo su bulvėmis, kiti gamina be pupelių – tačiau bet kokiu atveju aitriųjų paprikų troškinys, dar žinomas čili vardu – yra mėgstamas  viso pasaulio aštraus maisto gerbėjų.

Aitriujų paprikų troškinyje susipina indėnų, ispanų ir meksikiečių virtuvės. Tradiciškai šis patiekalas kildinamas iš Meksikos, tačiau vis dažniau kaip jo tėvynė įvardijamas Teksasas.

Viena iš patiekalo istorijų versijų tvirtina, kad Kanarų salų gyventojai, atvykę į San Antonio miestą Teksaso valstijoje aštuonioliktojo amžiaus pradžioje, sukūrė ankstyvąsias šio troškinio versijas naudodami vietinius pipirus, laukinius svogūnus ir įvairią mėsą.

Pirmasis atsiliepimas apie šį troškinį parašytas 1828 metais būtent San Antonio mieste. Miesto svečias užrašė, kad neturtingoms San Antonio šeimoms turėjo pakakti labai nedaug mėsos. Ji sukapojama, ir kartu su beveik tiek pat paprikų troškinama.

Nuo 1880-ųjų San Antonio turguje troškiniu prekiaudavo moterys, vadintos čili karalienėmis. Troškinys būdavo patiekiamas su duona ir vandens stikline. Patiekalas greitai išpopuliarėjo ir 1893 metais buvo pristatytas pasaulinėje mugėje Čikagoje.

Dar po poros dešimčių metų Teksase būtų buvę sunku surasti miestelį, kuriame nebūtų įkurta šį troškinį pardavinėjusi užkandinė. 1977-siais Teksaso aitriųjų paprikų troškinio gamintojai pasiekė, kad troškinys būtų pripažintas oficialiu valstijos patiekalu.

Nuo 1967 metų Jungtinėse Valstijose vasario ketvirtąjį ketvirtadienį imta minėti šio troškinio diena. Daugelio šalių restoranuose šią dieną siūloma paragauti ne vieno varianto aštriojo troškinio.