Policijos pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą ir tvarką Lietuvoje, kiekvieną dieną susiduria su įvairiausiomis situacijomis. Gerai, kad bent kai kurios iš jų yra ne tiek pavojingos, kiek įdomios. Apie vieną tokių atvejų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje papasakojo pareigūnai iš Telšių.

Surūgę obuoliai

Socialiniuose tinkluose buvo rašoma, kad Telšių patruliai tarnybos metu kelyje Užventis–Tryškiai–Viekšniai sutiko labai netikėtą eismo dalyvę – keliu netoli Kaunatavos sau ramiai binzeno kiaulė. Kadangi kiaulė galėjo sukelti grėsmę kitiems eismo dalyviams, pareigūnai ėmė ieškoti jos šeimininkų. Netoliese gyvenantys žmonės policininkams niekuo negalėjo padėti, nes kiaulė buvo ne jų. Tiesa, jie pasakė, kas kiaulės šeimininkė. Pasirodė,  gyvūnas jau ne sykį buvo išbėgęs iš tvarto ir blaškėsi po kelią. Policininkai susisiekė su naminio gyvūno šeimininke, kuri gyveno Telšiuose ir pranešė jai apie augintinės išdaigas.

Po policijos įrašu socialiniuose tinkluose pasipylė daug klausimų, ar policininkai neužmiršo patikrinti gyvūno girtumo. Ir tai ne pasišaipymas – dieną prieš buvo pranešta, kad Kėdainių rajone iš tvarto išbėgusi girta kiaulė vaikėsi kaimo šunis.

Toji girta kiaulė pralinksmino Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijos Sirutiškio kaimo gyventojus. Pasirodo, gerai įmitusiai peniūkšlei pavyko niekieno nepastebėtai išsliūkinti iš tvarto. Nedrąsus gyvulys nutipeno į kaimynų kiemą, kur stovėjo obuolių dėžė. Dalis jų buvo sugedusių, prarūgusių. Kiaulė sušlamštė jų kone pusę didelės dėžės. Žmonių teigimu, pririjusi surūgusių obuolių kiaulė išdrąsėjo, nes nuo jų ji... apgirto. Netrukus gyvulys įsidrąsino ir ėmė vaikštinėti po kaimą. Vos pamatęs šunis kaipmat juos imdavo vytis. O Sirutiškio šunys baikštūs – nuo kiaulės slėpėsi būdose ar nešė kudašių kur papuola. Prisilaksčiusi kiaulė pavargo ir prablaivėjo, tuomet pati nusprendė grįžti namo – į savo tvartą. Šį nutikimą matę kaimo žmonės leipo juokais, vieni fotografavo, kiti filmavo, negalėdami patikėti tuo, ką mato.

Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, kiaulės šeimininkams tie žmonių juokeliai atsirūgo. Kadangi Sirutiškis įeina į Afrikinio kiaulių maro apsaugos zoną, čia taikomi apribojimai. Pagal juos Sirutiškyje kiaulių judėjimas yra uždraustas.

Išgėrė alų

Beje, girta kiaulė nėra didelis stebuklas. Nelabai seniai visos pasaulio žinių agentūros pranešė, kad Australijos Port Hedlendo miesto apylinkėse 18 skardinių alaus išgėręs šernas sukėlė ant kojų turistus, susigrūmė su karve, o galiausiai – užmigo.

Tą kartą gamtoje stovyklavietę įsirengę iškylautojai be priežiūros paliko tris alaus pakuotes su skardinėmis. Tokio poelgio žmonės greit pasigailėjo. Palapinėse miegantys turistai naktį nubudo nuo triukšmo – buvo akivaizdu, kad kažkas doroja pakuotes su alumi. „Gretimos palapinės gyventojai uždegė fakelą, ir mes pamatėme, kad prie alaus skardinių stovi šernas. Mus pamatęs jis patraukė prie šiukšlių maišų“, – „ABC News“ pasakojo įvykio liudininkė Merida. Alaus prisigėręs šernas pavaikštinėjo po stovyklavietę, o paskui pastebėjo pievoje stovinčią karvę ir ją puolė. Raguotoji sėkmingai apsigynė nuo girto šerno. Tuomet jis ėmė sukti ratus apie turistų automobilius, kol galų gale pavargo ir po medžiu užmigo.

Pernai gruodžio pabaigoje buvo pranešta, kad Lenkijoje dingęs ūkininko prijaukintas šernas buvo rastas vienoje fermoje, kurioje prigulė pailsėti prisiėdęs, kaip ir Sirutiškyje, obuolių.

Lodzės vaivadijoje, Kole gyvenantis miško valdos savininkas Pavelas Kovalskis jau nesitikėjo sulaukti prieš savaitę dingusio savo šerno Chrumeko ir tikrai negalvojo, kad namo jis grįš neblaivus. Paaiškėjo, kad šernas rado daugybę po naminio vyno gamybos likusių išmestų vaisių, jų prisiėdė ir užmigo tiesiog savo puotos vietoje, kurioje jį ir surado fermos šeimininkas. Ūkininkas apie radinį pranešė jėgeriui, prašydamas išvežti tą girtą kiaulę, kuri išsiblaivė tik savo šeimininko aptvare.

Vėliau šerno šeimininkas viename socialiniame tinkle paskelbė, kad Chrumeką, dabar jau subrendusį šerną, jis išaugino nuo mažų dienų, maitindamas pienu iš buteliuko, nes mažylis liko be motinos. Šeimininkas prasitarė, kad šernui labai patinka, kai jam kaso pilvą.

Kiaulės – teisme

Beje, jei tai būtų atsitikę prieš keletą šimtmečių, tai gyvūnai už tokius poelgius būti net teisiami. Mat iki Napoleono kodekso įvedimo 1804 metais gyvūnai buvo laikomi atsakingais už savo nusikaltimus. Žmonių teismas jų atžvilgiu buvo labai griežtas.

1379 metų rugsėjo 5 dieną Prancūzijoje dvi kiaulių bandos suėdė žmogų. Bandos buvo atvesdintos į teismą, kiaulės buvo kankinamos. Jos savo „verksmu ir agresyviu elgesiu“ įrodė teismui „savo sutartinį dalyvavimą nusikaltime“. Anot teismo įrašų, prokurorai privertė kiaules ir kuilius pripažinti savo kaltę. Teismas abi kiaulių bandas nuteisė mirties bausme. Atrodytų istorijos pabaiga? Tikrai ne. Abi kiaulių bandos priklausė vienuolyno viršininkui, kuris kreipėsi į Burgundijos kunigaikštį, prašydamas pasigailėti kiaulių ir siūlydamas nubausti trejetą aršiausių kuilių. Jo prašymas buvo patenkintas.

1386 metais Normandijoje (Prancūzija) teisme atsidūrė kiaulė, kuri buvo kaltinama subjaurojusi mergaitei veidą – jai įkando. Vargšas gyvulys, nors jį ir gynė advokatas, buvo žiauriai nubaustas: jam nupjautas šnipas, o pats pakabintas už kojų, kol gaus galą.

1394 metais Lamanše (Prancūzija) buvo pakartas paršas, nes išdrįso suėsti šventąją ostiją.

Ne visi teismai prieš kiaulės ir kuilius pasibaigdavo mirties nuosprendžiu. Savininkai dažnai pateikdavo malonės prašymus. Jei teismas atsižvelgdavo į malonės prašyme nurodomus argumentus, bausmė buvo sušvelninama – vietoje mirties bausmę per pakorimą, kiaulės buvo išplaktos rykštėmis.

Egzekucija drambliui

Teismuose atsidurdavo ne tik kiaulės. 1596 metais Marselyje (Prancūzija) už akių nuteisė būrį delfinų, vietinių žvejų teigimu, per daug priartėjusių prie kranto. Teismo metu teisėjai delfinams iškilmingai įsakė pasitraukti nuo kranto. Nežinia, ar buvo šio sprendimo laikomasi.

Panašiai buvo ir su žiurkėmis. Bažnytinis teismas joms siųsdavo nutarties laiškus, kuriuose buvo liepiama „palikti bet kurį namą, kuriame jos būtų nepageidaujamos“.

1650 metais anglų teisėjai mirties bausme nuteisė katiną, drįsusį sugauti ir papjauti pelę sekmadienį, būtiną poilsio dieną.

1916 metais Amerikoje, Tenesio valstijoje, mirties nuosprendis buvo įvykdytas dramblei vardu Merė. Taip jau atsitiko, kad senas dramblių dresuotojas išėjo iš darbo, tad cirke atsirado niekada su drambliais nedirbęs darbuotojas. Merė buvo pratusi paklusti dresuotojui, turinčiam specialią lazdą su aštriu galu, tačiau tą dieną ji kentėjo nuo dantų skausmo. Ir nors dresuotojas žinojo apie jos skausmus, jis neatsargiai pataikė patelei į skausmingą vietą. Merė patrako ir sutraiškė dresuotoją. Tuomet pats cirko savininkas organizavo parodomąjį teismą, kur Merė susilaukė mirties nuosprendžio.

Mūsų laikais už gyvūnų poelgius atsako savininkai, tačiau ir dabar kai kuriose šalyse būna išimčių. Štai dėl kukurūzų burbuolės vagystės Egipte asilui skirta vienos dienos kalinimo bausmė. Policija keturkojį nusikaltėlį nutvėrė su grobiu snukyje prie kelio užtvaro Nilo deltoje. Į pareigūnus kreipėsi kukurūzų lauko, priklausančio žemės ūkio tyrimų centrui, savininkas. Tačiau teismas nepagailėjo ir asilo šeimininko – tik šį paliko laisvėje, tačiau skyrė 6 eurų baudą.

Kandidatė į merus

Pasinaudojus gyvūnais kartais pokštaujama net ir politikoje. Kai viename didžiausių JAV Mičigano valstijos mieste, Flinte, rinkimuose į mero postą kandidatavo du nusikaltėliai, vienas protingas miestietis kaip kandidatę į merus užregistravo ir kiaulę, vardu Juokutė.

Jos savininkas Michaelis Evingas juokavo: „Jei kiaulytė laimės, miesto aikštėje jai reikės pastatyti mažytį gardelį“. Jis sakė, kad jo iškeltos kandidatės byla puiki: ji turi švarų, devynių mėnesių įrašą. Tuo tarpu apie jos priešininkus to pasakyti negalima. Vienas jų, už antrojo laipsnio žmogžudystę kalėjime praleido net 19 metų, o kitas, nors kalėjime sėdėjo žymiai mažiau, buvo ne kartą teistas už smulkesnius nusižengimus, tokius kaip narkotikų laikymas ir vairavimas išgėrus.

Michaelis sako, kad būtent kriminalinė kitų kandidatų praeitis ir pastūmėjo jį pradėti tokią netradicinę rinkiminę kampaniją. „Mičigane nėra įstatymo, sakančio, kad kiaulė negali kandidatuoti į mero postą, – tvirtino jis. – Be abejo, tikėtina, kad įstatymai greitai pasikeis.“ Kiaulė išliko kandidate tol, kol savo kandidatūrą iškėlė vienas žmogus, kuris neturėjo nieko bendra su nusikalstamu pasauliu.

Stasys ŠAULYS