Saudo Arabijos pilietis 59 metų amžiaus Jamalas Khashoggis rugsėjo 28 d. Saudo Arabijos konsulate Stambule pateikė prašymą gauti savo skyrybų dokumentus. Jam paskirtą spalio 2 dieną, keliolika minučių po 13 val., jis vėl įėjo pro konsulato duris atsiimti užsisakytų popierių ir niekada nebeišėjo.

J. Khashoggis nebuvo iš paprastos šeimos. Pavyzdžiui, jo pusbrolis buvo Dodis Fayedas, kuris žuvo su princese Diana per automobilio katastrofą Paryžiuje, kai porelė bandė pasprukti nuo paparacių. Pats J. Khashoggis buvo artimas žmogus princui Turki al Faisalui, kuris net 23 metus vadovavo Saudo Arabijos žvalgybai. Jo atsistatydinimas 2001 m. rugsėjo 1 d., likus 10 dienų iki rugsėjo 11-osios išpuolio, iki šiol lieka mįslingas. Ar nežinojo tuo metu šalia jo buvęs J. Khashoggis kažkokios paslapties?

Pernai nusprendęs apsigyventi JAV ir negrįžti į Saudo Arabiją J. Khashoggis stebėtinai greitai gavo leidimą iš amerikiečių, o įtakingasis „The Washington Post“ pasiūlė jam rašyti nuomones Artimųjų Rytų klausimais. Savo straipsniuose jis kritikavo jaunąjį sosto įpėdinį Mohammedą bin Salmaną. J. Kashoggis teigė, kad princas, telkdamas valdžią į savo rankas, kovoja prieš politinį islamą ir dėl to karalystė „prarandanti kompasą“.

J. Khashoggio kritika atitiko politinės JAV opozicijos Donaldui Trumpui interesus. Artimuosiuose Rytuose šis prezidentas stiprina ryšius su Saudo Arabija, jo patarėjas ir žentas Jaredas Kushneris užmezgė draugiškus asmeninius santykius su sosto įpėdiniu. Pastarojo kritika kartu buvo ir D. Trumpo politikos kritika, kuri yra tapusi „The Washington Post“ duona kasdienine.

Pagrindinis J. Khashoggio rūpestis JAV buvo ne straipsnių rašymas. Jis vadovavo organizacijai „Demokratija arabų pasauliui dabar“. Į Turkiją J. Khashoggis skrido rinkti pinigų šiai grupei, kuri propaguoja „Musulmonų brolijai“ artimas idėjas. Ši brolija Saudo Arabijoje yra paskelbta teroristine organizacija, o Turkijoje prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ja remiasi savo režimui stiprinti. J. Khashoggis arabišką demokratiją suprato kaip teokratijos įsigalėjimą iš apačios, su masių pritarimu. Despotiško saudų sosto įpėdinio akimis, tai buvo kėsinimasis į monarchijos pamatus.

„The Washington Post“ pavyko išsiaiškinti, kad JAV žvalgyba žinojo apie ketinimus susidoroti su J. Khashoggiu Stambule, tačiau neįspėjo nei jo paties, nei savo partnerių NATO turkų. Pats nužudymas yra toks komplikuotas, kad blogos pasekmės neišvengiamos: nusikaltimas vykdomas NATO šalyje, pažeidžiamos tarptautinės normos, paniekinti diplomatinių atstovybių veikimo principai. Be reakcijos toks nusikaltimas neliks, ir tą saudams liudijo šviežia Skripalių nuodijimo istorija.

Žudikai galbūt ir norėjo didelio triukšmo. Vienvaldiškas karaliaus sūnaus Mohammedo bin Salmano elgesys ir jo tapimo įpėdiniu istorija sukūrė jam pakankamai priešų Rijado elite. Apie 300 iš jų, įskaitant karališkos šeimos narius, jis buvo įkalinęs liuksusiniame Rijado „Ritz Carlton“ viešbutyje neva tirdamas jų korupcinius ryšius.

Kokie bebūtų nužudymo konsulate motyvai, sumanytojai ir vykdytojai stoja į vieną gretą už civilizuoto pasaulio ribų kartu su Kremliaus žmogžudysčių užsakovais bei vykdytojais kaip nesugebantys laikytis tarptautinių normų. Per tik ką vykusią saugumo konferenciją Bahreine JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sakė, kad Rusija negali dalyvauti Artimųjų Rytų taikos architektūros kūrime, nes stokoja esminių moralinių principų. Saudo Arabijai, matyt, tai nebus taikoma dėl jos svarbos regione, todėl partnerystė išliks, kaip išlieka santuokos, kuriose nėra jokios meilės, tik interesai.

Ramūnas Bogdanas

Ramūno Bogdano komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.