Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tamsioji olimpinių žaidynių Rio de Žaneire pusė

Garsiausi pasaulio atletai, daugybė fejerverkų ir spalvų: taip praeitą savaitę prasidėjo olimpinės žaidynės Rio de Žaneire (Rio 2016), į kurias daugiau nei porą savaičių bus nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Kiekvienų žaidynių atidarymo ceremonija neabejotinai yra įspūdingas fasadas, akiai malonus reginys. Vis dėlto Brazilijoje po tuo fasadu slepiasi kaip niekad daug problemų. Tai priverstiniai gyventojų iškraustymai, policijos smurtas, didėjanti socialinė atskirtis ir visa apimanti ekonominė krizė. Ir, skirtingai, nei mėgsta teigti šalies politikai ir Tarptautinis olimpinis komitetas, olimpinės žaidynės patiems pažeidžiamiausiems Rio de Žaneiro gyventojams atnešė tik dar daugiau negandų.

Kontekstas – politinė krizė

Platesnis olimpinių žaidynių kontekstas yra visų pirma šalies politinė krizė, kuri nesidomintiems jos vidaus politika gali pasirodyti visiškas chaosas: prezidentės nušalinimas ir tiek prieš jį, tiek po jo tebevykstantys protestai. Vis dėlto tiems, kas šią situaciją bent šiek tiek seka, pradeda aiškėti įvairūs veikėjai ir jų interesai.

Po „Folha de São Paulo“, vieno pagrindinių Brazilijos dienraščių, paviešinto slapto pokalbio darosi aišku, jog viena svarbiausių prezidentės Dilmos Rousseff nušalinimo priežasčių buvo noras ne kovoti su korupcija, o stabdyti nacionalinę naftos kompaniją „Petrobras“ supurčiusio korupcijos skandalo tyrimą. Sulig kiekviena diena aiškėja detalės, remiančios nuomonę, kad prasidėjusi prezidentės apkalta buvo veikiau antidemokratiškas perversmas nei kovos su korupcija pradžia. Per pastaruosius mėnesius laikinojo prezidento Michelio Temerio vyriausybę dėl kaltinimų korupcija jau turėjo palikti keletas ministrų, o pats M. Temeris dėl jam anksčiau pareikšto kaltinimo rinkimų teisių pažeidimu negalės kandidatuoti į valstybės tarnybą aštuonerius metus.

Tad nenuostabu, kad laikinojo prezidento reitingai siekia vos 2 procentus ir per žaidynių atidarymą jis nebuvo pristatytas taip, kaip visada pristatomi olimpiadą organizuojančių valstybių vadovai. Po trumpos kalbos per atidarymo ceremoniją M. Temeris dar ir buvo nušvilptas.

Gilios ekonominės problemos

Kai Rio de Žaneiras pateikė savo kandidatūrą Tarptautiniam olimpiniam komitetui 2007-aisiais, Brazilijos ekonomikos būklė buvo visiškai kitokia, nei yra dabar. Iki pat 2014-ųjų šalies ekonomika kilo, ir ne tik BVP, bet ir įvairūs vystymosi rodikliai rodė didžiulę socialinės ekonominės sferos pažangą. Tačiau jau beveik porą metų šalies ekonomika sustojusi: vartojimas kritęs, o nedarbas siekia net 11 procentų. Anot Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Brazilijos ekonominė krizė tęsis ir peržengus į 2017-uosius, vidaus rinka trauksis, dėl to didės nedarbas.

Šių metų birželį, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki olimpiados pradžios, Rio de Žaneiro valstija dėl finansų trūkumo buvo paskelbta nelaimės zona. Oficialiame dokumente teigiama, kad Rio de Žaneiro valstija baiminasi „visiško viešo saugumo, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto bei aplinkos apsaugos sferų žlugimo“ ir prašo šalies vyriausybės finansinės pagalbos olimpinių žaidynių įsipareigojimams vykdyti. Anot „The Washington Post“, Rio de Žaneiro valstija sunkiai bepajėgia išmokėti atlyginimus ir pensijas, ligoninėse trūksta medicinos reikmenų, dėl lėšų trūkumo buvo priverstas užsidaryti net valstijos morgas. Tarptautinėje spaudoje neseniai nuskambėjo ir Rio policijos tarptautiniame Galeão oro uoste organizuotas protestas: policininkai pasitiko keleivius šūkiu „Sveiki atvykę į pragarą: policininkams ir ugniagesiams nemokami atlyginimai, niekas čia atvykęs nebus saugus“. Čia reikia pridurti, kad protestų šalyje galima išvysti ir po to, kai laikinoji M. Temerio vyriausybė smarkiai sumažino socialinių išmokų biudžetą.

Smurtas, priverstiniai iškeldinimai bei žemės privatizacija

Pasiruošimai olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire sukėlė daug chaoso ir neproporcingai paveikė pačius neturtingiausius ir pažeidžiamiausius jo gyventojus.

Organizacija „Bendruomeninis Pasaulio taurės ir Olimpinių žaidynių komitetas“ praneša, kad nuo 2009-ųjų iki 2015-ųjų daugiau nei 77 tūkstančiai žmonių buvo priverstinai iškeldinti iš savo namų, iš jų daugiau nei 4 tūkstančiai šeimų turėjo palikti namus dėl priežasčių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su olimpinėmis žaidynėmis. Štai iš Vila Autódromo faveloje gyvenusių 700 šeimų po intensyvaus pasipriešinimo prieš priverstinius, kad ir kompensuojamus, iškeldinimus glaudžiasi vos 20. „Ne viskas įkainojama“ – matyti užrašas ant vieno namo buvusioje faveloje, kurios gyventojai turėjo apleisti namus dėl olimpinio miestelio statybų. Rio de Žaneire, kur neturtingiausiems gyventojams lieka tik miesto kalvos, vietos gyventi dar sumažėjo.

Kita viena didžiausių „užduočių“ Rio de Žaneirui prieš olimpines žaidynes buvo – ir tebėra – vadinamoji favelų pasifikacija. Šios politikos tikslinei grupei tai nereiškia nieko paguodžiančio: paprastai sakant, tai – daugiau policijos smurto ir žudynių. Kaip praneša „Amnesty international“, policijos pajėgų įvykdytų žmogžudysčių skaičius Rio de Žaneiro valstijoje per paskutinius dvejus metus kilo net 54 procentais, o, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, nuo šių metų balandžio iki birželio policijos žmogžudysčių išaugo net 103 procentais. Kita šokiruojanti statistika: 2015-aisiais net kas penkta žmogžudystė Rio de Žaneiro mieste buvo įvykdyta policijos pajėgų. Tai lemia menkas policijos pareigūnų baudžiamumas, pagarbos gyvybei trūkumas ir „nėra žmogaus – nėra problemos“ mentalitetas. Prie visa to pridėjus spaudimą stiprinti saugumą per olimpiadą, turime ne politiką, o sprogstamąjį užtaisą.

Kalbant apie pasiruošimą olimpiadai verta paminėti ir naują Rio de Žaneiro golfo aikštyną. Kaip išsamiai išdėstė „The Guardian“, šis golfo aikštynas buvo sukurtas iki tol ten buvusiame Marapendi gamtos rezervate. Aplinkosaugininkai tai vadina nusikaltimu gamtai ir teigia, kad šio aikštyno projekto tikslas – privatizuoti kitaip korporacijoms nepasiekiamas žemes ir, galimas dalykas, leisti pasipelnyti firmoms, kurios remia Rio de Žaneiro mero Eduardo Paeso rinkiminę kampaniją. Žinoma, Brazilijos vyriausybė tvirtina, kad įrengusi aikštyną tausojanti aplinką ir taip jai padedanti, bet polemika dėl šio aikštyno nerimsta.

Besisklaidanti olimpiados dūmų užsklanda

Olimpinės žaidynės – gražus atletų laimėjimų demonstravimas, draugiškai varžytis suburiantis visą pasaulį. Tačiau šios žaidynės neskatina, bent jau Brazilijoje, kur socialinės nelygybės indeksai vieni didžiausių pasaulyje, pažangos tose srityse, kuriose jos labiausiai reikia. Priešingai: Rio de Žaneire jos padėjo iš savo namų išstumti pačias neturtingiausias bendruomenes, padarė miestą joms dar mažiau prieinamą ir atvėrė daug durų privačioms kompanijoms po olimpiados tęsti Brazilijos ir užsienio elitui skirtas statybas. Tamsioji olimpiados pusė Rio de Žaneire itin tamsi.

Justina Poškevičiūtė
Rekomenduojami video