Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šylantis vandenynas įkaitins vasaros keptuvę

Įvairių pasaulio šalių mokslininkai prognozuoja, kad artėjanti vasara gali būti pati karščiausia per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Jei taip ir nutiks, niūrios pranašystės apie prasidėsiančius karus dėl vandens gali pradėti pildytis.

Šilčiau, dar šilčiau....

Praėjusi vasara Artimųjų Rytų šalyse įsiminė ilgam: „AccuWeather“ duomenimis, 2018-ųjų gegužę oro temperatūra Kaire buvo pasiekusi 45 laipsnius pagal Celsijaus skalę. Po poros mėnesių neįprastų karščių banga užgriuvo ir kitas regiono šalis – Bagdade, Mekoje, Kuveite termometrų stulpelis buvo pakilęs iki 50 laipsnių padalos. 50 laipsnių šešėlyje – tai jau rimta, labai rimta. 2018-ųjų vasarai pasibaigus meteorologai konstatavo, kad ji buvo pati šilčiausia visame pasaulyje  nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Jungtinių Tautų, JAV bei Didžiosios Britanijos meteorologinių organizacijų bei ekspertų duomenimis, visi 2018 metai buvo ketvirti karščiausi metai nuo pat 1880-ųjų. Tačiau ir tai dar ne riba, nes artėjanti vasara dėl šylančio Ramiojo vandenyno gali pasiekti naują karščio rekordą.

Taip teigiama Jungtinių Valstijų nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimų administracijos (NASA) ir Nacionalinės Atmosferos ir vandenynų tyrimų administracijos mokslininkų paskelbtame pranešime apie tikėtinas besikeičiančio klimato pasekmes, su kuriomis turėtume susidurti šiais metais. Sprendžiant iš dokumente pateiktų prognozių, karštėjantys orai šią vasarą pasieks ypač pavojingą, daugelio šalių vyriausybių vertinimais, ribą.

Pasak mokslininkų, penki patys karščiausi metai meteorologinių matavimų istorijoje – tai penki praėjusieji metai, o 18-a iš 19-os karščiausių metų per visą mokslinių stebėjimų istoriją buvo užregistruoti po 2001 metų. Per du praėjusius dešimtmečius sparčiai didėjantys vidutinės temperatūros pasaulyje rodikliai patvirtina mokslininkų teiginius apie klimato šiltėjimo tendenciją. Specialistai neabejoja, kad klimatas šyla dėl žmonijos veiklos padarinių.

Šiuo metu mes veikiausiai gyvename patį karščiausią dešimtmetį nuo XIX a. pabaigos. 2016-ieji tapo patys šilčiausi pasaulyje per visą stebėjimų istoriją – tą lėmė „El Ninjo“ reiškinys Ramiajame vandenyne, kai pasikeičia Ramiojo vandenyno srovių pusiaujo platumose cirkuliacija ir į vakarus plukdytas įšilęs vandenyno paviršiaus vanduo ima plūsti į rytus. 2015, 2017 ir 2018 metai buvo šiek tiek vėsesni. Tačiau amerikiečių ir britų meteorologai mano, kad per artimiausius 5 metus vidutinė temperatūra dar padidės, ir 2014–2023 m. laikotarpis bus pats šilčiausias per pastarus 150 metų.

Kol kas faktai liudija, kad tokia prognozė pildosi: pavyzdžiui, šių metų sausis buvo pats karščiausias per visą meteorologinių stebėjimų Australijoje istoriją. Pietų pusrutulyje sausis yra antrasis vasaros mėnuo. Ar tai galėtų būti dar vienas ženklas, kad ir į Šiaurės pusrutulį ateisianti vasara bus nuožmi? Mokslininkai tokią prielaidą laiko labai tikėtina, nes remiasi vandenynų paviršiaus temperatūros svyravimų matavimais. Pasaulinės meteorologijos organizacijos teigimu, jei praėjusių metų pradžioje pastebėti „El Ninjo“ reiškinio formavimosi požymiai sustiprės, Ramiojo vandenyno rytinė dalis įšils labiau nei įprastai ir šiluminis efektas bus perduotas atmosferai, šie metai gali būti šiltesni už praėjusius.

Konfliktai dėl vandens

Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje klimatologės Samanthos Stevenson teigimu, jei „El Ninjo“ reiškinys įsibėgės, esą visiškai įmanoma, jog 2019-ieji bus patys šilčiausi meteorologinių stebėjimų istorijoje. Jai antrina kolegos iš JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos: pasak jų, beveik neabejotina (tikimybė siekia 99,9 proc.), kad šie metai pateks tarp 10 šilčiausių istorijoje. Amerikiečiai mokslininkai skelbia, kad praėjęs sausis kartu su 2007 m. sausiu tapo trečiu pagal šiltumą pirmuoju metų mėnesiu istorijoje.

Jei iš tikrųjų vidutinė temperatūra pasaulyje vos per 9 metus taps 1,5 laipsnio aukštesnė nei XIX a. pabaigoje, mūsų laukia rimti geopolitiniai sukrėtimai. Viena didžiausių planetoje politinių „parako statinių“ vadinamas Artimųjų Rytų regionas dėl klimato pokyčių gali tiesiogine prasme „išlėkti į orą“: čia gali prasidėti karai dėl gyvybinių vandens išteklių. Pasaulinės meteorologijos organizacijos ekspertų vertinimu, arabų šalys, jau dabar kenčiančios dėl sausrų ir vandens trūkumo, artimoje ateityje gali susidurti su dar didesniais iššūkiais. Kylant temperatūrai, spartėjant dykumėjimo procesams, būtinų vandens resursų pritrūks ne tik įvairioms pramonės šakoms, tarp jų ir žemės ūkiui. Visiems nebeužteks ir geriamojo vandens. Vokietijos Maxo Plancko instituto mokslininkų teigimu, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje temperatūra kils du kartus greičiau nei vidutiniškai pasaulyje. Tai reiškia, kad regionui gresia ilgesnės sausros, dažnesnės karščių bangos ir smėlio audros nuo Rabato iki pat Teherano.

Vokiečių ekspertai prognozuoja, kad minėto regiono gyventojų artimoje ateityje laukia 200 karštų dienų per metus vietoj 16, kurios buvo fiksuotos iki 2005 m. Tai reiškia ne mažesnę nei 46 laipsnių temperatūrą dienomis ir ne mažesnę nei 30 laipsnių – naktimis. Jei klimato šiltėjimas ir toliau tęsis tokiu pat tempu, iki 2100 metų Persijos įlankos šalių teritorija taps nebetinkama gyventi, teigiama viename žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime.

Sausrų ir dykumėjimo spaudžiami ūkininkai, kovodami už savo derlių, kasa vis daugiau šulinių ir ardo per šimtmečius susiformavusius požeminio vandens horizontus. Apskaičiuota, kad nuo 2003 iki 2010 m. Tigro ir Eufrato upės neteko 144 kubinių kilometrų vandens – tai prilygsta visai Negyvajai jūrai. Kai rytinę Sirijos dalį 2007–2010 m. apėmė sausra, iš čia išsikėlė 1,5 mln. žmonių. Keliolika metų Irane trukusi sausra paliko be duonos kąsnio tūkstančius ūkininkų. Šie įvykiai buvo viena iš 2011 m. Sirijoje įsiplieskusio pilietinio karo priežasčių. Tokia pati buvo ir Irane neseniai kilusių neramumų priežastis. Kai valstybės nepasidalija geriamojo vandens ištekliais, viskas gali būti dar blogiau: kai Etiopija pradėjo statyti didelę užtvanką Nilo upėje, Egiptas pareikalavo nutraukti statybas, pagrasinęs karu: Nilo vandenys yra šios šalies gyvybinis šaltinis. Irake įniršį sukėlė Turkijos ir Irano statomos užtvankos ant Tigro, Eufrato ir kitų per Iraką tekančių upių. Kas bus, jei dėl kaitresnio klimato regione gėlas vanduo netolimoje ateityje taps kone aukso vertės?

 

Rekomenduojami video