LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pusės milijono žmonių genetinė analizė parodė, kad nėra „homoseksualumo geno“, kuris galėtų būti atsakingas už potraukį tai pačiai lyčiai. „Science“ žurnale publikuotame tyrime buvo ištirti 500 tūkst. Didžiosios Britanijos ir JAV gyventojų duomenys.
Buvo aptiktos tam tikros genetinės kombinacijos, susijusios su tos pačios lyties žmonių santykiais, tačiau genetiniai faktoriai sudarė tik ketvirtį iš visų galimų homoseksualumo nustatymo variantų.
Mokslininkai ištyrė 409000 britų projekte „Biobank“ užregistruotų žmonių ir 68,5 tūkst. žmonių, užregistruotų JAV bendrovėje „23andMe“ genetinių kodų. Tyrimo dalyviams taip pat buvo užduotas klausimas apie jų partnerių lytį, rašoma BBC. Prestižinių Harvardo ir Masačusetso universitetų mokslininkai priėjo išvados, kad 8-25 proc. žmonių homoseksualų elgesį visuomenėje galima prognozuoti pagal genetinius faktorius – tačiau apie kažkokį vieną geną nėra jokios kalbos.
Buvo nustatyta, kad dėl potraukio tai pačiai lyčiai gali būti siejamos 5 genų kombinacijos, iš kurių viena yra susijusi su uosle, o kita – su lytiniais hormonais. Tačiau jos pasitaikė tik mažiau nei 1 proc. homoseksualių asmenų.
Sunku nuspėti
Nėra vieno homoseksualumo geno, todėl genetinis tikimybės testas, nustatantis tikimybę žmogui atsirasti potraukiui tai pačiai lygčiai, nesuveiks“, – tvirtina vienas iš tyrimo autorių, Masačusetso ligoninėje dirbantis profesorius Benas Nilas.
„Faktiškai neįmanoma nustatyti žmogaus seksualinį elgesį pagal jo genus“, – pridūrė jis. „23andMe“ atstovas Fah Sathirapongsasuti sutinka su šia nuomone: „Tai natūralūs ir normalūs skirtumai, kuriuos turi mūsų rūšis, ir tai (tyrimas) patvirtina, kad nereikia bandyti „išgydyti“ homoseksualumo“.
Kalifornijos universiteto profesoriaus Davido Curtiso teigimu, „šis tyrimas aiškiai rodo, kad neegzistuoja tokia sąvoka, kaip „gėjų genas“. Tačiau ekspertai pažymi, kad nepaisant to, kad homoseksualumas neatsispindi genuose, ką parodė šis tyrimas, tai nereiškia, kad jis nėra tam tikra prasme žmogaus tapatybės dalimi.
Mokslininkų teigimu, daug didesnę įtaką žmogaus homoseksualumui turi ne genetiniai faktoriai, tokie kaip vaiko auginimas ir auklėjimas, jo asmenybė. „Kaip ir su daugumai asmenybės, elgesio ir fizinių žmogaus bruožų“, – cituojami tyrimo autoriai „Reuters“. Taip pat gali veikti ir tokie veiksniai, kaip hormonų aplinka (prenatalinių hormonų) gimdoje, „Guardian“ pažymi vienas iš tyrimo autorių Brendanas Zietschas. Nepaisant LGBT bendruomenės atstovų tvirtinimų, šis tyrimas gali gerokai sutrikdyti visuomenės nuomonę.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gegužę atliktoje „Gallup“ apklausoje 50 proc. amerikiečių pareiškė manantys, kad homoseksualumas yra „nulemtas gamtos“, 30 proc. mano, kad tai nulemia aplinka. Tarp pastarųjų tos pačios lyties asmenų santuokai pritaria 38 proc., o tarp tų 50 proc., kurie mano, kad homoseksualumas yra „nes žmonės tokiais gimė“, – net 88 proc. pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms.
