Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Švedijoje kilo įsiūtis dėl miškų: tai kirsti ar leisti augti?

Europos Sąjungos miškų strategija paskatino politinę kovą itin miškingoje šalyje. Daugiau nei du trečdaliai Švedijos teritorijos yra padengta miškais ir todėl šalis tampa kovos lauku tarp medkirčių ir klimato aktyvistų.

Kibirkštimi tapo naujoji ES miškų strategija ir ja siekiama paskatinti bioįvairovę, apriboti medžių deginimą energijai išgauti, apsaugoti senus miškus nuo kirtimo ir pasodinti 3 milijardus medžių. Tai dalis bloko pastangų sumažinti teršalų kiekį siekiant „Žaliojo susitarimo“ iškeltų tikslų iki 2050 m., skelbia politico.eu.

Nepaisant Europos Komisijos bandymo užtikrinti, kad jie nemėgina įsakinėti, kokia turėtų būti šalių miškų politika, jos strategija Švedijoje sukėlė įsiūtį.

 Vienoje pusėje yra aplinkosaugininkai ir Švedijos Žaliosios Partijos įstatymų leidėjai, kurie teigia, kad industrija turi nusigręžti nuo intensyvaus miškų kirtimo ir leisti medžiams augti, siekiant maksimalaus pozityvaus poveikio CO2 emisijai, potvynių rizikai ir dirvos kokybei. Jie mato naujosios ES strategijos prasmę ir logiką.

„Ši strategija atrodo kaip tinkamas pirmasis žingsnis. Nedažnai taip sakau apie aplinkosaugines temas, kurias inicijuoja Europos Komisija“, − teigia Pär Holmgren, Žaliosios Partijos europarlamentaras. Išsakytas susirūpinimas yra stipriai įtakotas kylančios oro temperatūros ir masinių kasmetinių miškų gaisrų. „2021-ųjų birželį buvo aukščiausia kada nors užfiksuota temperatūra mano gimtajame Stokholme.

Antras karščiausias birželis buvo 2020-aisiais. Trečias – 2019-aisiais“, − „Twitter“ paskyroje rašė klimato aktyvistė Greta Thunberg. Tačiau ūkininkams palanki Švedijos Centro Partija ir daugybė Švedijos miškininkystės bendrovių teigia, kad pramonė turi teisę į pusiausvyrą, tad ES turėtų nesikišti. Tokios kompanijos kaip SCA Grupė – didžiausias privatus miškų savininkas Europoje – nori tęsti medkirtystę, siekiant patenkinti milžinišką poreikį statybinėms medžiagoms, kurui ir popieriaus gamybai. Jų teigimu, jų miškuose augantys medžiai surenka CO2, o juos iškertant, jie gali būti panaudoti aplinkai kenksmingų gaminių pakeitimui – pavyzdžiui, popieriniais puodeliais pakeičiant plastikinius arba statybose vietoje metalinių sijų panaudojant medines.

„Man yra akivaizdu, kad geriausia, ką mes galime padaryti dėl klimato – tai aktyviai valdyti mūsų miškus“, − teigia SCA Vadovas Ulf Larsson. Debatai dėl miškų drebina ir taip trapią Švedijos politiką tiek Žaliųjų, tiek Centro Partijai palaikant dabartinę, labiau į kairę krypstančią vyriausybę. Jų tarpusavio spjaudymasis gali pakenkti vyriausybei, jiems atsisakius paremti rudens biudžetą.

  Socialdemokratas Ministras Pirmininkas Stefan Löfven neseniai kreipėsi į Verslo Ministrą Ibrahim Baylan, prašydamas pamėginti išspręsti politikos skirtumus tarp Žaliųjų ir Centro Partijų, siekiant padėti vyriausybei sulaukti sekančiais metais vyksiančių rinkimų. Pasiteiravus apie jo prioritetus, Baylan atsakė: „Miškų politika akivaizdžiai yra svarbiausias“.

Miškai ir medžiai

Šią vasarą globalinio atšilimo poveikis akivaizdžiai matosi dėl staigių potvynių Vokietijoje ir Belgijoje, rekordinių karščio bangų Amerikos šiaurės vakaruose, taip pat ir Europos šiaurės šalyse. Švedijoje vykstančios diskusijos dėl miškų apima tiek globalų aspektą, tiek vietinį. Maži miškų savininkai veikia greta didžiųjų Europos medienos kompanijų. Kai kuriose vietovėse didžiuliai monokultūros plotai skverbiasi į senus, neliestus brūzgynus.

Visiškai neseniai, eilinę savaitės dieną, mažame centrinės Švedijos miestelyje Lidköpinge šalia kelio gulėjo krūvos rastų nukapotomis šakomis. Ant vieno rastų priklijuotame lapelyje buvo užrašas, kad ši mediena priklauso netoliese įsikūrusiam žemės savininkui Thomas Arvidsson ir ji skirta vietinei didelei perdirbimo kompanijai Södra. Dar prieš vikingams pradedant iš šioje vietovėje augančių medžių gaminti ilgas valtis, medis ir medžio produktai jau buvo labai svarbūs Švedijos gyvenime.

Pagal Švedijos miškų pramonės lobistų grupę, Švedija yra trečia pagal dydį celiuliozės, popieriaus ir pjautinės medienos eksportuotoja pasaulyje. Medienos pramonėje dirba apie 70000 žmonių ir dar apie 50000 žmonių yra aktyvūs šiame sektoriuje, veikdami pagal individualią veiklą – tai politine prasme sudaro nemažą svorį. Tokiose apskrityse, kaip Värmlandas, esančioje kitoje Vänern ežero pusėje nuo Lidköping, galima važiuoti valandų valandas praktiškai nematant protarpių tarp šalia pagrindinio greitkelio augančių medžių.

 Ištisos medkirčių kartos keliavo į miškus versti galingų pušų, kurios toliau buvo plukdomos, tempiamos ir vežamos į Švedijos lentpjūves ir celiuliozės gamyklas. Miškų industrijos kritikai teigia, kad tokios galingos kompanijos kaip SCA Grupė, palaikomos Centro Partijos, jau gerokai per ilgai nurodinėjo Stokholmui ir Briuseliui, kas yra tvari veikla.

Žaliosios Partijos europarlamentaras Holmgren sako, kad miškininkystės kompanijų polinkis apsodinti žemės plotus vienos rūšies medžiais yra blogai bioįvairovei, o greitas medžių nupjovimas tam, kad būtų panaudojami kaip kuras deginimui ar išmetamiems vienkartiniams puodeliams, iššvaisto galimą miškų ekologinę paramą, kurią galėtų gauti visuomenė. Jis teigė, kad „šiuo metu per daug iš miškų gaunamos medžiagos yra paverčiama popieriumi ar biokuru. Tai reiškia, kad anglis CO2 pavidalu bus išleista į atmosferą labai greitai.

Taip mes neišgauname jokios naudos klimatui“. Larsson iš SCA teigė, kad nepaisant intensyvaus miškų derliaus nuėmimo, kompanija pasodina kur kas daugiau medžių nei nupjauna. O kompanijos visiškai išpjaunamos miškų vietovės vos atspindi tai, kiek gaisrai nuniokoja nevaldomus miškus. Holmgren ES strategija atrodo kaip pirmas rimtas iššūkis, mestas idėjai, kad miškai turėtų būti išnaudojami, o ne išsaugomi.

Atkeipdamas dėmesį į nesenus potvynius Vokietijoje ir Belgijoje, jis pasidalino mintimi, kad leidimas miškams ir šalia esančioms drėgnoms vietovėms išlikti galėtų padėti sustabdyti panašias nelaimes kitose vietose. Jis nori, kad Europos valdžios institucijos surinktų geresnius duomenis apie dabartinę žemyno miškų būklę ir geriau suprastų, kas yra pažeidžiama ir ką reikia saugoti. Labai svarbu, kad pirmiausia būtų atsižvelgiama į klimatą ir artimą aplinką, o ne į verslą ir jo poreikius. „Svarbiausia man ir Švedijos Žaliajai Partijai – o tai turėtų būti svarbiausia visiems – yra suprasti, kad be tvarios ekologijos mes neturėsime ir tvarios ekonomikos“.

Rekomenduojami video