Europos Sąjungos miškų
strategija paskatino politinę kovą itin miškingoje šalyje. Daugiau nei
du trečdaliai Švedijos teritorijos yra padengta miškais ir todėl šalis
tampa kovos lauku tarp medkirčių ir klimato aktyvistų.
Kibirkštimi tapo
naujoji ES miškų strategija ir ja siekiama paskatinti bioįvairovę,
apriboti medžių deginimą energijai išgauti, apsaugoti senus miškus nuo
kirtimo ir pasodinti 3 milijardus medžių. Tai dalis bloko pastangų
sumažinti teršalų kiekį siekiant „Žaliojo susitarimo“ iškeltų tikslų iki
2050 m., skelbia politico.eu.
Nepaisant Europos Komisijos bandymo užtikrinti, kad jie nemėgina įsakinėti, kokia turėtų būti šalių miškų politika, jos strategija Švedijoje sukėlė įsiūtį.
Vienoje pusėje yra aplinkosaugininkai ir Švedijos Žaliosios Partijos
įstatymų leidėjai, kurie teigia, kad industrija turi nusigręžti nuo
intensyvaus miškų kirtimo ir leisti medžiams augti, siekiant maksimalaus
pozityvaus poveikio CO2 emisijai, potvynių rizikai ir dirvos kokybei.
Jie mato naujosios ES strategijos prasmę ir logiką.
„Ši strategija atrodo kaip tinkamas pirmasis žingsnis. Nedažnai taip
sakau apie aplinkosaugines temas, kurias inicijuoja Europos Komisija“, −
teigia Pär Holmgren, Žaliosios Partijos europarlamentaras.
Išsakytas susirūpinimas yra stipriai įtakotas kylančios oro temperatūros
ir masinių kasmetinių miškų gaisrų.
„2021-ųjų birželį buvo aukščiausia kada nors užfiksuota temperatūra mano
gimtajame Stokholme.
Antras karščiausias birželis buvo 2020-aisiais.
Trečias – 2019-aisiais“, − „Twitter“ paskyroje rašė klimato aktyvistė
Greta Thunberg.
Tačiau ūkininkams palanki Švedijos Centro Partija ir daugybė Švedijos
miškininkystės bendrovių teigia, kad pramonė turi teisę į pusiausvyrą,
tad ES turėtų nesikišti.
Tokios kompanijos kaip SCA Grupė – didžiausias privatus miškų savininkas
Europoje – nori tęsti medkirtystę, siekiant patenkinti milžinišką
poreikį statybinėms medžiagoms, kurui ir popieriaus gamybai.
Jų teigimu, jų miškuose augantys medžiai surenka CO2, o juos iškertant,
jie gali būti panaudoti aplinkai kenksmingų gaminių pakeitimui –
pavyzdžiui, popieriniais puodeliais pakeičiant plastikinius arba
statybose vietoje metalinių sijų panaudojant medines.
„Man yra akivaizdu, kad geriausia, ką mes galime padaryti dėl klimato – tai aktyviai valdyti mūsų miškus“, − teigia SCA Vadovas Ulf Larsson. Debatai dėl miškų drebina ir taip trapią Švedijos politiką tiek Žaliųjų, tiek Centro Partijai palaikant dabartinę, labiau į kairę krypstančią vyriausybę. Jų tarpusavio spjaudymasis gali pakenkti vyriausybei, jiems atsisakius paremti rudens biudžetą.
Socialdemokratas Ministras Pirmininkas Stefan Löfven neseniai kreipėsi į
Verslo Ministrą Ibrahim Baylan, prašydamas pamėginti išspręsti
politikos skirtumus tarp Žaliųjų ir Centro Partijų, siekiant padėti
vyriausybei sulaukti sekančiais metais vyksiančių rinkimų. Pasiteiravus
apie jo prioritetus, Baylan atsakė: „Miškų politika akivaizdžiai yra
svarbiausias“.
Miškai ir medžiai
Šią vasarą globalinio atšilimo poveikis akivaizdžiai matosi dėl staigių
potvynių Vokietijoje ir Belgijoje, rekordinių karščio bangų Amerikos
šiaurės vakaruose, taip pat ir Europos šiaurės šalyse.
Švedijoje vykstančios diskusijos dėl miškų apima tiek globalų aspektą,
tiek vietinį. Maži miškų savininkai veikia greta didžiųjų Europos
medienos kompanijų. Kai kuriose vietovėse didžiuliai monokultūros plotai
skverbiasi į senus, neliestus brūzgynus.
Visiškai neseniai, eilinę savaitės dieną, mažame centrinės Švedijos
miestelyje Lidköpinge šalia kelio gulėjo krūvos rastų nukapotomis
šakomis. Ant vieno rastų priklijuotame lapelyje buvo užrašas, kad ši
mediena priklauso netoliese įsikūrusiam žemės savininkui Thomas
Arvidsson ir ji skirta vietinei didelei perdirbimo kompanijai Södra.
Dar prieš vikingams pradedant iš šioje vietovėje augančių medžių gaminti
ilgas valtis, medis ir medžio produktai jau buvo labai svarbūs Švedijos
gyvenime.
Pagal Švedijos miškų pramonės lobistų grupę, Švedija yra trečia pagal
dydį celiuliozės, popieriaus ir pjautinės medienos eksportuotoja
pasaulyje. Medienos pramonėje dirba apie 70000 žmonių ir dar apie 50000
žmonių yra aktyvūs šiame sektoriuje, veikdami pagal individualią veiklą –
tai politine prasme sudaro nemažą svorį.
Tokiose apskrityse, kaip Värmlandas, esančioje kitoje Vänern ežero
pusėje nuo Lidköping, galima važiuoti valandų valandas praktiškai
nematant protarpių tarp šalia pagrindinio greitkelio augančių medžių.
Ištisos medkirčių kartos keliavo į miškus versti galingų pušų, kurios
toliau buvo plukdomos, tempiamos ir vežamos į Švedijos lentpjūves ir
celiuliozės gamyklas.
Miškų industrijos kritikai teigia, kad tokios galingos kompanijos kaip
SCA Grupė, palaikomos Centro Partijos, jau gerokai per ilgai nurodinėjo
Stokholmui ir Briuseliui, kas yra tvari veikla.
Žaliosios Partijos europarlamentaras Holmgren sako, kad miškininkystės
kompanijų polinkis apsodinti žemės plotus vienos rūšies medžiais yra
blogai bioįvairovei, o greitas medžių nupjovimas tam, kad būtų
panaudojami kaip kuras deginimui ar išmetamiems vienkartiniams
puodeliams, iššvaisto galimą miškų ekologinę paramą, kurią galėtų gauti
visuomenė.
Jis teigė, kad „šiuo metu per daug iš miškų gaunamos medžiagos yra
paverčiama popieriumi ar biokuru. Tai reiškia, kad anglis CO2 pavidalu
bus išleista į atmosferą labai greitai.
Taip mes neišgauname jokios
naudos klimatui“.
Larsson iš SCA teigė, kad nepaisant intensyvaus miškų derliaus nuėmimo,
kompanija pasodina kur kas daugiau medžių nei nupjauna. O kompanijos
visiškai išpjaunamos miškų vietovės vos atspindi tai, kiek gaisrai
nuniokoja nevaldomus miškus.
Holmgren ES strategija atrodo kaip pirmas rimtas iššūkis, mestas idėjai,
kad miškai turėtų būti išnaudojami, o ne išsaugomi.
Atkeipdamas dėmesį į
nesenus potvynius Vokietijoje ir Belgijoje, jis pasidalino mintimi, kad
leidimas miškams ir šalia esančioms drėgnoms vietovėms išlikti galėtų
padėti sustabdyti panašias nelaimes kitose vietose.
Jis nori, kad Europos valdžios institucijos surinktų geresnius duomenis
apie dabartinę žemyno miškų būklę ir geriau suprastų, kas yra
pažeidžiama ir ką reikia saugoti. Labai svarbu, kad pirmiausia būtų
atsižvelgiama į klimatą ir artimą aplinką, o ne į verslą ir jo
poreikius.
„Svarbiausia man ir Švedijos Žaliajai Partijai – o tai turėtų būti
svarbiausia visiems – yra suprasti, kad be tvarios ekologijos mes
neturėsime ir tvarios ekonomikos“.