Praėjusią savaitę dešimtys „Islamo valstybės“ (IS) kovotojų surengė koordinuotą išpuolį prieš valdžios ir saugumo pajėgų infrastruktūros objektus Šiaurės Irako Kirkuko mieste, esančiame daugiau kaip 160 kilometrų nuo Mosulo fronto linijos.
Per praėjusius dvejus metus ekstremistai ėmėsi naujoviškos taktikos ir vykdo įvairias diversijas savo „kalifato“ paribiuose, teigia agentūros „The Associated Press“ žurnalistas Josephas Kraussas. Dabar baiminamasi, kad, Irako pajėgoms artėjant prie Mosulo, paskutinio „Islamo valstybės“ valdomo didelio šalies miesto, grupuotė yra parengusi daugiau netikėtumų.
Išpuolį Kirkuke surengė daugiau kaip 50 kovotojų, kurie galėjo priklausyti konspiruotoms teroristų grupelėms. Teroristai atakavo taikinius mieste ir apylinkėse, dvi dienas persekiojo kurdų saugumo pajėgų atstovus ir iš viso nukovė bent 80 žmonių. Savaitgalį panašus išpuolis įvykdytas Rutbos mieste Vakarų Irake, už keleto šimtų kilometrų nuo Mosulo.
Siekdama savo tikslų, grupuotė „Islamo valstybė“ gali imtis ir kitokios taktikos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Išpuoliai prieš civilius
Praėjusiais metais patyrusi ne vieną pralaimėjimą mūšio lauke, „Islamo valstybės“ vis dažniau grįžta prie savo ištakų ir vėl primena tą brutalią teroristinę grupuotę, kuri rengdavo savižudžių sprogdinimus, daugiausiai Bagdade ir aplink jį.
„Islamo valstybės“ siekia įrodyti savo rėmėjams, kad ji kovos toliau, net jei prarastų visos dabar valdomos teritorijos kontrolę. Grupuotė turi daug mažiau kovotojų nei prie Mosulo artėjančios koalicijos pajėgos, todėl ji gali nuspręsti pulti lengvus taikinius Irake arba kur nors toliau, galbūt siekdama pakartoti sukrečiančius 2015 m. Paryžiaus išpuolius.
Tačiau didžiausias pavojus kyla Irakui.
„Tai, kas nutiko Kirkuke, gali būti tik pirmoji iš daugelio operacijų, todėl negalime atmesti tikimybės, kad išpuolių taikiniu taps ir Bagdadas, – teigė karo analitikas Ahmedas al-Sharifis. – Konspiruotos teroristų grupelės veikia visame Irake, visų pirma Bagdade.“
„Skaldyk ir valdyk“
Kirkukas greičiausiai pasirinktas strategiškai, siekiant sukelti įtampą tarp šalių, sudariusių sąjungą kovai su „Islamo valstybe“. Daugelį metų dėl šio miesto vyko teritorinis ginčas tarp centrinės valdžios ir kurdų autonomijos, tad nieko nuostabaus, kad Mosulo operacijoje dalyvaujančios federalinės pajėgos šiame regione veikia pirmą kartą per 25 metus.
Bagdado vyriausybė ir kurdai susivienijo prieš „Islamo valstybę“, tačiau pats Mosulas kurdų nedomina, nes tai sunkiai valdomas miestas, kuriame dauguma gyventojų yra arabai sunitai. Tačiau Kirkukui kurdai visada teikė ypatingą reikšmę, ir dabar dalį savo pajėgų jie gali nukreipti nuo Mosulo į kitus frontus, kad apsaugotų teritoriją, kuri jiems yra svarbesnė.
Cheminės medžiagos ir skraidyklės
Arčiau fronto linijos „Islamo valstybė“ gali smogti naujais, netradiciniais ginklais. Grupuotė neseniai prieš prancūzų ir kurdų pajėgas Šiaurės Irake panaudojo savadarbę skraidyklę su sprogmenimis, per išpuolį žuvo du kurdai.
Manoma, kad „Islamo valstybė“ savo gamybos cheminius ginklus naudoja tiek Sirijoje, tiek Irake, tad Irako pajėgos teigia, kad jie į mūšį eina su individualios apsaugos priemonėmis. Praėjusį mėnesį „Islamo valstybės“ raketa su odą žalojančia chemine medžiaga sprogo netoli Mosulo esančioje karinėje bazėje, kuria naudojasi šimtai JAV karių.
Per išpuolį niekas nenukentėjo, tačiau JAV jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas Josephas Dunfordas tai pavadino nerimą keliančia tendencija.
Savižudžių artilerija
Savižudžių vairuojami automobiliai su sprogmenimis Artimųjų Rytų konfliktuose naudojami ne vieną dešimtmetį, tačiau gali būti, kad „Islamo valstybė“ yra pirmoji sukilėlių grupuotė, kuri šį ginklą naudoja kovos lauke prieš įprastines pajėgas kaip mažosios artilerijos ginklą. Nuo Mosulo operacijos pradžios grupuotė link fronto linijos jau pasiuntė daugiau kaip dešimt šarvuočių su sprogmenimis.
Su JAV vadovaujamos koalicijos oro pajėgų pagalba Irako pajėgos išmoko tokius šarvuočius susprogdinti prieš tai, kai jie pasiekia taikinį, tačiau tokie ginklai kelia didelį pavojų.
Išdegintos žemės taktika
Daugelis baiminasi, kad, Irako pajėgoms artėjant prie Mosulo, ekstremistai, taikydami išdegintos žemės taktiką, gali imti naikinti fabrikus, naftos pramonės įrenginius ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Be to, jie kaip gyvus skydus gali panaudoti civilius gyventojus – Mosule vis dar gyvena daugiau kaip milijonas žmonių.
Reuters/Scanpix nuotr.
Nežinomos grėsmės
2014 m. „Islamo valstybė“ užėmė Mosulą ir tūkstančiai Irako karių bei policininkų, kurie turėjo ginti miestą nuo užpuolikų, pabėgo. Tai šokiravo daugelį žmonių, kurie niekada neįsivaizdavo, kad ekstremistinė grupuotė gali užimti didelį miestą. „Islamo valstybė“ iki šiol sugeba atkakliai priešintis ir išlaikyti didelę teritoriją, nepaisant to, kad jau dvejus metus JAV vadovaujama koalicija prieš grupuotę rengia antskrydžius ir kad su ja kovoja daug įvairių pajėgų. Tai liudija baimę keliantį grupuotės išradingumą.
„Kaskart, kai jau manome, kad perpratome teroristų taktiką, nutinka kas nors nauja, – teigia JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų atsargos pulkininkas ir buvęs Irako specialiųjų operacijų pajėgų patarėjas Davidas M. Witty. – Ir susidaro įspūdis, kad tai niekada nesibaigs.“