Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sukilimas, pradėjęs gulagų sistemos griūtį: jame dalyvavo ir lietuviai

Prieš 65-erius metus vyko vienas didžiausių sukilimų sovietų gulago istorijoje – Kengyro sukilime Kazachstane politiniai kaliniai daugiau nei 40 dienų grūmėsi su lagerio valdžia. Viskas pasibaigė kraujo praliejimu sovietams įvedus ginkluotus karius ir tankus. Istorikų teigimu, po šio sukilimo prasidėjo gulago sistemos griūtis ir galiausiai tremtyje buvę žmonės pradėti leisti į laisvę.

Antanas Seikalis šiandien vienas iš nedaugelio žmonių, savomis akimis regėjusių, kas nutiko prieš 65-erius metus toli Kazachstane. Ypatingajame stepių lageryje Kengyre jis atsidūrė kaip partizanas rezervistas, jo brolis buvo į miškus išėjęs partizanas. 1954-ųjų gegužės 17-ąją A. Seikalis tapo liudininku vieno didžiausių gulago sukilimų.

Kengyro gyvenvietėje buvusiame lageryje maždaug pusė tūkstančio kalinių sukilo dėl sunkių darbo sąlygų, administracijos žiaurumo. Tą padarė naktį. Pasak A. Seikalio, sukilimui vadovavo Išrinktas komitetas.

„Susikūrė, sakyčiau, na taip ir vadino – laisva Kengyro kalinių respublika. Taip ir vadinosi. Ji turėjo netgi respublikos tokius ženklus. Pavyzdžiui, juokaudavo – užsienio reikalų ministras, ministerija, kultūros ministras“, – prisiminė tremtinys Antanas.

Kengyro sukilime dalyvavo ne šiaip sau kaliniai – daugybė jų buvo inteligentai ar buvę ginkluotos rezistencijos dalyviai.

„Tai buvo labai organizuoti žmonės. Ir jie išmanė konspiracinius dalykus, jie išmanė žvalgybinius, ryšinius dalykus, jie išmanė apsaugos, informacijos perdavimo dalykus. Turbūt tas ir lėmė, kad tokie žmonės, kurie turėjo savo kovos lauke organizacinės patirties, jie tą patirtį pritaikė būdami ten lagerio sąlygomis“, – paaiškina Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus istorikė Ramunė Driaučiūnaitė.

42 dienas trukęs sukilimas buvo žiauriai numalšintas. Sovietų valdžia neramumus užgniaužė tankais ir automatiniais ginklais.

„Nežmoniškas susidorojimas su beginkliais žmonėmis, kuomet tankų vikšrai tiesiog važiavo, traiškė, paskui tankus važiavo sunkvežimiai ir tiesiog į tuos sunkvežimius buvo metami sutraiškyti žmogaus kūnai“, – sako istorikė.

Tikslus žUvusiųjų skaičius nežinomas. Skaičiuojama, kad per sukilimą lageryje buvo apie 700 lietuvių. Po šio sukilimo gulago sistema ėmė byrėti ir daugybė tremtyje buvusių žmonių pradėti leisti į laisvę.

Rekomenduojami video