Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje ketvirtadienį minimas šimtas metų nuo tos dienos, kai Amerika atsisakė izoliacijos ir pradėjo virsti pasauline karine galybe.

Didžiausiose amerikiečių kapinėse Rytų Prancūzijoje palaidota per 15 tūkstančių karių. Į pirmąjį pasaulinį karą Vašingtonas įsitraukė nenoromis, praėjus trejiems metams, kai europiečių pajėgos įstrigo kruvinuose mūšiuose. Iki tol Jungtinės Valstijos tikėjo, kad jas apsaugos vandenynai, o 1916-aisiais perrinktas prezidentas Woodrow Wilsonas per rinkimų kampaniją iškėlė dabar vėl tokį pažįstamą šūkį – „Amerika pirmiausia“.

Vis dėlto W. Wilsonas 1917-ųjų balandį paprašė Kongreso paskelbti karą Vokietijai ir netrukus į Europą pasiuntė 2 milijonus karių. Istorikai sako, kad tada Amerikos sausumos pajėgos buvo kur kas mažesnės už Danijos ar Belgijos, bet įsitraukimas į karą, o paskui ir pergalė, Ameriką pavertė iš tikrųjų pasauline galybe.