Naujosios NATO greitojo reagavimo pajėgos, dar vadinamos aljanso „ieties smaigaliu“, konflikto su Rusija atveju taptų menkai naudingos, kaip perspėja kariškiai.

Prabudo iš sapno

Kiek daugiau nei mėnesiui likus iki liepos 8–9 d. Varšuvoje vyksiančio NATO šalių vadovų susitikimo, kuriame daug dėmesio turėtų būti skirta aljanso pajėgų didinimui Baltijos šalyse, taip siekiant atgrasyti Rusiją, mūsų regiono saugumui vis daugiau dėmesio skiria ir Vakarų žiniasklaida. Iš visko sprendžiant, karo ekspertų ir ypač į atsargą neseniai išėjusių aukštų JAV ir kitų NATO šalių kariškių, kurie buvo atsakingi už aljanso gynybos planus Europoje ir galimų operacijų planavimą, išreikštas nerimas dėl naujųjų NATO narių pažeidžiamumo vertinamas labai rimtai.

Rusijos požiūris į tarptautinės teisės principus, savo pačios pasirašytas tarpvalstybines sutartis ir jos pasiruošimas pasitaikius progai karine jėga atsiplėšti kaimyninių šalių teritorijos daug kam Vakarų Europoje padėjo prabusti iš pacifistinio sapno. Scenarijus, kad Kremlius, sukurstęs etninius ar socialinius neramumus, gali pradėti hibridinį puolimą prieš kurią nors Baltijos šalį ar visas jas iškart, šiandien jau neatrodo neįmanomas. Neatrodo pernelyg fantastiniai ir filmai, kuriuose nagrinėjama po Rusijos įsiveržimo į Baltijos šalis prasidėjusių įvykių grandinė, galiausiai atvedanti prie NATO ir Rusijos branduolinio karo.

Gali būti, kad NATO viršūnių susitikimo išvakarėse susirūpinimą dar labiau padidino ir JAV vykstanti prezidento rinkimų kampanija. Vis labiau aiškėja, kad Donaldo Trumpo, siekiančio tapti kandidatu nuo Respublikonų partijos, pozicijos vis stiprėja. Jo požiūris į NATO ateitį negali nekelti nerimo Vakarų Europos šalių, įpratusių savo saugumą sieti su JAV karine galia ir stebėtinai mažai besirūpinančių savo ginkluotųjų pajėgų stiprinimu, sostinėse.

Aiškų signalą, pasak apžvalgininkų, NATO sąjungininkėms Europoje neseniai pasiuntė ir prezidento B.Obamos administracija, aiškiai nepatenkinta tuo, kaip jos rūpinasi savo gynybos reikalais. NATO planuoja Lenkijos ir Baltijos šalių gynybą sustiprinti 4 jose dislokuotais batalionais, ir, pasak šaltinių, JAV anksčiau ketino atsiųsti du iš jų. Tačiau Vašingtonas dabar esą nusprendė, kad šiuo požiūriu turėtų labiau pasistengti Vakarų Europos šalys, pirmiausia Vokietija, todėl nutarė apsiriboti tik vienu amerikiečių karių batalionu. Vietoje jo savąjį batalioną turėtų skirti Vokietija.

Išdavė rimtą nerimą

Pirmosios užkirsti kelią galimam kariniam pavojui rytinėms NATO bloko narėms turėtų aljanso greitojo reagavimo pajėgos. Tačiau NATO šalių kariniai vadovai mano, kad šių pajėgų bus neįmanoma išskleisti Rytų Europoje, jei kils karas su Rusija.

Apie tai rašo britų dienraštis „Financial Times“. Pasak leidinio, Rusijos agresijos atveju aktyvinama operatyvinė greitojo reagavimo pajėgų (VJTF) grupė, turinti 5 tūkst. kariškių, apie kurią buvo daug kalbama per NATO viršūnių susitikimą 2014 m., taptų pernelyg pažeidžiama ruošiantis ją panaudoti Lenkijoje ar Baltijos šalyse. Tokią nuomonę dienraščio žurnalistams išsakė du aukštas pareigas einantys NATO generolai, gerai išmanantys aljanso karinio planavimo ir užnugario apsaugos klausimus. Jų pavardžių „Financial Times“ neatskleidė.

Pasak vieno iš NATO generolų, Rusijos sprendimas gerokai padidinti Kaliningrado srityje, šalia Lenkijos ir Lietuvos, dislokuotas karines pajėgas, taip pat Rusijos pasienio teritorijose ties Baltijos šalimis sutelktą karinę galią kelia grėsmę, kad NATO greitojo reagavimo pajėgos galėtų būti sutriuškintos dar iki to laiko, kai pasiruoš vykdyti karo veiksmus į rytus nuo Oderio. Pasak „Financial Times“, nepakankama „ieties smaigalio“ karinė galia tapo viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios NATO vadovybė nusprendė bloko rytiniame flange nuolat dislokuoti daugiau karinių dalinių.

Varšuvoje vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime turėtų būti patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama padidinti aljanso pasirengimą faktiškai vykdyti teritorinę gynybą, o ne tik užtikrinti Rusijos atgrasymą. Pasak dienraščio, tokių priemonių iniciatyva ir pasirengimas jas tvirtinti rodo, kaip smarkiai NATO šalys yra sunerimusios dėl galimo karinio konflikto su Rusija.

Neseniai Briuselyje susitikę NATO šalių užsienio reikalų ministrai apsvarstė ir suderino Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo dienotvarkės klausimus ir galimus sprendimus. Vienas iš jų turėtų būti 4 batalionų iš keturių NATO šalių dislokavimas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Vieno aukšto Lenkijos diplomato teigimu, tokia priemonė yra pats mažiausias dalykas iš to, ką tiesiog būtina padaryti.

Darys viską, kas būtina

Oficialūs NATO atstovai teigia, kad operatyvinė greitojo reagavimo grupė „Ieties antgalis“ yra labai svarbi gynybos dalis. Tiesa, jos galimybės ribotos, nes grupė būtų naudojama tik siekiant užtikrinti efektyvų reagavimą vykdant NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Kitaip tariant, šios pajėgos pirmosios pradėtų vykdyti karo veiksmus prieš vieną iš 28 NATO šalių užpuolusią agresorę.

„Operatyvinė greitojo reagavimo grupė kuriama ruošiantis situacijai, kuri numatyta NATO sutarties 4-ajame straipsnyje, ir būtent taip mes ketiname ją naudoti, – tvirtino Lenkijos brigados generolas Krzysztofas Krolas, Ščecine dislokuoto daugiataučio Šiaurės rytų korpuso vado pavaduotojas. – Tačiau visi mūsų planavimo darbai paremti 5-uoju sutarties straipsniu.“ NATO sutarties 4 straipsnyje numatytos NATO šalių konsultacijos bent vienai iš jų įžvelgus grėsmę savo teritoriniam vientisumui, suverenitetui ar nacionaliniam saugumui.

„Ieties antgalis“ išlieka vertingas stengiantis išvengti situacijų, numatytų Šiaurės Atlanto gynybos sutarties 4-ajame straipsnyje, kai neramumai tarp civilių gyventojų, sienos pažeidimai ir kiti veiksmai gali peraugti į karinį konfliktą. Taip mano brigados generolas K.Krolas. Jo teigimu, korpuso atsakomybės ribose buvo parengtas reagavimo į hibridinio karo grėsmes planas. „Savo jėgas mes pritaikome įvairioms situacijoms“, – sakė jis žurnalistams.

Pasak „Financial Times“, NATO mano, kad Rusijos karinė vadovybė planuoja naudoti tokius hibridinius metodus, kad susilpnintų savo priešininkus kurstydama neramumus ir manipuliuodama situacija dar iki pradedant akivaizdžius karo veiksmus. Šiaurės Atlanto aljanso atstovai tvirtina, kad tokią taktiką Rusija atvirai naudoja Ukrainoje.

NATO karinės vadovybės teigimu, „Ieties antgalis“ yra pasirengęs operatyviniam pajėgų išskleidimui „bet kurioje įmanomoje situacijoje“, įskaitant 5-ajame NATO sutarties straipsnyje numatytą konfliktą. Tačiau kartu pripažįstama, kad savo karines pajėgas Baltijos regione didinanti Rusija tokią užduotį sunkina. Rusija Kaliningrado srityje turi zenitinių ir priešlaivinių raketų, kurios dislokuotos ir sausumoje, ir karo laivuose. Tokių raketų, kurios gali „pridengti“ dideles teritorijas, bazių yra ir kituose Rusijos pasienio regionuose.

„Dėl tokio Rusijos karinės jėgos ir techninių priemonių sutelkimo kyla grėsmių, tačiau jos mums gerai žinomos, į jas mes atsižvelgiame planuodami galimus veiksmus. Susitikimo Varšuvoje išvakarėse į tokias aplinkybes atsižvelgiame stiprindami bei modernizuodami savąsias atgrasymo ir gynybos pajėgas. NATO darys viską, kas būtina, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms grėsmėms ir kad būtų užtikrintas visų aljanso narių saugumas“, – „Financial Times“ sakė neįvardytas NATO vadovybės atstovas.