Didžiojoje Britanijoje kilo konfliktas tarp feminisčių organizacijų, vietos striptizo klubų ir regioninės valdžios. Nepaisant kovotojų už moterų teises pastangų, kol kas striptizo šokėjos švenčia pergalę – licencijos jų darbui nėra atšaukiamos.
Debatai dėl striptizo barų ar klubų uždarymo įvairiuose šalies miestuose vyksta jau ne pirmą mėnesį. Šefildo miesto valdžia atsisakė atšaukti vietos striptizo klubo „Spearmint Rhino“ („Mėtinis raganosis“) licenciją veiklai po to, kai į juos kreipėsi vietos feminisčių organizacija. Praėjusiais metais analogiškas reikalavimas uždaryti „Urban Tiger“ („Miesto tigras“) buvo pateiktas Bristolio valdžiai. Tokia pati situacija susidarė ir Mančesteryje. Atsakydamos į tai šokėjos išėjo į protesto akciją su plakatais „Mano kūnas – mano reikalas“ ir „Tverko klasės herojės“ (aliuzija į Johno Lennono dainą „Working class hero“), reikalaudamos palikti jas ramybėje ir leisti ramiai dirbti, rašoma BBC. Prieš striptizo klubus Didžiojoje Britanijoje pasisako ir „Moterų lygybės partija“ („Women’s equality party“). Jos vadovės yra įsitikinusios, kad striptizas paverčia moteris seksualiniu objektu, jas žemina ir išnaudoja.
„Tai nėra tik apie konkrečias moteris ir jų teises. Tai apie mus visas, kaip visuomenę, kurios šią situaciją laiko normalia“, – pareiškė viena iš partijos atstovių televizijai „Channel 4“. Su striptizo klubais taip pat aktyviai kovoja ir „Manęs tuo nepapirksi“ grupės aktyvistė.
Metų pradžioje jos paprašė kelių vyrų nueiti į „Spearmint Rhino“ su slapta kamera. Šie atliko „misiją“ ir pranešė apie tariamus pažeidimus. Pasak aktyvistų, šešios šokėjos glostė viena kitą stebint klientams. „Trys moterys viešai paskelbė apie priekabiavimą šiame klube. Mes neturėjome kitos išeities, kaip tik atlikti slaptą filmavimą. Pažeidimus ten įžvelgėme ne tik mes, tačiau ir miesto taryba. Tačiau įstaiga ir toliau dirba, jiems pratęsiama licencija.
Kalbama čia ne apie konkretų klubą, bet apie visą industriją – tokius pažeidimus mes sutinkame kas trečiame striptizo klube“ – BBC pasakojo viena iš organizacijos atstovių. „Sunku suskaičiuoti, kiek kartų klientai klubuose graibydavo ar plekšnojo mane. Vadybininkai paprasčiausiai atšaudavo – toks jau darbas, reikia to tikėtis. Mane nuolatos įžeidinėjo: vadino kekše ar mėšlo gabalu. Tu – kaip antrarūšis žmogus“, – cituojama viena iš anoniminių šio klubo šokėjų.
Feminisčių organizacijos atstovė Sasha Rakoff yra įsitikinusi, kad visos striptizo šokėjos kenčia nuo psichologinių, santykių šeimoje ir žemos savivertės problemų. Tvirtinama, kad merginos mažai uždirba ir klubuose patiria nuolatinę prievartą. Yra ir trečioji pusė – „Etinės striptizo šokėjos“ – šokėjos, kurios prieš kelerius metus susibūrė kovoti už savo teises.
Merginos pripažįsta, kad ši industrija išnaudoja moteris. Tačiau jos pasisako ne už klubų uždarymą, o už tai, kad būtų keičiamos darbo sąlygos. Jos organizuoja seminarus visoje Didžiojoje Britanijoje, kur aptaria savo sutartis ir kasdienybę.
Aktyvistės tvirtina, kad tikrasis feminizmas yra ten, kur moterys palaiko viena kitą, keisdamos pasenusias ir dažnai patriarchalines industrijos taisykles. Ir pažymi, kad gėdinimo atmosfera, kuri lydi šią profesiją daro jų kovą už savo teises gerokai sunkesne.
Striptizo šokėjos istorija
Su tokiais pareiškimais nesutinka daugelis šokėjų, ir ne tik Didžiojoje Britanijoje. Tinklaraštininkė Tiyana Jovanovic iš Australijos yra viena jų. Mergina turi savo kanalą „YouTube“, kuriame pasakoja apie savo kasdienybę, įskaitant ir darbą striptizo šokėja. BBC Tiyana pasakojo, kad nejaučia problemų dėl mažos savivertės ir yra patenkinta savo darbu. Tačiau ji pažymėjo, kad klientų elgesys klubuose iš tiesų gali išeiti už leistinų ribų.
Tiyana, kuri striptizo šokėja dirba jau 6 metus, papasakojo, kad niekuomet nedvejojo dėl savo seksualumo ar kūno, todėl, sulaukusi draugės siūlymo pabandyti, ilgai nemąsčiusi, sutiko: „Bandomasis laikotarpis truko porą savaičių. Per šį laikotarpį aš ir nusprendžiau, kad toks darbas yra man. Aš pati pasirenku, kiek pamainų dirbsiu, o tai reiškia ir kiek pinigų gausiu. Australijoje kiekviena valstija turi savo striptizo klubų įstatymą. Ten, kur aš gyvenu, lankytojai gali liestis prie striptizo šokėjų privataus šokio metu – liesti krūtis ir užpakalį (tačiau draudžiama jas liesti burna ar liesti jų lytinius organus). Savo klube aš gaunu 85 proc. nuo kiekvieno privataus šokio. Šiokiadieniais geromis dienomis aš uždirbu apie 500 dolerių (daugiau nei 300 eurų), o savaitgaliais nuo 500 iki 1200 (300-600 eurų). Čia jau po atsiskaitymo su klubu.
Mūsų niekas negirdo. Priešingai, klube jums gali duoti stiklines su vandeniu, kurie atrodys kaip alkoholis, kad vyrai galvotų, kad jūs geriate. Man patinka galimybė pasirodyti, atkreipti dėmesį. Dar įdomūs žmogiški kontaktai ir pokalbiai su vyrais. Daugelis jų yra gerokai vyresni už mane, ir jų požiūris į gyvenimą gerokai praplečia manąjį. <…> Nesakyčiau, kad visi klubo lankytojai turi kažkokių problemų. Kiekvienas turi kažkokių priežasčių ateiti į klubą: trauma vaikystėje ar nelaiminga santuoka, per mažai dėmesio namuose.
Tačiau daug ir tų, kurie yra laimingai vedę, turi vaikų, bet paprasčiausiai mėgsta žiūrėti šou, bendrauti su draugais ar striptizo šokėjomis. Negatyvi šio darbo pusė – klientai, kurie mano, kad gali su tavimi elgtis be jokios pagarbos. Kai kurie neužsisako privataus šokio, tačiau leidžia sau liestis prie mūsų. Yra ir diskriminacijos už klubo sienų problema. Žinau šokėjas, kurios tai slepia, nes bijo netekti savo šeimos ar kito darbo. Striptizo šokėjų vaikai susiduria su žiauriomis patyčiomis mokykloje. Mano tėvai nevienareikšmiškai vertino šitą profesiją.
Mama supranta, o tėtis ne. Jis bandė iš pradžių mane stabdyti, tačiau dabar mes apie tai tiesiog nekalbame. Nors aš esu tikra – jaunystėje jis daug kartų lankėsi striptizo klubuose (juokiasi). Aš esu baigusi dvi bakalauro studijas: filosofiją, moralės ir etikos suvokimo klausimai, ir sociologiją – tyrimas apie tai, kaip veikia diskriminacija visuomenėje. Dabar rengiuosi magistro studijų darbo gynimui ir planuoju doktorantūrą. Tačiau striptizo mesti nesirengiu.
Šis darbas, kaip ir visa sekso industrija, kelia negatyvias nuotaikas tradiciškai seksą ir šeimą įsivaizduojantiems žmonėms, tiems, kurie tiki, kad seksas ir visi seksualiniai žaidimai yra įmanomi tik tarp dviejų mylinčių vienas kitą žmonių ir tik su tikslu pradėti vaiką.
Šioje paradigmoje taip, striptizas – kažkas tokio nešvaraus. Tačiau jeigu jums atrodo, kad seksas – tai natūralus žmogaus noras, kuriuo reikia užsiimti tam, kad patirtum malonumą, tai klausimų sekso industrijai jūs turite mažiau."