Būsimieji orlaivių pilotai atlieka testus, leidžiančius nustatyti asmenybės tipą. Idealus pilotas turėtų būti greitai priimantis apsvarstytus sprendimus, linkęs į optimizmą, bet mąstantis realistiškai. Būtent toks pokalbio metu pasirodė esąs Mantvydas Latvėnas – sostinėje įsikūrusios aviakompanijos skrydžių departamento vadovas ir pilotas.

Lietuvos ir pasaulio sporto žvaigždes į varžybas skraidinančio piloto kelias į aviaciją bei sėkminga karjera daugiau nei prieš du dešimtmečius prasidėjo gimtųjų Biržų aeroklube.

Būsimasis orlaivio „Boeing 737“ pilotas Biržų aeroklube apsilankė būdamas dešimties. Jis užsirašė į aviamodeliuotojų būrelį, kuriame ir žengti pirmieji žingsniai į aviaciją. „Pamenu, kad iš pradžių užsiėmimus vedė klubo nariai Laimis Praniauskas ir Saulius Briedis. Po pusmečio sugrįžo Darius Atkočiūnas ir jau drauge su juo buvo pasiektos pirmosios pergalės aviamodelių varžybose. Sulaukęs 14 metų pradėjau mokytis skraidyti su mažaisiais lėktuvėliais, o dar po dvejų metų, jau instruktuojamas Gedimino Venskaus, sėdau prie sklandytuvo vairalazdės. Tuomet klube buvo daug jaunimo, gera kompanija ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl šis užsiėmimas labai traukė“, - prisiminimais dalinasi Mantvydas.

Gabus „Saulės“ gimnazijos moksleivis Biržuose ilgai neužsibuvo. Jau dešimtoje klasėje išvyko mokytis į Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją.

Anot buvusio gimnazisto, esminis skirtumas tarp Biržų ir Kauno ugdymo įstaigų buvęs tas, kad naujoje mokykloje visi mokiniai norėjo mokytis. Gabūs moksleiviai iš visos Lietuvos netruko rasti daug įdomių užsiėmimų ir užmegzti draugystę, kuri tęsiasi iki šiol.

Jau mokykloje Mantvydas žinojo, kad profesinę ateitį norįs sieti su aviacija, tad po abitūros egzaminų įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos institutą ir per 5 metus jį sėkmingai baigė. Anuomet institutas buvo vienintelė pilotus ruošianti mokymo įstaiga Lietuvoje.

„Šiandien norint tapti pilotu nebūtina stoti į universitetą. Yra net keletas sertifikuotų pilotus ruošiančių privačių mokyklų, kur iš peties paplušėjus mokslus galima baigti ir leidimą pilotuoti orlaivį gauti per 3-4 metus. Tačiau mokslai ir licencija kainuoja apie 80 tūkst. eurų, o papildomi mokymai, skirti konkrečiam pilotuojamam orlaiviui, dar apie 40 tūkst. Tai labai dideli pinigai. Jei ne universitetas ir nemokamas mokslas, tai pilotu nebūčiau tapęs“, - sakė Mantvydas.

Kaip sako pats pašnekovas, mokslus universitete baigė tuo metu, kai aviacijos sektorius Lietuvoje patyrė nuosmukį. Bankrotą skelbė skrydžių bendrovė „Flylal“, į Latviją būstinę perkėlė „AirBaltic“. Po mokslų tik ką iškeptas specialistas liko 2 metus dirbti universitete, skrydžių praktikų bazėje. Po to buvo priimtas į pilotus rengiančią kompaniją „BAA Training“, kuriai padedant dar po 2 metų įgijo tinkamų žinių ir teisę pilotuoti „Boeing 737“ orlaivį.

„Darbovietė ne tik padėjo tapti pilotu, bet ir susirasti piloto darbą. Išvykau darbuotis į Kazachstaną, kur praleidau trejus metus. Ten darbavosi keliolika mūsų lietuvių pilotų, buvome nemaža bendruomenė. Daugiausia vykdėme reguliariuosius vidaus skrydžius, bet ne sykį teko skristi ir į Turkiją, Rusiją, Kiniją bei kaimynines šalis. Visgi po kurio laiko pradėjo kamuoti namų ilgesys. Nors darbas ir mėgiamas, tačiau emigracijoje. Juo labiau, Lietuvoje laukė mylimoji Aistrida, su kuria prieš pat išvykimą į Kazachstaną susituokėm“, - pasakojo pilotas.

Šeimai sulaukus naujagimio Leonardo, visi apie pusmetį gyveno Kazachstane, kur galutinai buvo nuspręsta grįžti į Lietuvą. Naują darbą tiek administravimo, tiek pilotavimo patirties turinčiam vyrui susirasti nebuvo labai sunku. Juo labiau, kad Lietuvoje yra apie 10 aviakompanijų, vykdančių skrydžius, o teikiančių kitas su aviacija susijusias paslaugas – dar daugiau. Šiuo metu Mantvydas dirba kompanijoje „KlasJet“, kuri visuomenei žinomesnė tapo po to, kai pradėjo į „Eurolygos“ varžybas skraidinti Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandą.

„Taip susiklostė, kad šiuo metu mūsų kompanija daugiausiai paslaugų suteikia sporto klubams ir nacionalinėms rinktinėms. Skraidiname ne tik žalgiriečius, bet ir nacionalinę krepšinio komandą. Taip pat į varžybas esame vežę Olandijos ir Švedijos futbolo rinktines, „FC Barcelona“ futbolo klubo komandos atstovus ir žaidėjus, Rusijos ir Baltarusijos ledo ritulio komandas“, - garsių klubų vardus vardija „KlasJet“ pilotas.

Mantvydui daugiau tenka bendrauti su klubų vadybininkais, su kuriais daugiausiai derinami skrydžių laikas, keleivių skaičius, bagažas. Tačiau būna, kad pilotai pasišnekučiuoja ir su pačiais sportininkais.

„Daugiausiai bendraujame prieš skrydį, rečiau – viešbutyje. Nelendame sportininkams į akis, o po skrydžio juos ir susitinki labai retai. Jie turi poilsio, treniruočių grafiką ir po viešbutį neslampinėja. Daugiau bendrauti tenka su vadybininkais, aptarnaujančiu personalu. Tema dažniausiai būna sportas. Natūralu, kad būdamas sportininkų aplinkoje kartais sužinai užkulisinių detalių. Ne visos jos vėliau pasiekia viešumą. Teko šiek tiek pabendrauti ir su pačiu Arvydu Saboniu. Tai neeilinis žmogus, todėl tokios akimirkos įsimena“, - sakė Mantvydas.

Pilotas atvirauja, kad šiuo metu darbas yra kone idealus: gerai apmokamas, yra galimybė būti su šeima, užtenka laiko laisvalaikiui ir draugams. Be to, kelionių metu tenka susipažinti ir su užsienio miestais. Per reguliariuosius skrydžius pilotai retai kada išeina už oro uosto ribų, o skrydžių grafikai sudėlioti taip, kad nakvoti dažniausiai skrendama namo. Tuo metu užsakomieji reisai trunka 1-3 dienas ir ilgesnių išvykų metu yra laiko pasižvalgyti po miestus.

Atlyginimai aviacijoje nėra maži, tačiau yra konkurencija, todėl atlygis priklauso ir nuo kompanijos, ir nuo asmeninės patirties bei sugebėjimų. Pradedančiųjų pilotų mėnesinis atlyginimas Lietuvoje svyruoja apie 1-2 tūkst. eurų, turintys patirties pilotai gali uždirbti 2-4 tūkst., o kapitonai - 4 tūkst. eurų ir daugiau. Vakarų šalyse pilotų, kaip ir kitų sektorių darbuotojų, atlyginimai dar didesni.

Galima pagalvoti, kad piloto darbas gerai apmokamas, ne itin sudėtingas ir netgi romantiškas. Ko gero, daug kam teko girdėti ne vieną istoriją, kad orlaivių pilotai iš esmės nieko neveikia, sėdi koją ant kojos sukėlę, nes viskas lėktuvuose automatizuota. Tai mitas ar realybė?

„Iš tiesų lėktuvų valdymas yra automatizuotas ir pilotai paties skrydžio metu atlieka daugiau prietaisų stebėjimą, taip pat vykdo skrydžių valdymo centrų nurodymus. O jų būna įvairių, tokių kaip lėktuvo skrydžio aukščio ar trajektorijos koregavimas. Intensyviausias darbas prasideda gavus leidimą užvesti variklius ir kylant. Tai trunka apie 40 min. Panašiai tiek pat laiko reikia pasiruošti nusileidimui jau artėjant prie paskirties oro uosto. Dideliuose oro uostuose yra ne vienas nusileidimo takas, į kiekvieną yra skirtingas užėjimas, numatytas nusileidimo laikas. Taigi, jei skrydis trunka valandą ar pusantros, tai ilsėtis praktiškai nėra kada. Ilgesniuose skrydžiuose pilotai turi daugiau laisvesnio laiko, tačiau tam tikra kontrolė visuomet išlieka, nes pilotams tenkanti atsakomybė – didžiulė“, - teigė pilotas.

Ruošiantis skrydžiui taip pat būtina įvertinti oro sąlygas išskridimo, paskirties bei atsarginiuose oro uostuose, patikrinti lėktuvo būklę, apskaičiuoti reikalingą kuro kiekį, kilimo greičius, kurie priklauso nuo keleivių bei krovinio kiekio. Taip pat įvertinti kilimo tako dangos būklę, atlikti visų prietaisų rodmenų patikrą, pakilimo ir nusileidimo takų suderinimą ir kitus darbus.

Incidentų, keliančių didelį pavojų saugumui, Mantvydas kol kas nėra turėjęs. Viena iš priežasčių - labai didelis dėmesys lėktuvų saugumui ir priežiūrai. O ir skrydžio baimė didžiąja dalimi kyla iš nežinojimo ir įvairių prasimanymų.

„Lėktuvuose yra labai daug techninių apsaugos priemonių. Beveik kiekvienos sistemos darbas yra dubliuojamas, kad sugedus pagrindinei sistemai įsijungtų pagalbinė. Lėktuvų techninė kontrolė yra labai griežta ir nuolatinė. Yra netgi vykdomi patikrinimų patikrinimai, o pilotai visas operacijas atlieka pagal detaliai nustatytą tvarką.

Buvo kartą, kad leidžiantis sparnų mechanizacija užstrigo tarpinėje konfigūracijoje ir teko naudoti nestandartinę tupdymo procedūrą - nusileidimas vyko didesniu greičiu, nei yra numatyta. Bet oro sąlygos buvo puikios ir keleiviai to net nepajuto. Žinoma, tokie dalykai kaip didesnė turbulencija niekam nėra malonūs - nei keleiviams, nei technikai. Turime orų žemėlapius ir stengiamės kiek galima išvengti tokių zonų. Patekus į turbulencijos zonas mums talkina tiek netoli skrendančių lėktuvų kolegos, patardami, kokiame aukštyje galime išvengti turbulencijos, tiek oro kontrolės specialistai, leidžiantys keisti maršrutą ar skrydžio aukštį“, - sakė aviatorius.

Dirbdamas Lietuvoje daugiau laiko Mantvydas randa ir savo hobiui – aviamodeliams, nuo kurių ir prasidėjo kelionė civilinės aviacijos link. Kaip ir dauguma žmonių, mėgsta jis ir knygą paskaityti, ir filmą pasižiūrėti. Filmų, susijusių su aviacija, irgi nevengia.

„Žinoma, tokius filmus žiūriu, po to su kolegomis aptariame. Patinka tokie, kurie yra arčiau realybės. Kaip vertinu tikrais faktais paremtą filmą „Stebuklas virš Hadsono“? Gerai, nes tai iš tiesų buvo stebuklas. Po to ne vienas pilotas simuliatoriuje bandė atkartoti tokį nusileidimą ant vandens ir jiems nepavyko. Tokiam sėkmingam orlaivio nusileidimui reikėjo milijono palankių aplinkybių. Kas nulėmė, kad tos aplinkybės išsipildytų būtent tą sekundę ir įvyktų stebuklas, kiekvienas, žinantis šią ir panašias istorijas, turi asmeninį atsakymą“, - samprotavo pilotas.

Nors ir kaip mėgtų savo darbą, Mantvydui visuomet pirmoje vietoje yra šeima. Gal dėl to ir Biržuose Mantvydas nėra itin retas svečias, kur aplanko čia gyvenančią sesutę, na, ir, žinoma, Biržų aeroklubą. Kaip ir dauguma, didžiausią malonumą jis jaučia į gimtinę grįžti vasarą. Su tėvais Mantvydui susitikti tenka rečiau, nes jie yra emigravę į užsienį.

Paprašytas artėjančių švenčių proga ką nors palinkėti biržiečiams, Mantvydas paragino jaunimą būti aktyvų, siekti savo svajonių ir nebijoti žengti pirmųjų žingsnių. Švenčių metu reiktų daugiau dėmesio skirti šeimai ir seniai matytiems draugams.

„Per šv. Kalėdas jauskitės pakylėti iki dangaus. Jei to nepadarys draugai, tam esame mes – pilotai“, - nuotaikingu linkėjimu pokalbį užbaigė Mantvydas.

Simonas Gudas