Vladimiro Putino režimas Rusiją dabar apibūdina kaip moralinę tvirtovę, saugančią nuo Vakarų moralinio nuopuolio, pornografijos ir gėjų teisių propagandos. Taip žurnale „The Spectator“ rašo Owenas Mathhewsas.

Kas daro įtaką?

Neseniai grupė jaunų aktyvistų vienoje Maskvos gatvėje protestavo prieš Vakarų moralinį nuopuolį. Protestantų veidai buvo akmeniniai, kūnai įsprausti į uniformas, ant kurių puikavosi užrašas „Rusijos karininkai. Jaunimo padalinys“, o laikysena pabrėžtinai kariška. Jie užblokavo įėjimą į JAV fotografo Jocko Sturgeso parodą, kurioje buvo eksponuojama ir nuogų paauglių nuotraukų.

Rusijos valstybinę žiniasklaidą užplūdo senatoriai, dvasininkai ir Vyriausybės nariai, smerkiantys amoralią parodą (ji buvo uždaryta iškart, kai prasidėjo protestai). Jie ėmė reikalauti, kad organizatoriai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

V.Putino Rusijoje sparčiai plinta puritoniškos nuostatos. 2012 m grįžęs į prezidento postą V.Putinas vykdydamas ir šalies, ir užsienio politiką vis dažniau remiasi religinio konservatizmo ideologija, pagal kurią Rusija apibūdinama kaip moralinė tvirtovė, sauganti nuo ištvirkimo ir moralinio nuopuolio, pornografijos ir gėjų teisių propagandos.

V.Putino polinkį į puritoniškumą lemia jam didelę įtaką darantys konservatyvūs ideologai: asmeninis nuodėmklausys archimandritas Tichonas Ševkunovas ir į mistiką linkęs geopolitikas Aleksandras Duginas.

Archimandritas T.Ševkunovas yra vienas aršiausių šiuolaikinio Vakarų pasaulio moralinio nuopuolio kritikų. Jo gyvenimiškų istorijų rinkinys „Nešventi šventieji“ 2012 m. Rusijoje buvo geriausiai parduodama knyga, kuriai pagal populiarumą prilygo nebent „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. A.Duginas yra pagrindinis eurazizmo – ideologijos, kuri grindžiama nuostata, kad Rusijai lemta išgelbėti pasaulį nuo korumpuotų vakarietiško kapitalizmo moralinių vertybių, – ideologas.

Grįžo prievartos laikai

Su Kremliaus parama Rusijos stačiatikių bažnyčios įtaka viešajam gyvenimui sparčiai auga. Pagrindinė Stačiatikių bažnyčios kontrolės priemonė – drakoniškas įstatymas, pagal kurį numatytos bausmės už „tikinčiųjų jausmų įžeidimą“ ir kuris buvo priimtas, kai 2012 m. pagrindinėje Maskvos katedroje feministinė pankroko grupė „Pussy Riot“ surengė protesto akciją.

Kovą Stavropolio gyventojui Viktorui Krasnovui pateikti kaltinimai už socialiniame tinkle „VKontakte“ paskelbtą įrašą kad Dievo nėra. Vyras buvo mėnesiui uždarytas į psichiatrijos ligoninę siekiant ištirti jo psichikos būklę. Galiausiai paskelbta, kad V.Krasnovas yra sveiko proto ir gali stoti prieš teismą.

Apklausos rodo, kad rusai laikosi labai neliberalių nuostatų socialiniais klausimais (pavyzdžiui, 21 proc. respondentų nori, kad homoseksualai būtų „likviduoti“, 37 proc. pasisako už tai, kad jie būtų „atskirti nuo visuomenės“, ir tik 11 proc. mano, kad homoseksualumas yra „įgimta seksualinė orientacija, lygiavertė heteroseksualinei orientacijai“).

Jurijaus Levados socialoginių tyrimų centro, kuris neseniai nukentėjo nuo valdžios sankcijų, ilgalaikių stebėjimų duomenimis, rusų požiūris į gėjus, juodaodžius, žydus, užsieniečius ar mirties bausmę nuo tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, menkai pakito. Negana to, tokias išankstines nuostatas, ypač neapykantą vakariečiams ir nepakantą kitoniškumui, dabar oficialiai kursto ne tik valstybinė, bet ir įvairiausia religinė bei ultranacionalinistinė žiniasklaida.

Ratas vėl apsisuko

Sparčiausiai augantis Rusijos televizijos kanalas „Cargrad TV“ yra su Kremliumi susijusio investicijų bankininko Konstantino Malofejevo įsteigta religinė-patriotinė žiniasklaidos priemonė. Per šią televiziją reguliariai kalba archimandritas T.Ševkunovas, o pasaulio įvykius komentuoja A.Duginas. „Cargrad TV“ komanda suvaidino svarbų vaidmenį skatinant ir kurstant prorusišką maištą Rytų Ukrainoje. A.Duginas ir K.Malofejevas už jų vaidmenį konflikte buvo įtraukti į asmenų, kuriems JAV pritaikė sankcijas, sąrašą, o maištui vadovavo buvę K.Malofejevo darbuotojai Igoris Strelkovas ir Aleksandras Borodajus. Pastarieji net buvo tapę atitinkamai Rusijos remiamos Donecko Liaudies Respublikos gynybos ministru ir ministru pirmininku.

Ekonominės sankcijos, smunkančios naftos kainos ir dviženklė infliacija Rusijos ekonomiką tempia žemyn ir kelia grėsmę Kremliaus populiarumui. Tad nenuostabu, kad režimas paramos ieško tarp savo rėmėjų religiniuose ir nacionalistiniuose sluoksniuose, o stačiatikybę mėgina paversti kone valstybine ideologija. Tam tikra prasme neturėtų stebinti, kad po daugelį metų vyravusio chaoso ir visuotinio nihilizmo, kai, žlugus komunizmui, staiga neliko jokių taisyklių ar apribojimų, Rusija atramos ėmė ieškoti religijoje ir moralėje.

Dabar ratas apsisuko. Prasidėjus protestams dėl J.Sturgeso fotografijų liberaliai nusiteikę rusų aktyvistai paskelbė nuotraukų, kuriose užfiksuota kita boikotą rengianti morališkai pasipiktinusių karininkų grupė – Vokiečių karininkų sąjungos nariai, 1930 m. Berlyne blokuojantys žydų valdomos parduotuvės „Woolworth`s“ duris.

Analogijos su fašizmu paprastai yra per daug paviršutiniškos ir dažnai nepagrįstos. Tačiau akivaizdu, kad V.Putino režimas palaiko vis glaudesnius ryšius su Rusijos klerikalinėmis ir ultranacionalistinėmis jėgomis. Taip pat tiesa, kad diskusijoms ir kitokiai nuomonei Rusijos žiniasklaidoje beveik nebeliko vietos.

Vyraujant tokiai atmosferai, kai valstybinė televizija kursto vis beprotiškesnes konspiracijos teorijas ir vis dažniau kaltę verčia išorės priešams – nuo JAV ir ES iki Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio antidopingo agentūros, –valstybės remiamos naujosios puritoniškos ideologijos keliamas pavojus dar labiau išauga.

Iš esmės dabartinis Rusijos puritonizmas – neapykantos kitokiai nuomonei ir apskritai kitoniškumui sinonimas. Tik laiko klausimas, kada kitoniškumas bus prilygintas išdavystei.