Šiemet sukanka 20 metų nuo to laiko, kai įsiplieskė vienas garsiausių pasaulyje skandalų, susijusių su valstybės vadovo asmeniniu gyvenimu. 1998 metų sausio mėnesį JAV laikraščiuose pasirodė pirmieji pranešimai apie tuometinio JAV prezidento Bilo Klintono (tuomet – 49 m.) ir Baltųjų rūmų stažuotojos Monikos Levinski (tuomet – 22 m.) romaną. Tačiau B. Klintonas nebuvo pirmasis JAV prezidentas, kurio asmeninis gyvenimas buvo narstomas po kaulelį. Ne vienas Baltųjų rūmų šeimininkas savo spintoje turėjo po skeletą.

Senatas išteisino

Buvusio JAV prezidento Bilo Klintono romanas su stažuotoja Monika Levinski išskirtinis gal tik tuo, kad nuskambėjo per visą pasaulį ir prezidentui vos nekainavo posto.

Skandalas prasidėjo nuo Paulos Džons bylos, kai ji apkaltino B. Klintoną seksualiniu priekabiavimu. Teisme iškilo ir istorija su M. Levinski, tačiau prezidentas neigė turėjęs su ja seksualinių ryšių. Galiausiai M. Levinski perdavė prokurorui savo pokalbių su kolege įrašus, kuriuose ji pasakoja apie savo santykius su B. Klintonu, taip pat ir įžymiąją mėlyną suknelę su jo spermos pėdsakais. B. Klintonas buvo priverstas prisipažinti, kad su M. Levinski užsiėmė oraliniu seksu.

1998 metais Atstovų rūmai pripažino B. Klintoną kaltu dėl melagingų parodymų ir trukdžius teisingumui P. Džons byloje. Tačiau po kurio laiko Senatas visiškai išteisino B. Klintoną, ir tai padėjo jam išsaugoti šalies prezidento postą. P. Džons galop atsiėmė kaltinimus, gavusi už tai 850 000 JAV dolerių kompensaciją.

O štai Monikai ši istorija didelės šlovės iš pradžių neatnešė. „Mūza su berete“ susidūrė su tokia priešiška reakcija, kad pati balansavo ties savižudybės riba. Po daugybės metų, kai ją atstumdavo potencialūs darbdaviai, kai ji būdavo išjuokiama internete ir vadinama „ta moterimi, kuri užsiėmė oraliniu seksu Ovaliniame kabinete“, ji parašė savąją anų įvykių versiją. „Laikas sudeginti tą beretę ir užkasti tą mėlyną suknelę, – ilgame esė žurnale „Vanity Fair“ rašė Monika. – Esu pasiryžusi turėti kitokią savo istorijos pabaigą. Pagaliau nusprendžiau nebijoti pasakyti savo nuomonę, kad galėčiau suteikti prasmę savo praeičiai.“

Nutraukė tylą

O štai Monikai ši istorija iš pradžių didelės šlovės neatnešė. Mūza su berete susidūrė su tokia priešiška reakcija, kad balansavo ties savižudybės riba. Po daugybės metų, kai ją atstumdavo potencialūs darbdaviai, kai ji būdavo išjuokiama internete ir vadinama „ta moterimi“, kuri užsiėmė oraliniu seksu Ovaliniame kabinete, ji parašė savąją anų įvykių versiją. „Laikas sudeginti tą beretę ir užkasti tą mėlyną suknelę, – ilgame esė žurnale „Vanity Fair“  rašė Monika. – Esu pasiryžusi turėti kitokią savo istorijos pabaigą. Pagaliau nusprendžiau nebijoti pasakyti savo nuomonę, kad galėčiau suteikti prasmę savo praeičiai“.

Pasak M. Levinski, jos tyla beveik dešimtmetį buvo tokia absoliuti, jog sklandė gandai, kad Klintonai jai tikriausiai sumokėjo už tylėjimą. „Žinoma, mano bosas pasinaudojo manimi, bet aš visuomet tvirtai laikysiuos tokios pozicijos: tai buvo santykiai abiejų sutikimu“, – rašė ji. Buvusi Baltųjų rūmų stažuotoja sako, jog „atiduotų viską“, kad tik atitaisytų tai, ką padarė.

Šiandien ši gerokai papilnėjusi moteris mažai kuo primena Baltųjų rūmų praktikantę. Užtat dabar ji yra apkeliavusi visą pasaulį, pristatydama savo knygą, kuri ne vienoje šalyje tapo bestseleriu. Be to, M. Levinski pastatė dokumentinį filmą „Monika juodai baltame fone“ ir už tai susižėrė daugiamilijoninį honorarą.

Neigė neištikimybę

JAV spauda rašė ir apie tai, kad kitas buvęs prezidentas Barakas Obama esą irgi buvo neištikimas savo žmonai. Istorija apie B. Obamos neištikimybę buvo pasirodžiusi maždaug 2008 metais. Tuomet „meilužės vaidmenį“ žurnalistai paskyrė gražuolei mulatei Verai Beiker. Ši mergina 2004 metais, kai B. Obama balotiravosi į senatorius Ilinojaus valstijoje, dirbo jo, kaip kandidato, finansų direktore. Vieną kartą, būdami komandiruotėje, abu nakvojo viename kambaryje. Tuomet rašyta, esą B. Obama išsinuomojęs kambarį viešbutyje, o V. Beiker atėjusi pas jį vakare ir išėjusi tik rytą. Buvo kalbama, esą tokių nakvynių vienoje lovoje būta ir daugiau. V. Beiker tuomet pareiškė: „Nieko tokio tarp mudviejų nebuvo“. Ar tuo patikėjo B. Obamos žmona Mišelė, neaišku. Tačiau ji vis dėlto pasistengė padaryti viską, kad panelė V. Beiker būtų atleista iš darbo.

Kai kas mano, kad apie seksą tarp V. Beiker ir B. Obamos išsigalvojo Hilari Klinton, kuri 2008-aisiais pralaimėjo prezidento rinkimus. Girdi, kad pavytų konkurentą B. Obamą, per rinkimų kampaniją ji paleido gandus apie neištikimybę, o dabar ir toliau keršija.

Vera Beiker Scanpix nuotr.

Merginą pasiūlė žmona

JAV Baltųjų rūmų Ovalinį kabinetą humoristai pavadino Oraliniu po to, kai su prezidentu ten „pažaidė“ Monika Levinski. Tačiau šiandien mažai kas žino, kad šiame kabinete 1938 metais su savo jaunute sekretore mylėjosi JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas (56 m.). Tuo metu jis nevaikščiojo ir sėdėjo invalido vežimėlyje, o sekretorė bandė neįsivaizduojamas pozas, kad suteiktų malonumą prezidentui.

Meilės romanas tarp jaunos gražios sekretorės Liusi Merker ir F. Ruzvelto užsimezgė 1913-aisiais, kai Franklinas dar nebuvo JAV prezidentu. Tada jis ėjo Jūrų ministro pavaduotojo pareigas. Liusi sekretore vyrui pasiūlė žmona Eleonora. Vyriškis dėl žavios merginos visiškai pametė galvą ir net buvo pasiryžęs skirtis su žmona, tačiau pabijojo, kad toks žingsnis gali pakenkti jo tolesnei karjerai. Vedyboms su dar išsiskirti nespėjusiu vyru prieštaravo ir Liusi artimieji. Netrukus apie vyro neištikimybę ir norą vesti meilužę sužinojo Eleonora. Ši žinia ją labai įskaudino. Moteris išsikraustė gyventi pas tėvus, tačiau F. Ruzvelto pažadas nutraukti nesantuokinius ryšius ir daugiau niekada nebesusitikti su mylimąja suminkštino žmonos širdį.

Tačiau, kai Eleonora, kurios nebuvo šalia vyro, kai šis mirė, atvyko persivežti jo palaikų į Vašingtoną, sužinojo, jog paskutinę minutę jo ranką laikė Liusi.

Liusi Merker Scanpix nuotr.

Sulaužė lovas

Pirmąja ledi tapusiai Besei Trumen Vašingtone labai nepatiko. Dar labiau jai nepatiko, kai ji buvo lyginama su ankstesniąja pirmąja ponia E. Ruzvelt. Pasataroji buvo aktyvistė, ji gynė mažumų, neįgaliųjų ir emigrantų teises. Besė nenorėjo dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ji save laikė savo vyro žmona ir nesvarbu, kad tas vyras – JAV prezidentas. Besė ir Haris pažinojo vienas kitą nuo mokyklos laikų ir net praėjus dešimtmečiams mylėjo vienas kitą. Jie vienas be kito tiesiog negalėjo gyventi. Kai retkarčiais Besė su dukra Margarita išvažiuodavo iš Vašingtono į savo gimtąjį Misūrį, prezidentas tas dienas vaikščiodavo po Baltuosius rūmus paniuręs ir su niekuo nenorėdavo bendrauti.

1949 metais Besė buvo išvažiavusi net keturiems mėnesiams ir grįžo į Vašingtoną keliomis dienomis anksčiau nei dukra. Čia jos laukė valgiais apkrautas stalas ir uždegtos žvakės. Trumenai, laikydamiesi už rankų, visiems tarnams liepė eiti namo. Slaptoji tarnyba savo ataskaitoje apie tą dieną parašė, kad prezidentas su žmona atrodė kaip vyresniųjų klasių moksleiviai likę vienai dienai be tėvų. Rytą Besė rūmų valdytojo paprašė, kad šis pakeistų per naktį sulaužytas keturias lovas. Tuo metu prezidentui buvo 65, o jo žmonai – 64 metai. Jis laimėjo rinkimus dar vienai kadencijai, po kurios pora persikraustė į Misūrį, kur laimingi gyveno iki pat vyro mirties 1972 metais. Žmona jį pragyveno 10 metų.

Trumanai per naktį Baltuosiuose rūmuose sulaužė 4 lovas („Vikipedijos“ nuotr.)

Pralošė porcelianą

Pirmasis Baltuosiuose rūmuose su meilužėmis reguliariai smagindavosi Vorenas Hardingas. Viena jų – Nana Braiton lankydavosi ten, imdavo iš prezidento pinigų, vėliau ji parašė memuarus, kurie tapo bestseleriu. Tas, kuris kritikuodavo Voreną dėl palaido gyvenimo, tapdavo jo aršiausiu priešu.

Tiesa, 29-asis JAV prezidentas Baltųjų rūmų šeimininku buvo tik vos daugiau kaip dvejus metus, kol netikėtai numirė.

Hardingas netroško tapti prezidentu, to labiau siekė jo žmona Florens, kurią jis vadino Hercogiene. Tai jos dėkas Vorenas tapo senatoriumi, o 1920 metais laimėjo ir prezidento rinkimus. Vadovauti šaliai jam buvo kančia, nes jo pagrindiniai pomėgiai buvo burbonas ir azartiniai žaidimai. Jau būdamas prezidentu jis pralošė Baltųjų rūmų porceliano indus ir daugiau laiko praleisdavo ne prie darbo stalo, o ant Baltųjų rūmų stogo su viskio taure rankoje.

Baltaisiais rūmais rūpinosi pirmoji ponia Florens. Ji dalyvaudavo oficialiuose priėmimuose, o po jų rengdavo vakarėlius su alkoholiu, nors tuo metu šalyje buvo įvestas sausasis įstatymas. Pirmoji ponia daug keliavo ir pati rašė kalbas prezidentui. Vorenui nepatiko, kad Florens uždraudė jam į Vašingtoną atsivežti savo meilužę Nenį Leving. Tačiau daugiausia rūpesčių sukėlė ne ji, o Keri Fulton Filips, geriausio prezidento draugo žmona. Dar iki tampant prezidentu abi poros daug keliavo, o Keri Voreno meiluže buvo daugiau kaip 15 metų. Manoma, kad kiti du sutuoktiniai apie tai gerai žinojo. Tačiau, kai Vorenas buvo išrinktas prezidentu, jo žmona ėmė švarinti prezidento biografiją ir pranešė Kerei, kad lovos reikalus su prezidentu ji turėtų užmiršti. Kerė pabandė šantažuoti prezidentą meilės laiškais, kurių ji turėjo apie 1000, ir dalis kurių net buvo parašyti ant JAV senato oficialių blankų.

JAV prezidentas sumokėjo savo meilužei 25 000 dolerių, kad ji paslėptų tuos laiškus. Jie išplaukė po meilužės mirties, tačiau V. Hardingo palikuonys teisme išsireikalavo, kad laiškai būtų įslaptinti 50 metų.

„Paslaptingasis Džeris“

Išspausdinti 2014 metais jie sukėlė didžiulį susidomėjimą. Paaiškėjo, kad Vorenas savo meilužei buvo nusiuntęs savo penio nuotraukas ir vadino jį Džeriu. „Džeris sako, kad myli tave, kad tu vienintelė visame baltame pasaulyje. Jis man liepia papasakoti, kaip jis švelniai elgsis su tavimi, kai susitiksim. Laukiu nesulaukiu tos akimrkos“, – rašė būsimasis prezidentas 1913 metais.

„Džeris vėl neduoda man ramybės ir vis primena tave. Tu atsimeni tą jo nuotrauką, kurią aš tau atsiunčiau į Europą, tai jis dabar lygiai toks pat. Jis prašo tau perduoti, kad tu jam pati geriausia ir jis turi tik vienintelį norą kuo greičiau atsidurti tarp švelnių tavo lūpų“, – 1915 metų kovo 12-ąją datuoto laiško ištrauka.

Tos Džerio fotografijos neliko, tačiau išliko laiškai. Istorikai tuos laiškus laiko tipišku sekstingo pavyzdžiu. Sekstingas – tai virtualus seksas, kuris naudojant tik žodžius ir nuotraukas išpopuliarėjo kompiuterių laikais, tačiau būsimasis prezidentas su savo meiluže tuo užsiėmė praėjusio amžiaus pradžioje.

Vorenas Hardingas mirė labai neaiškiomis aplinkybėmis. Kai jam pasidarė negera, jis keliavo po Aliaską. Gydytojai nustatė plaučių uždegimą ir rekomendavo grįžtį į Kaliforniją gydymui. Prezidentas ir pirmoji ledi atvažiavo iki San Francisko, apsistojo viešbutyje ir išsikvietė gydytoją. Šis atvykęs prezidentą (57 m.) jau rado negyvą. Sąmokslo teorijų šalininkai tvirtino, kad jį iš pavydo nunuodijo Florens. Ji pati mirė po 15 mėnesių, sulaukusi 64 metų.

Graži lėlė

Džonas Fidžeraldas Kenedis būdamas kongreso nariu susitiko su savo būsima žmona Žaklina Buvjė. Pora susituokė 1953-ųjų rugsėjo 12 dieną, praėjus metams po to, kai Dž. Kenedis buvo išrinktas senatoriumi.

Dž. F. Kenedis su žmona buvo jaunesni lyginant su kitais prezidentais ir jų žmonomis. Jų populiarumas buvo panašus į pop dainininkų ar kino žvaigždžių nei į politikų populiarumą. Pora darė įtaką mados srovėms, o jų nuotraukos išplito daugelyje populiarių žurnalų. Dž. Kenedis buvo pirmasis prezidentas paprašęs filmuoti ir tiesiogiai rodyti prezidento spaudos konferencijas. Žaklina Kenedi vadovavo Baltųjų rūmų restauracijos darbams, apstatė juos naujais baldais ir meno kūriniais. Pora į Baltuosiuose Rūmuose rengiamas vakarienes kvietė menininkus, rašytojus, intelektualus. Taip buvo pakeltas Amerikos menų įvaizdis, o Džonas susipažino su aktore Merilina Monro.

Kadaise Merilina mielai guldavosi į lovą su prodiuseriais, siūlančiais jai epizodinius vaidmenis. „Holivudas – tai vieta, kur jums moka tūkstančius dolerių už bučinį ir penkiasdešimt centų už jūsų sielą, – prisipažino M. Monro. – Karjera – puikus dalykas, bet ji nieko nesušildo šaltą naktį“. Meilužiai pabėgdavo, vos tik Merilina pradėdavo pretenduoti į kai ką daugiau nei vien seksas.

Kai buvęs meilužis Frankas Sinatra supažindino M. Monro su broliais Kenedžiais, Merilina suprato, ko iš tiesų nori: „Aš dažnai galvodavau, kad būti mylimai – tai reiškia būti geidžiamai. Dabar galvoju, kad būti mylimai – vadinasi, kitą pavergti, jį visiškai valdyti”.

Iš pradžių Merilina naiviai tikėjosi, kad Džonas išsiskirs su ta „bjauria išpuikėle” Žaklina. Bet supratusi, kad Džonui ji – tik graži lėlė, Merilina metėsi prie prezidento brolio – Roberto. Aktorės nužudymo versijos, šalininkų manymu, tai ir buvo jos lemtinga klaida. Robertas norėjo gauti dienoraštį, kuris galėjo diskredituoti visą prezidento šeimą, o sykiu ir pasilinksminti su gražuole.

Aktorės kūnas (36 m.) buvo rastas 1962 metų rugpjūčio 5 dieną. Ji nuoga gulėjo ant grindų, telefono ragelis buvo nukeltas. Merilinos kūnas buvo nusėtas mėlynių, o kraujyje buvo rastas didžiulis kiekis barbitūratų (migdomųjų), nors skrandyje jokių kvaišalų nebuvo.

Kieno kelnaitės?

Džonui Merilina buvo tik viena iš daugelio. Jis mėgo trumpalaikius romanus. Regis, jo žmona Žaklina gerai žinojo, kas vyksta, nes kai vieną dieną po Baltuosius rūmus vedžiojo prancūzų reporterį ir užėjo į kabinetą, kur sėdėjo F. D. Kenedžio sekretorė, ją pristatė tokiais žodžiais: „O štai jauna dama, kuri greičiausiai miega su mano vyru“.

Dž. F. Kenedis dažniausiai meilužes priimdavo prie baseino. Paprastai jis ten gulėdavo nuogas, o kai ateidavo nauja meilužė, prasidėdavo ilgi meilės žaidimai. Buvo šnibždamasi, kad vieną dieną Žaklina po pagalve rado svetimas kelnaites. Kai parodė jas vyrui, šis tik gūžtelėjo pečiais ir pareiškė: „Pasiklausinėk, kieno jos gali būti, nes tikrai ne mano dydžio.”

Dvikovos dėl žmonos

Septintasis JAV prezidentas Endrius Džeksonas į istoriją įėjo kaip Demokratų partijos kūrėjas, pirmasis prezidentas demokratas. Bet dar įdomesnis yra faktas, kad E. Džeksonas turėjo papūgą, kurią mokė keiktis. Paukštis aiškiai buvo gabus. Ataskaitoje apie valstybės vadovo laidotuves rašoma: „Prieš atsisveikinimo kalbą, kai žmonės dar tik rinkosi, bjaurus paukštis, velionio augintinis, tarsi patrakęs ėmė garsiai rėkauti keiksmus ir niekaip nenutilo, todėl žmonės sutriko, o kai kurie net pasišalino“. O dar septintasis Amerikos prezidentas nuolat kovojo dvikovose ir dažniausiai dėl savo žmonos įžeistos garbės. Tais laikais dvikovos buvo laikomos garbės reikalu.

18-ojo amžiaus pabaigoje JAV buvo gerokai patriarchališkesnė šalis nei tų laikų Didžioji Britanija ar Prancūzija. Santuokos buvo tvirtos, daugiavaikės, sutuoktiniai kreipdavosi vienas į kitą pavardėmis ir dar pridėdavo pagarbų kreipinį Misteris ar Misis. Skyrybos buvo netoleruojamos. Vesti našlę buvo normalu, o štai imti į žmonas išsiskyrusią moterį išdrįsdavo tik nedaugelis, nes tai buvo labai žema.

Būsimoji JAV pirmoji ponia Reičelė buvo gimusi Jutoje, kur patriarchalinės tradicijos buvo ypatingai stiprios. Ji ištekėjo už Luiso Robardso vos sulaukusi 18 metų ir jau pirmomis dienomis po vedybų pajuto tai, kas dabar vadinama smurtu artimoje aplinkoje. Misteris L. Robardsas ne tik mėgdavo išgerti, bet ir dažnai mušdavo savo jauną žmoną. Ši kentė kelis metus, bet paskui metė vyrą ir grįžo pas tėvus į Nešvilį. Tėvai tuo metu vieną kambarį savo namuose nuomavo jaunam juristui Endriui Džeksonui. Netrukus bendraamžiai Reičelė ir Endrius pamilo vienas kitą. Reičelė buvo padavusi dokumentus skyryboms, tačiau nesidomėjo, ar buvo išskirta ir vieną gražią dieną ištekėjo už Endriaus. Kai paaiškėjo, kad pirmoji santuoka taip ir nebuvo galutinai nutraukta, antroji tapo negaliojanti. Tačiau Endrius sulaukė, kol pirmoji santuoka bus nutraukta, ir dar kartą vedė Reičelę.

Visa ta istorija iškilo, kad Endrius nusprendė balotiruotis į JAV prezidentus. Pirmą kartą rinkimus jis pralošė, nes konkurentas Džonas Kvinsis Adamsas kiekvienai progai pasitaikius primindavo, kad E. Džeksonas buvo vedęs ištekėjusią moterį. Savo konkurento į prezidento postą Endrius į dvikovą neiškvietė, tačiau vėliau visus, kurie ką nors bloga pasakydavo apie žmoną, advokatas ir politikas kviesdavo į dvikovą ir liaudyje net buvo vadinamas kulkų maišu.

Džeksonams jau buvo per šešiasdešimt, kai Endriu tapo septintuoju JAV prezidentu. Reičelė visą tą laiką gyveno rančoje ir net nežinojo apie tai, kad vyrui dėl jos teko ne kartą šaudytis. Pamfletą apie savo dvipatystę ji perskaitė važiuodama į Vašingtoną. Pagyvenusi moteris praverkė visą kelią ir prieš Vašingtoną nusprendė nusiprausti upelyje. Buvo gruodis, vanduo šaltas, tad moteris susirgo ir dvi savaitės iki inauguracijos numirė. Istorikai mano, kad ji yra viena iš pirmųjų politinio puolimo aukų.

Jos vyras tapo vienu iš nedaugelio prezidentų viengungių. Pirmosios ponios vaidmenį jo prezidentavimo metu atlikdavo Reičelės giminaitės. Po 8 valdymo metų Endrius grįžo į Nešvilį ir kiekvieną dieną iki pat savo mirtes lankydavo žmonos kapą.

AKISTATA