Meksikoje nėra aiškios ribos tarp gyventojų, nusikalstamųjų grupuočių ir net valdžios institucijų – viskas susipynę. Taip LRT RADIJUI sako Harvardo universitete dirbanti Lotynų Amerikos ekspertė Ieva Jusionytė. Anot profesorės, Meksikos situacija unikali – tai viena stipresnių pasaulio ekonomikų, bet gyventi narkotikų karo šešėlyje labai sunku – net už paprastą daržovių stendą tenka mokėti reketininkams.

99 proc. tikimybė už nusikaltimą likti nenubaustam

Daugiau kaip dešimtmetį Meksika vykdo kruviną karą su narkotikų prekeivių grupuotėmis, bet apie šios kovos sėkmę kalbėti tikrai negalima. Meksikos vyriausybės duomenimis, per birželio mėnesį įvykdyta daugiau žmogžudysčių nei kada nors anksčiau per pastarąjį 20-metį. Praėjusį mėnesį nužudyta per 2 200 žmonių. Iš viso nuo 2006 m. žuvo ar dingusiais laikoma per 200 tūkst. žmonių, o aukų vis daugėja.

Pasak Harvardo universiteto profesorės Lotynų Amerikos ekspertės Ievos Jusionytės, manoma, kad skaičiai dar didesni negu teigia oficialios valdžios institucijos: „Jei gyventojai žūsta per susišaudymą arba yra nužudomi kaip įtariamieji be jokio teismo proceso, jų mirtis nėra skaičiuojama kaip žmogžudystė. Tokių žmogžudysčių irgi gana daug ir jos nėra išaiškinamos.“

I. Jusionytės teigimu, Meksikoje padarius nusikaltimą, didelė tikimybė likti nenubaustam.

„2016 m. vienas tyrimų centras Meksikoje išleido globalų nebaudžiamumo indeksą, pagal kurį Meksika yra antroje vietoje pagal situacijos blogumą tik po Filipinų. Iš 100 apie 7 nusikaltimus yra pranešama teisėsaugos institucijoms ir yra išaiškinama mažiau negu 5 proc. teismą pasiekusių bylų. Tai reiškia, kad yra 99 proc. tikimybė padarius nusikaltimą nesulaukti jokių pasekmių ir bausmės“, – kalba profesorė.

Kartelių tik daugėja

Iki 2000-ųjų 71 metus Meksikoje veikė vienintelė Institucinė revoliucinė partija, kuri buvo glaudžiai susijusi su nusikalstamu pasauliu, tačiau, kaip teigia Lotynų Amerikos ekspertė, sugebėjo kontroliuoti tokias grupuotes. Kai 2000 m. šalies prezidentu buvo išrinktas Vincente Foxas, politinė padėtis ėmė keistis, o 2006 m. prezidentas Felipe Calderonas pradėjo intensyvią kovą su narkotikais. Dešimtis tūkstančių karių jis siuntė veikti kaip policininkus, o jo strategija – susidoroti su pagrindinių narkotikų kartelių vadais.

Visgi dabartinis Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto yra vienas iš F. Calderono taktikos kritikų, nors, valdant pačiam E. Pena Nieto, situacija tik blogėja.

Silpnėjant pagrindiniams narkotikų karteliams, šie ėmė skilti ir tarpusavyje konkuruoti dėl galios bei teritorijos. Taigi kai kurie apžvalgininkai šių metų smurto proveržį sieja ir su tuo, kad El Chapo vardu žinomas įtakingiausio ir didžiausią rinką Amerikoje kontroliuojančio narkotikų kartelio „Sinaloa“ vadas Joaquinas Guzmanas suimtas ir šį sausį perduotas JAV.

Kaip sako I. Jusionytė, pašalinus vadus, organizuotojo nusikalstamumo grupėse prasidėjo kova dėl lyderystės – šiuo metu tai vyksta „Sinaloa“ kartelio teritorijoje, kur J. Guzmano sūnūs konkuruoja su kitais tos organizacijos vadais. Be to, tuo metu, kai vyko susiskaldymas, atsirado ir naujų veikėjų.

„Be „Sinaloa“, „Cartel del Golfo“ ir „Los Zetas“, kurie labai žiaurūs, atsirado tokių naujų kartelių, kaip „Jalisco Nueva Generacion“. Jis pradėjo kovoti dėl narkotikų prekybos rinkos, dėl kelių į JAV su jau egzistuojančiomis organizacijomis, kuriose šiuo metu vyksta kovos dėl lyderystės“, – kalba profesorė.

Policija dažnai bejėgė

Pasak I. Jusionytės, viena iš priežasčių, dėl kurių Meksikoje daugėja žmogžudysčių, yra ir ta, kad, nepaisant griežtų ribojimų įsigyti ginklų, tai lengva padaryti juodojoje rinkoje, todėl policija dažnai lieka bejėgė ir net nesikiša į vykstančius ginkluotus konfliktus.

„JAV alkoholio, tabako ir šaunamųjų ginklų biuro duomenimis, apie 70 proc. ginklų, rastų nusikaltimų vietose Meksikoje, buvo nupirkti pietinėse JAV valstijose – Arizonoje, Teksase, šiuo metu šiek tiek mažiau Kalifornijoje. Nusikalstamųjų grupuočių turimi ginklai yra geresnės kokybės ir jie jų turi daugiau nei vietinė miesto ar valstijų policija. Būtent dėl to F. Calderonas kovoti su grupuotėmis daugiausia siuntė kariuomenę“, – pastebi I. Jusionytė.

Narkotikų prekeivių klanai Meksikoje suklestėjo nusilpus Kolumbijos narkotikų karteliams. Jungtinės Tautos skelbia, kad Meksika yra trečia daugiausia opiumo pagaminanti valstybė pasaulyje po Afganistano ir Mianmaro.

„Meksika turi daug „privalumų“ dėl labai ilgos, apie 2 tūkst. mylių, sienos – tik apie 700 mylių tos sienos turi užtvarą. Daug narkotikų patenka per pagrindinius perėjimo punktus – narkotikai vežami dideliuose konteineriuose. Kitus prekeiviai neša pėsčiomis arba net katapultomis meta per sieną“, – kalba profesorė.

Lotynų Amerikos ekspertė sako, kad dabar valdžia nesugeba kontroliuoti daugybės organizuotų nusikalstamų grupuočių, nes jos taip susijusios su valdžia, kad sunku atskirti, kas priklauso ir kaip yra susijęs su nusikalstamu pasauliu.

Riba tarp gyventojų, nusikaltėlių ir valdžios institucijų menka

2014 m. Meksikos pietvakariuose esančiame Igualos mieste dingus 43 pedagogikos studentams, pradėta jų ieškoti ir tuomet šalyje rasta daug masinių kapaviečių.

„Kai kurios masinės kapavietės yra visiškai šalia gyvenamųjų rajonų. O ten vaikai spardo kamuolį, žaidžia, atrodo, gyvenimas teka lyg niekur nieko. Kai kuriose vietose gyventojams saugiau tiesiog nieko nežinoti. Jei nedirbi teisėsaugos institucijoje ir esi mažiau susijęs su organizuotoju nusikalstamumu, galima apsimesti, kad nieko nematai“, – pastebi I. Jusionytė.

Daugiausia ginkluotų susirėmimų vyksta tarp kariuomenės ir narkotikų kartelių bei tarp įvairių vietos grupuočių, kurios tarpusavyje kovoja ir dėl vietinės rinkos. Be to, jos išplėtė savo nusikaltimų lauką: verčiasi ne tik iš narkotikų, bet užsiima ir vietinio verslo reketu bei grobia žmones ir prašo už juos išpirkos.

„Ribos tarp gyventojų, organizuotų nusikalstamų grupuočių, mažesnių nusikaltėlių grupių ir valdžios institucijų nėra aiškios, dažnai viskas susipynę. Gyventi narkotikų karo šešėlyje labai sunku, net, tarkim, paprastam mokytojui. Pavyzdžiui, jeigu jo žmona turi daržovių stendą, už stendą reikia kasdien mokėti reketininkams arba kažkokiam grupuotės vadeivai, gyvenančiam tame rajone, pranešti, kai policija pravažiuoja pro šalį“, – pasakoja profesorė.

Anot jos, siekdami sumažinti riziką, meksikiečiai klauso radijo, gandų, naudojamos ir specialios socialinės medijos, pranešančios, kad, pavyzdžiui, kuriame nors rajone yra nepažįstamų automobilių, tad geriau ten neiti.

Vargu ar gali būti blogiau

Anksčiau daugiausia nužudymų fiksuota keliuose regionuose, kur vykdavo kovos su stipriausiais karteliais, tačiau dabar smurtas išplitęs po visą šalį, įskaitant ir turistų traukos centrus. Šiemet didesnis nužudymų skaičius nei pernai fiksuojamas 27 iš 32 Meksikos valstijų.

„Meksika yra viena stipresnių pasaulio ekonomikų, nes turi naudingųjų išteklių (pvz., naftos), yra išvysčiusi pramonę. Bet tai labai įdomi valstybė, kurią galima palyginti su Italija, kai Sicilijoje arba Neapolyje buvo labai stipri mafijos įtaka. Situacija gana unikali ir labai sunku pasakyti, kaip ji keisis. Nemanau, kad gali būti blogiau“, – svarsto Harvardo universitete dirbanti Lotynų Amerikos ekspertė I. Jusionytė.

Pasak pašnekovės, svarbiausia stiprinti Meksikos teisėsaugą, tačiau dėl įsigalėjusių ryšių tarp valdžios atstovų ir organizuotų nusikalstamų grupuočių pačiai šaliai tai padaryti sudėtinga, todėl reikėtų tarptautinės bendruomenės pagalbos. Taip pat svarbu mažinti priėjimą prie ginklų, o tai, I. Jusionytės teigimu, gali daryti tik JAV.