Vokietijos energetikos reguliavimo institucija prognozuoja, kad dėl mažėjančio rusiškų dujų importo kitais metais šalies vartotojų mėnesinės sąskaitos už šildymą gali patrigubėti.

„Tiems, kurie dabar gauna sąskaitas už šildymą, mokėjimai jau yra dvigubai didesni – ir tai dar neatsižvelgus į karą Ukrainoje“, – ketvirtadienį naujienų portalui RND sakė Federalinės tinklų agentūros vadovas Klausas Muelleris.

„Nuo 2023 metų vartotojai turi pasiruošti, kad sąskaitos padidės mažiausiai tris kartus“, – sakė jis, pridurdamas, kad rinkos kainos kai kuriais atvejais išaugo septynis kartus.

„Tai neturės įtakos visiems vartotojams iš karto ar visa apimtimi, tačiau tam tikru momentu už tai reikės sumokėti. Štai kodėl taip prasminga daugiau taupyti dabar“, – sakė jis.

K. Muelleris aiškino, kad didesnes viešųjų pirkimų sąnaudas būtų galima padengti dujų bendrovėms skiriant milijardus eurų subsidijų arba tiesiog perkeliant sąnaudas vartotojams, o neišgalintiems susimokėti išaugusių sąskaitų pasiūlyti valstybės paramą.

Vokietija yra labai priklausoma nuo importuojamų rusiškų dujų, kurių tiekimas smarkiai sumažėjo Kremliui įsiveržus į Ukrainą. Šiuo metu Vokietijos pareigūnai baiminasi, kad Maskva gali neatnaujinti tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“, kai liepos 21 dieną baigsis kasmetinis jo techninės priežiūros laikotarpis.

Vokietijos vyriausybė ne kartą ragino vartotojus ir pramonę taupyti energiją ir, baimindamasi smarkaus dujų trūkumo, bando užsitikrinti didesnį dujų tiekimą prieš prasidedant šildymo sezonui.

K. Muelleris pabrėžė, kad privatūs namų ūkiai sunkios energetikos krizės metu bus apsaugoti pagal Vokietijos ir Europos teisę, ir pridūrė, kad „mažai tikėtina“, jog dujų tiekimas į namus nutrūktų.

„Net ir blogiausio scenarijaus atveju Vokietija ir toliau gaus dujas iš Norvegijos, iš terminalų Belgijoje bei Nyderlanduose, o netrukus – ir tiesiogiai iš terminalų Vokietijos pakrantėje“, – sakė jis.