Antroje Rusijos įtakos Europoje apžvalgų dalyje pateikiama pavyzdžių iš Ukrainos, kaip kuriami aljansai ir veikiama ne tik su politinių partijų, bet ir su visuomeninių organizacijų, religinio pobūdžio judėjimų bei religinių institucijų pagalba. Antipatija liberaliai demokratijai su neva iš jos kylančiomis ydomis yra bendra šiems judėjimams, ir tai skatina juos palaikyti V. Putiną, kuris su šiomis ydomis, jų akimis, nuoširdžiai kovoja. 

Sut vremeni (Суть времени)

Iš Rusijos kilę arba jos palaikomi ultrakonservatyvūs judėjimai ir asmenys suvaidino nemenką vaidmenį Ukrainos įvykiuose. Vienas jų – Sut vremeni („Laiko esmė“), įkurtas Sergejaus Kurginiano, buvusio teatro Maskvoje direktoriaus, vėliau tapusio politikos ideologu, agitavusiu prieš Sovietų Sąjungos iširimą. Organizacija išsirutuliojo kaip atsakas į liberalią poziciją diskusijose tokiais klausimais kaip destalinizacija ir Sovietų Sąjungos atkūrimas.

Kurginianas supina sovietinį imperializmą su socialiai konservatyviomis idėjomis, primenančiomis Biblijos Juostos (Bible Belt – neformalus geografinis regionas JAV, kur stiprų vaidmenį socialiniame ir politiniame gyvenime vaidina konservatyvūs evangelikai protestantai) pastorius ir „Arbatos vakarėlį“, tačiau papildytomis ne tradicine religija, o misticizmu ir mesianizmu. Nors pats skelbiasi komunistu, tik jo ekonominės pažiūros gali būti priskirtos prie kairiųjų. Svarbiausia Kurginiano mokymų tema yra aršus antivakarietiškumas ir apokaliptinė neišvengiamo Rytų ir Vakarų susidūrimo vizija. Judėjimas Rusijoje daugiausia užsiima įvairiomis iniciatyvomis prieš liberalias reformas vaiko teisių ir švietimo srityse.

Sut vremeni grupė Ukrainos socialiniuose tinkluose pradėjo kurtis po Ukrainoje vykusios parodos, skirtos dvidešimtosioms Sovietų Sąjungos žlugimo metinėms paminėti, taigi dar iki Maidano įvykių. Judėjimo nariai rengdavo smulkius protestus prieš Ukrainos asociacijos sutartį su ES. Remiantis ne vienu šaltiniu, Antonas Gurianovas, Sut vremeni koordinatorius Charkove, buvo vienas pagrindinių Charkovo liaudies respublikos iniciatorių, 2014 metų kovą dalyvavęs susirėmimuose Charkovo centre ir raginęs užimti vietinę valdžią.

„Ukrainos pasirinkimas“ (Український вибір)

Dar prieš Euromaidaną socialinis judėjimas „Ukrainos pasirinkimas“, 2012 metais virtęs partija, agitavo už Ukrainos prisijungimą prie Muitų sąjungos (Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas) ir prieš asociacijos su ES sutartį. Jos lyderis Viktoras Medvečiukas bendradarbiavo su Rusijos pasiuntiniu Sergejumi Glazgijevu, kurį Putinas 2013 metais atsiuntė į Ukrainą agituoti už Muitų sąjungą.

Visa apimanti nacionalinė kampanija prieš asociacijos sutartį vaizdavo Europą kaip seksualinio iškrypimo, sodomijos ir pedofilijos žemę. Ukrainos LGBT aktyvistas Maximas Eristavi teigia, jog „Ukrainos pasirinkimas“ buvo vienintelė organizacija iki Maidano, rengusi atvirai priešiškus mitingus prieš LGBT. Tipiška per šiuos mitingus ir reklamines akcijas skleista žinia teigė, kad „europietiškos vertybės reiškia gėjus, lesbietes ir seksualinį vaikų tvirkinimą“.

Pats Putinas asmeniškai atvyko, kai V. Medvečiukas Kijeve 2013 metų liepos 27 dieną surengė konferenciją „Ortodoksiškos-slaviškos vertybės – Ukrainos civilizacinio pasirinkimo pamatas“. Renginyje Putinas kalbėjo, kad rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai, nors dabar ir skirtingos tautos, kai atsivertė į krikščionybę, buvo viena tauta ir kad šias tris tautas vis dar sieja bendros vertybės. „Šis bendras pagrindas mus daro viena tauta“, – teigė Putinas. Toliau jis kalbėjo apie tai, kad inkorporavimas į Rusijos imperiją 17 amžiuje ir vėliau buvimas Sovietų Sąjungos sudėtyje buvo Ukrainai ekonomiškai ir finansiškai naudingas.

Toje pačioje konferencijoje V. Medvečiukas pasakojo apie judėjimo tikslus, daugmaž nuspėdamas artėjančią karinę agresiją Ukrainoje: „Ukrainos pasirinkimo“ judėjimas yra stiprus ortodoksiškų-slaviškų vertybių rėmėjas. Mes ir toliau ginsime idėjas, civilizacinį pasirinkimą ir filosofiją, kurią mūsų protėviai atnešė į šią teritoriją kartu su krikščionybe... Jeigu Vakarų pasaulis mano, kad pasirašius laisvosios prekybos asociacijos sutartį tarp Ukrainos ir ES jis gali naikinti vertybes, dvasinius ir moralinius mūsų pasaulio pamatus, jis daro didelę klaidą... Po to, kai bus pasirašyta sutartis, Vakarų vertybės, primestos mūsų visuomenei, netaps mūsų kasdienio gyvenimo filosofija. Agresyvus juvenalinės justicijos stūmimas, homoseksualizmo ir tos pačios lyties porų santuokų propaganda sukels visiškai priešingą reakciją, nei Briuselio ir Vašingtono pareigūnai gali įsivaizduoti. Tai sukurs nesantaiką tarp vyriausybės ir žmonių. Tai virs kova už dvasines vertybes, už ortodoksinių krikščioniškų moralinių taisyklių, šeimos ir mūsų tikėjimo išlikimą ir stiprėjimą.“

Panašu, jog „Ukrainos pasirinkimas“ susijęs su Rusijoje veikiančia, ortodoksine-patriotine prisistatančia nacionalistine organizacija Narodnyj sobor (Liaudies asamblėja). Svetainėje galima rasti 57 Igorio Druzo, Narodnyj sobor Ukrainos padalinio lyderio, įrašus. Partijos svetainė iš esmės ir yra įvairių prorusiškų lyderių įrašų rinkinys. Dauguma šių veikėjų dabar arba ekspatrijavę, arba gyvena už fronto linijų Donbase.

Konstantinas Malofejevas

Konstantinas Malofejevas yra iš Rusijos kilęs investicijų bankininkas ir Marshall Capital Group savininkas. Iki 2000 metų jo atžvilgiu buvo atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl nesumokėtų skolų Prancūzijos investiciniam fondui ir Rusijai priklausančio VTB banko britiškam padaliniui. Kai tyrimas įsibėgėjo ir vienas iš jo pavaldinių buvo suimtas, Malofejevas virto ortodoksinių vertybių ir Rusijos interesų gynėju pasaulyje. Jis suvaidino svarų vaidmenį organizuojant prorusiškus sukilimus Kryme ir Donbase, po jų abi skolos buvo nurašytos.

Pats Malofejevas teigia, jog tiesiog užsiima labdara. Jo manymu, Putinas yra geriausias Rusijos vadovas per pastaruosius 80 metų. Gazeta.ru paklaustas, kokias idėjas jis remia, Malofejevas atsakė: „Pasaulio, paremto tradicinėmis vertybėmis. Deja, gyvename kitokiame – netradiciniame, revoliuciniame pasaulyje. Kai kalbu apie normas ir tradicijas, turiu omenyje krikščionišką pasaulėžiūrą. Mes turime – visų pirma dvasiniame, tuomet kultūriniame ir socialiniame lygmenyse – atsikratyti materialistinių ir paviršutinių 20 amžiaus mokymų, turiu omenyje, marksizmo, fašizmo ir liberalizmo.“

Iš jo interviu matyti, kad Malofejevas suvokia šiuolaikinį pasaulį kaip Vakarų oligarchų klubo septinto dešimtmečio išradimą. Panašu, jog ir jis bando steigti panašias grupes, kurios formuotų ateities pasaulio tvarką. Malofejevo Šventojo Bazilijaus fondas rengia susitikimus tarptautinio elito nariams, kuriems būdingos socialiai konservatyvios idėjos ir regresyvios politinės pažiūros. Į vieno jo pagalbininkų pašto dėžutę įsilaužę Anonymous International programišiai rado sąrašą žmonių įvairiose šalyse, laikomų potencialiais tinklo nariais. Šį sąrašą Šveicarijos ir Italijos žiniasklaida pavadino „juoduoju“. Šventojo Bazilijaus fondas primena Vladimiro Jakunino Šventojo Andrejaus fondą, iš pažiūros užsiimantį tokio paties pobūdžio veiklomis. Tokių veikėjų kaip Malofejevas įtaka jaučiama ir gerokai už Rusijos bei Ukrainos ribų, pavyzdžiui, Graikijoje.

Apžvalgas įvairiose šalyse 2015 metais atliko Political Capital Institute, Centre for East European Policy Studies, Marie Mendras, Alain Guillemoles, Francisco Malavassi, Mėta Adutavičiūtė ir žurnalistas iš Rusijos, kurio tapatybė neatskleidžiama saugumo sumetimais.

Apžvalgą parėmė Atviros Lietuvos fondas.