LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame yra bandomas pateisinti 1939-ųjų SSRS ir Vokietijos nepuolimo paktas (Molotovo-Ribbentropo paktas), ne tik sukėlė kritikos bangą Baltijos šalyse, tačiau sulaukė ir Vakarų žiniasklaidos dėmesio.
BBC skelbiama, kad Baltijos šalys pasmerkė tokį „skandalingą“ pareiškimą. Rusijos Užsienio reikalų ministerija savo socialinio tinklo „VKontakte“ paskyroje paskelbė, kad „nepuolimo su Vokietija sutartis buvo priverstinis žingsnis, kuris leido Sovietų Sąjungai atidėti karo pradžią beveik 2 metams ir sustiprinti šalies gynybines galimybes“. Šio pakto dėka „karas prasidėjo strategiškai SSRS daug palankesnėse teritorijose“, buvo išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių – įskaitant Baltijos šalių ar Lenkijos, skelbiama Rusijos URM pranešime. Tokia istorijos interpretacija sukėlė Baltijos šalių atstovų pasipiktinimą, rašoma BBC.
„Įžeidžiantis istorijos kraipymas“
Bandymas 1939-ųjų rugpjūčio 23-ąją pasirašytą nepuolimo sutartį tarp Vokietijos ir SSRS pristatyti kaip vieną iš daugelio sutarčių, sudarytų tuomet dėl taikos palaikymo, yra nekorektiškas, – BBC pasakojo Estijos URM atstovė Britta Tarvis.
„Tai aiškus ir įžeidžiantis istorijos iškraipymas. Paktas, apie kurį kalbama, turėjo ir slaptą protokolą, remiantis kuriuo nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga padalijo Europą į įtakos zonas, kas tiesiogiai lėmė Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją, tokiu būdu padarius įtaką daugelio šalių ir tautų likimams“, – aiškino diplomatė. Jos teigimu, Molotovo-Ribbentropo paktas yra pavyzdys to, kaip du totalitariniai režimai ciniškai dalijosi pasaulį ir trypė mažas valstybes. Panaši buvo ir latvių diplomatų reakcija. „Ilgą laiką slapto protokolo egzistavimas buvo bandytas gėdingai nutylėti... SSRS liaudies deputatų suvažiavimas šį protokolą pasmerkė... Akivaizdu, kad pozicija keičiasi“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinš.
„Pasirodo, kad Sovietų Sąjungai buvo būtina okupuoti Baltijos šalis ir Lenkiją, o šių teritorijų gyventojai buvo apsaugoti nuo nacių teroro sovietų teroru“, – pažymėjo Latvijos atstovas JT Janis Mažeiks. – O baltų šalių gyventojai, pasirodo, perrašinėja savo šalių istoriją, jeigu tikėtume URM“.
„Iš tiesų tai sovietų teroras prasidėjo iškart po Raudonosios armijos įsiveržimo į Lenkiją 1939 metais ir į Baltijos šalis 1940-aisiais, – atkreipė dėmesį Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičs. – Šimtai tūkstančių buvo Stalino ir jo pasekėjų deportuoti. Tai buvo tiesioginė Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmė. Nacių teroras prasidėjo 1941-aisiais“.
SSRS Liaudies deputatų suvažiavimo vertinimas
Molotovo-Ribbentropo pakto politinį vertinimą pateikė SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas dar 1989-aisiais. Tuomet suvažiavimo nariai sutiko su politinės ir teisinės šio pakto vertinimo komisijos išvadomis. Jose yra teigiama, kad sutartis su Vokietija buvo sudaroma kritinės tarptautinės situacijos metu su tikslu atitolinti artėjantį karą nuo SSRS, o paviešinta sutarties dalis neišsiskyrė su tarptautinės teisės normomis.
Tačiau tuomet taip pat buvo pažymėta, kad šis tikslas – atitolinti karo grėsmę – nebuvo pasiektas, o klaidinga Vokietijos įsipareigojimų SSRS interpretacija tik pablogino nacių agresijos pasekmes. Maža to, deputatai pripažino slapto protokolo dėl įtakos zonų dalybų egzistavimą ir pripažino, kad jis neatitiko eilės trečiųjų šalių teisės į suverenitetą ir nepriklausomybę, neatspindėjo sovietų liaudies valios ir pasmerkė patį jo pasirašymo faktą.
