LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Spalvoti Bukovinos vienuolynai – Rumunijos pasididžiavimas, o kartu ir vienas išskirtiniausių architektūros pavyzdžių Europoje. Lyg pasakoje išmargintos lauko sienos ne tik pritraukia būrius turistų, bet ir pelnė vietą UNESCO pasaulio paveldo sąraše (sąrašo numeris 598).
Bukovinos vienuolynai įsikūrę Rumunijos šiaurės rytuose ir yra laikomi bizantiškojo meno šedevrais. Vienuolynų kompleksus puošia XV–XVI amžiaus freskos, tačiau, kitaip nei daugumoje objektų, freskomis čia išmargintas ne tik interjeras, bet ir lauko sienos, vaizduojančios šventuosius, akimirkas iš Jėzaus gyvenimo, angelus ir demonus, rojų ir pragarą.
Sakoma, kad sienos buvo išdekoruotos ne tik pasigrožėti – jos atliko ir šviečiamąją funkciją, siekiant paprastai ir aiškiai perteikti Biblijos istorijas kaimo gyventojams, kurių dauguma nemokėjo skaityti.
Šiandien vienuolynai yra vienas svarbiausių ortodoksų piligrimų taškų, taip pat turistų traukos centras. 1993 metais aštuoni jų buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nesvarbu, ar į vienuolynus atvedė tikėjimas, istorija ar architektūra, likti abejingiems pastatų konstrukcijai ir dekorui tiesiog neįmanoma. Trumpai pristatome keletą Bukovinos vienuolynų su fotogalerijomis iš Rumunijos.
Voroneco vienuolyno kompleksas įdomus tuo, kad jį pastatyti užtruko vos tris mėnesius ir tris savaites. Tiesa, freskos buvo užbaigtos 8 metais vėliau. Apsilankius Voroneco vienuolyne į akis pirmiausia krinta intensyvi mėlyna spalva ir geriau nei kituose vienuolynuose išsilaikę piešiniai. Čia tebegyva ir moterų vienuolių bendruomenė.
Moldovicos vienuolynas šiek tiek primena nedidelę tvirtovę, mat buvo pastatytas kaip gynybinis barjeras prieš Otomanų musulmonus. Vyraujančios freskų spalvos čia – geltona ir mėlyna. Moldovica – vis dar veikiantis vienuolynas, kuriame įkurtas ir nedidelis muziejus.
Didžiausias iš Bukovinos vienuolynų nuo Moldovicos yra pasiekiamas vaizdingu kalnų keliuku ir taip pat panašus į tvirtovę. Tiesa, Sučevicos bažnyčia ir vienuolynas įtvirtinti rimčiau – juos supa aukštos ir storos sienos, stūkso gynybiniai bokštai, esant reikalui pritaikyti šaudyti. Komplekso architektūroje vyrauja bizantiškasis ir gotikos stiliai, čia taip pat daugiausia naudota geltona, mėlyna ir raudona spalvos. Įdomu tai, kad viena bažnyčios sienų nėra išpaišyta. Pasakojama, kad ją dekoruoti sustojo, kai vienas iš dailininkų žuvo, nukritęs nuo pastolių.
Humoro vienuolynas buvo ištapytas vienas pirmųjų. Galbūt todėl vienuolyno komplekso piešiniai išsilaikę kiek prasčiau nei kituose Bukovinos objektuose. Vietoj įprastos mėlynos ir geltonos spalvos čia vyrauja įvairių atspalvių raudona. Vienuolynas nuo 1786 metų buvo uždarytas ir duris lankytojams vėl atvėrė tik 1990 metais. Šiandien galima aplankyti ne tik jį, bet ir bokštą, iš kurio atsiveria apylinkių panorama.
Ieva Klimaitė
 |
