Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rumunijos pasididžiavimas – spalvoti Bukovinos vienuolynai

Spalvoti Bukovinos vienuolynai – Rumunijos pasididžiavimas, o kartu ir vienas išskirtiniausių architektūros pavyzdžių Europoje. Lyg pasakoje išmargintos lauko sienos ne tik pritraukia būrius turistų, bet ir pelnė vietą UNESCO pasaulio paveldo sąraše (sąrašo numeris 598).

Bukovinos vienuolynai įsikūrę Rumunijos šiaurės rytuose ir yra laikomi bizantiškojo meno šedevrais. Vienuolynų kompleksus puošia XV–XVI amžiaus freskos, tačiau, kitaip nei daugumoje objektų, freskomis čia išmargintas ne tik interjeras, bet ir lauko sienos, vaizduojančios šventuosius, akimirkas iš Jėzaus gyvenimo, angelus ir demonus, rojų ir pragarą.

Sakoma, kad sienos buvo išdekoruotos ne tik pasigrožėti – jos atliko ir šviečiamąją funkciją, siekiant paprastai ir aiškiai perteikti Biblijos istorijas kaimo gyventojams, kurių dauguma nemokėjo skaityti.

Šiandien vienuolynai yra vienas svarbiausių ortodoksų piligrimų taškų, taip pat turistų traukos centras. 1993 metais aštuoni jų buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nesvarbu, ar į vienuolynus atvedė tikėjimas, istorija ar architektūra, likti abejingiems pastatų konstrukcijai ir dekorui tiesiog neįmanoma. Trumpai pristatome keletą Bukovinos vienuolynų su fotogalerijomis iš Rumunijos.

Voroneco vienuolyno kompleksas. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Voroneco vienuolyno kompleksas

Voroneco vienuolyno kompleksas įdomus tuo, kad jį pastatyti užtruko vos tris mėnesius ir tris savaites. Tiesa, freskos buvo užbaigtos 8 metais vėliau. Apsilankius Voroneco vienuolyne į akis pirmiausia krinta intensyvi mėlyna spalva ir geriau nei kituose vienuolynuose išsilaikę piešiniai. Čia tebegyva ir moterų vienuolių bendruomenė.

Moldovicos vienuolyno kompleksas. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Moldovicos vienuolyno kompleksas

Moldovicos vienuolynas šiek tiek primena nedidelę tvirtovę, mat buvo pastatytas kaip gynybinis barjeras prieš Otomanų musulmonus. Vyraujančios freskų spalvos čia – geltona ir mėlyna. Moldovica – vis dar veikiantis vienuolynas, kuriame įkurtas ir nedidelis muziejus.

Sučevicos vienuolyno kompleksas. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Sučevicos vienuolyno kompleksas

Didžiausias iš Bukovinos vienuolynų nuo Moldovicos yra pasiekiamas vaizdingu kalnų keliuku ir taip pat panašus į tvirtovę. Tiesa, Sučevicos bažnyčia ir vienuolynas įtvirtinti rimčiau – juos supa aukštos ir storos sienos, stūkso gynybiniai bokštai, esant reikalui pritaikyti šaudyti. Komplekso architektūroje vyrauja bizantiškasis ir gotikos stiliai, čia taip pat daugiausia naudota geltona, mėlyna ir raudona spalvos. Įdomu tai, kad viena bažnyčios sienų nėra išpaišyta. Pasakojama, kad ją dekoruoti sustojo, kai vienas iš dailininkų žuvo, nukritęs nuo pastolių.

Humoro vienuolyno kompleksas. Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Audriaus Klimo / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka
Humoro vienuolyno kompleksas

Humoro vienuolynas buvo ištapytas vienas pirmųjų. Galbūt todėl vienuolyno komplekso piešiniai išsilaikę kiek prasčiau nei kituose Bukovinos objektuose. Vietoj įprastos mėlynos ir geltonos spalvos čia vyrauja įvairių atspalvių raudona. Vienuolynas nuo 1786 metų buvo uždarytas ir duris lankytojams vėl atvėrė tik 1990 metais. Šiandien galima aplankyti ne tik jį, bet ir bokštą, iš kurio atsiveria apylinkių panorama.

 

Ieva Klimaitė

 

 

 

Rekomenduojami video